Virtinės lietuvių ant kortos stato savo saugumą bei laisvę ir susivilioję verslautojų pasiūlymais leidžiasi į nežinia kaip galinčias baigtis atostogas Baltarusijos sanatorijose. Žmonių noras ilsėtis ir sveikatintis režimo guolyje toks didelis, kad nestabdo net ir 13 valandų trunkanti kelionė autobusu, mat siekiant išvengti Lietuvoje galiojančių ribojimų tenka daryti nemenką lankstą ir keliauti per Latviją. Patys organizatoriai nesureikšmina nuolat aidinčių raginimų nevykti į Baltarusiją: „Niekam mes ten neįdomūs. Baikit.“
Kurį laiką socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, skirtose Klaipėdos miesto gyventojams ir šio krašto žmonėms, vis atsiranda skelbimų apie galimybę vykti poilsiauti į sanatorijas Baltarusijoje.
Įraše skelbiama, kad savaitė poilsio nuo vasario vidurio sanatorijoje „Žemčiužina“ asmeniui kainuoja 540 eurų, dvi savaitės – 900 eurų.
Į šią kainą įskaitoma ir pervežimas, draudimas, poilsis sanatorijoje su 5 kartus per dieną skiriamu maitinimu ir procedūromis.
Daugiau informacijos žadama suteikti nurodytu telefono numeriu ir kviečiama ieškoti uždaroje socialinio tinklo grupėje rusišku pavadinimu „Keliaukime kartu“.
Minėtoje grupėje matyti, kad 2024-ųjų pabaigoje tie patys organizatoriai rengė ir „kelionę į naujametinį Minską“.
Lietuviški ribojimai nesustabdė
LRT žurnalistai eksperimento tikslais nusprendė susisiekti su kelionės į Baltarusijos sanatoriją organizatoriais nurodytu telefonu ir apsimesti potencialiais klientais, kuriuos domina kelionė į minėtą sanatoriją kovo mėnesį.
Vos po kelių telefono signalų atsiliepusi moteris patvirtino, kad ji organizuoja keliones ir yra pasirengusi atsakyti į visus kylančius klausimus.
Organizatorę informavome, kad vykti norėtų du suaugę asmenys ir 8 metų amžiaus vaikas. Būtent nepilnamečio keliautojo faktorius atskleidė įdomią detalę.
„Ar ištvers kelionę? Vis tiek 13 valandų kelionė gaunasi. Kadangi mes važiuojame… Mes daug apvažiuojame, kadangi lietuviai neleidžia didelių autobusų, tik reisinius. Mes važiuojame per Latviją. Ilgesnė kelionė, bet vaikai važiuoja. Važiavome į Minską, tai važiavo vaikai. Viskas lyg gerai buvo. Žiūrint koks vaikas“, – apie tai, kaip apeina Lietuvoje galiojančius ribojimus papasakojo kelionės organizatorė.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patvirtino, kad iš Lietuvos į Baltarusiją leidžiama išvykti tik reguliariais reisais kursuojantiems autobusams, tad tokie, kaip šiuo atveju, kai vieną kartą vežama grupė žmonių, per sieną nebūtų praleidžiami.
„Tarp Lietuvos ir Baltarusijos 1993 metais buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo numatyta leidimų sistema keleivių vežimams nereguliariais reisais, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje nuo 2022 m. tais leidimais nesikeičiame. Per mūsų sieną jie negali pravažiuoti, kadangi Vyriausybė yra nustačiusi tvarką, kad išvažiuodami jie turi turėti leidimus. <...> Reguliarūs maršrutai kaip vyko, taip vyksta. Reguliarūs reisai važiuoja nustatytu maršrutu, pagal tvarkaraščius. Tokių reisų, mano žiniomis, šiuo metu yra 29“, – paaiškino LTSA Kelių transporto departamento vyresnysis patarėjas Tadas Vaitkevičius.
Aiškėja, kad norinčiųjų rizikuoti savo saugumu dėl pigaus poilsio režimo valdomoje šalyje – netrūksta.
LRT žurnalistai su kelionių organizatore kalbėjosi likus kelioms savaitėms iki planuojamų kelionių datų, tačiau nemažai vietų jau buvo išgraibstyta.
„Nuo vasario 22 d. iki kovo 9 d. ten žmonės dviem savaitėms važiuoja. Tai lieka tik vasario 15–23 d. – čia mokytojams atostogos – arba kovo 1–9 d. <...> Dar turime vietų, bet renkasi jau. Vakar 4 žmonės skambino, domėjosi. Nori į tą sanatoriją už tokią kainą. Dar per Latviją važiuojant leidžia pravežti ir silpną alkoholį, ir medaus, šokoladą. Lietuviai neleidžia nieko, o ten – galima. Apie 10 vietų dar turiu“, – sakė organizatorė.
„Ten – faina“
Pastaruoju metu planuojamos kelionės, kaip minėta, šių organizatorių ne pirmos. Tiesa, iki rudens reisai, panašu, sustos.
