Jungtinėms Valstijoms sustabdžius karinę paramą Ukrainai, Lietuvos prezidento patarėjas Marius Česnulevičius sako, kad toks Vašingtono sprendimas nenustebino, o Europa ruošia sprendimus, kaip į tai reaguoti.
„Pirmas dalykas – tai nėra siurprizas. JAV ir prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau yra sakęs, kad bandys spausti abi puses sėsti prie derybų stalo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Tai, ką jis daro, yra tęstinumas politikos, kurią jis anonsavo, ir signalas yra gautas. Šią savaitę bus ir Europos Vadovų Taryba, bus posėdis, kuriame šis klausimas be jokios abejonės bus svarstomas“, – pridūrė jis.
Apie Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai pranešta pirmadienio naktį.
Taip JAV administracija didina spaudimą Kyjivui sėsti prie taikos derybų stalo su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus kelioms dienoms po neeilinio D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsižodžiavimo Baltuosiuose rūmuose.
Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad sustabdymas įsigaliojo nedelsiant ir turi įtakos šimtų milijonų dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu siunčiama į Ukrainą.
V. Zelenskis savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad nori kuo greičiau užbaigti karą savo šalyje, tačiau ragina Vakarus suteikti rimtas saugumo garantijas Ukrainai.
Prezidentūra: Lietuva vertins ir savo saugumą, spręsdama dėl karių siuntimo į Ukrainą
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius sako, kad Lietuva vertins ir savo saugumą, kai priiminės sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą numanomai taikos misijai.
Pasak jo, Lietuvai būtų sunkiau dislokuoti karius užsienyje, jeigu priimant sprendimą šiuo klausimu būtų žinoma apie tiesiogiai šaliai kylančias grėsmes.
„Be jokios abejonės, taip vadinamoms pafrontės valstybėms šis klausimas karių siuntimo yra daug sudėtingesnis, negu toms, kurios grėsmės atveju būtų šiek tiek toliau, tačiau (...) mes Ukraina rėmėme, remiame ir nekeičiame ketinimo ją remti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
„Šiuo atveju per anksti atsakyti, siųs Lietuva ar nesiųs (karius – BNS). Toks veiksmų variantas nėra atmetamas ir vienas iš klausimų, kuris yra sprendžiamas, yra ir Lietuvos saugumas. Jeigu nebus tos akivaizdžios grėsmės, kuri gali iškilti nedelsiant, šis faktorius nebus lemiamas. Jeigu, neduok Dieve, atsirastų nedelsiamos grėsmės pavojus, tai reikėtų pasvarstyti ir tai, be jokios abejonės, darytų įtaką mūsų sprendimui“, – pridūrė jis.
Taip M. Česnulevičius kalbėjo prezidentui pirmadienį pareiškus, kad Lietuva svarstytų prisijungti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos buriamos taikos užtikrinimo Ukrainoje koalicijos.
Didžiųjų Europos šalių lyderiai Londone savaitgalį įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą.
Visgi, pasak M. Česnulevičiaus, daug kas apie galimą misiją išlieka neaišku, įskaitant, koks būtų tikslus jos mandatas, kokios joje dalyvautų šalys.
„Tai iš tikrųjų padėtų suprasti, koks galėtų būtų ir Lietuvos galimas indėlis. Šiuo metu jokie variantai nėra atmetami“, – sakė prezidento patarėjas.
„Žinant visas aplinkybes, visus modalumus galimos taikos misijos, bus svarstoma, kaip ir Lietuva galėtų prie to prisidėti, bet šiandien per anksti kalbėti apie konkrečius skaičius ar kitas konkrečias aplinkybes, kurios šiuo metu yra nežinomos“, – kalbėjo jis.
Europos šalims tikintis, kad taikos užtikrinimo misijai paramą suteiks ir Jungtinės Valstijos, M. Česnulevičius sakė, kad tai jos galėtų padaryti ir tiesiogiai nedislokavusios karių Ukrainoje.
„Parama gali pasireikšti žvalgybinėmis platformomis ir žvalgybine informacija. Gali būti pasirinktas ir variantas, kad taikos sulaužymo atveju Amerika imsis kažkokių veiksmų. Amerika gali remti vienokiais ar kitokiais pačiais įvairiausiais būdais. Tą užsitikrinti yra ir mūsų, ir Europos vienas iš tikslų“, – teigė patarėjas.
Briuselyje kiek vėliau šią savaitę vyks neeilinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptariamos galimos Europos saugumo garantijos Kyjivui ir siekiama susitarti dėl naujo ginkluotės paketo.
M. Česnulevičius: išėjimas iš Otavos konvencijos nevirstų minų mėtymu į kairę ir dešinę
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius sako, kad net Lietuvai pasitraukus iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, tai nevirstų minų mėtymu „į kairę ir dešinę“.
Pasak Mariaus Česnulevičiaus, kariuomenė minas naudotų tikslingai, taip pat ieškoma būdų įsigyti valdomas ir nuotoliniu būdu sunaikinamas arba susinaikinančias minas.
„Net jeigu būtų priimtas sprendimas pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuo puikiausiai suprantame, kad tai neturėtų virsti minų mėtymu į kairę ir dešinę“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.
„Tai mums sudaro sąlygas pirkti, gaminti (minas – BNS), rengti karius ir, reikalui esant, ne minų laukais užkloti visą Lietuvą, o (uždengti – BNS) tas kryptis, kur reikia kariuomenei, (...) bet atsakingai“, – pridūrė jis.
„Ieškome galimybės, kaip padaryti, kad tos minos būtų valdomos, tai yra, esant reikalui, būtų sunaikintos ar susinaikintų po tam tikro laikotarpio pačios ir nebekeltų tos žalos, kurią kelia mechaninis minų išdėliojimas ir palikimas ilgam laikui be kontrolės priemonių“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
Sausį jis sakė, kad Lietuva turėtų per kelias mėnesius priimti sprendimą, ar trauktis iš konvencijos, o šiuo metu tariasi dėl bendro sprendimo su sąjungininkėmis regione.
„Artimiausioje perspektyvoje turėtų būti grįžta prie to klausimo“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Kaip rašė BNS, Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Šią savaitę, ketvirtadienį taip pat įsigalios pernai liepą Lietuvos Seimo priimtas sprendimas trauktis iš kitos konvencijos, draudžiančios įsigyti ar šalyje laikyti kasetinius šaudmenis.
Paklaustas, ar Lietuva ketina pirkti kasetinių šaudmenų, M. Česnulevičius sakė: „Akivaizdu, kad mes dėl to ir išėjome iš tos konvencijos, kad galėtume įsigyti tuos šaudmenis, kurie sustiprintų mūsų gynybą ir sustiprintų tuo pačiu ir atgrasymą“.