Paklausta, ar ateityje planuojama organizuoti daugiau kelionių, pašnekovė paaiškino, kad į Baltarusijos sanatorijas gyventojams vykti dar siūlys tik rudenį, kadangi turi ir kitą darbą, tad kelionių planavimo veikla verčiasi tik žiemą.
„Rudenį galvojame žiūrėti arčiau sienos, kad nereikėtų daryti tokio rato. Visi žmonės, kurie važiuoja, toje sanatorijoje jau yra buvę ir labai patiko. Dėl to mes ir važiuojame ten. Bet rudenį mes galvojame ieškoti tokio paties lygio, bet arčiau sienos“, – aiškino organizatorė.
Ji taip pat pridūrė, kad Velykoms jau dėlioja kelionės į Minską planus.
Nors Lietuvos institucijos ir valdžia jau ilgą laiką ragina žmones nevykti į Baltarusiją, o ten esančius – kuo greičiau išvykti, tačiau organizatorė šių įspėjimų rimtai vertinti nėra linkusi.
„Patikėkit. Ir iš Kretingos lietuviai važiuoja. Niekas nežiūri ten į mus kaip į kažkokius skirtingus asmenis. Patikėkit. Atvažiuojame, pamiršta, kas mes, kur mes. Einame visur, ir į parduotuves. Niekam mes ten neįdomūs. Baikit. Draugiški žmonės. Čia tik tam, kad nevažiuotų žmonės. Baikit. Viskas ten puiku. Mes Minske buvome Kalėdoms – kaip gražu buvo. Ant kaktos neparašyta, ar mes lietuviai, ar amerikiečiai. Susiliejame ir viskas. Patikėkit, ten – faina“, – tikino kelionės organizatorė.
Tarnybas sudomina ir „eiliniai“ žmonės
Neretai išsirengusieji į tokias keliones mano, kad jiems nieko nenutiks, nes „eilinis“ žmogus neturėtų patraukti Baltarusijos tarnybų dėmesio, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas akcentavo, kad pastarojo dešimtmečio įvykiai rodo, jog Baltarusija nėra nei demokratinė, nei saugi šalis, ir Europos Sąjungos piliečiams ten nėra saugu.
Keliones organizuojančių asmenų sprendimą pasirinkti būtent Baltarusijos kryptį G. Jeglinskas teigė vertinantis neigiamai.
„Netgi patį nekalčiausią, naiviausią turistą gali prigauti. Žinome, kad tos specialiosios tarnybos yra gudrios, jos sugeba gana protingai sugalvoti įvairių provokacinių metodų. Tu gal pats galvoji, kad tavimi neturėtų rūpintis tokios institucijos ir kad esi pilietis, dirbantis savo darbą ir niekam neįdomus, bet sprendimą, ar esi įdomus, ar nesi įdomus padaro tos Baltarusijos tarnybos. Jos priims ir sprendimą, kaip išnaudoti tave netgi kažkokiam geopolitiniam šantažui. Ten nėra demokratija, ten yra diktatūra“, – apie Baltarusijoje tykančius pavojus įspėjo G. Jeglinskas.
NSGK pirmininkas patikino, kad negalima atmesti ir Baltarusijos bandymų verbuoti ten savo noru vykstančių naivių arba Lietuvos institucijų raginimais ir įspėjimais netikinčių piliečių. Žmonės gali būti viliojami ir piniginėmis paskatomis.
„Tu gali pats nė nežinoti, kad tave užverbavo. Kartais galvosi, kad kalbiesi su nauju draugu Baltarusijoje kas antrą savaitę, o realiai, jeigu tai yra rimtas agentas, gali ištraukti iš tavęs informaciją tau nė nežinant. Tokių grėsmių yra tikrai labai daug“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Jis taip pat akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste kelionės į Lietuvai nedraugišką šalį yra itin rizikingos.
„Realybė yra ta, kad mes esame kare. Jau mes kariaujame. Rusija kariauja Ukrainoje, Ukraina kariauja prieš Rusiją. Tačiau tas hibridinis, žvalgybinis, kontržvalgybinis karas, sabotažai ir visokios diversijos vyksta visoje Europoje. Pas mus jau yra karo padėtis ir reikia tai labai aiškiai suprasti. Bet koks vykimas į Baltarusiją, kurios mes nei politiškai, nei kitais būdais nelaikome suverenia valstybe, nes tai yra vasališka Rusijos imperijos dalis, tiesiog reikia suprasti, kokia yra realybė, būti protingiems ir vengti tokių kelionių“, – sakė NSGK pirmininkas.
Patekus į bėdą padėti būtų sudėtinga
Rekomendacijas nevykti į Baltarusiją vis kartojanti Užsienio reikalų ministerija teikiamas rekomendacijas skirsto į penkias kategorijas.
Šiuo metu Lietuvoje, pasak užsienio reikalų viceministro Juliaus Pranevičiaus, galioja pati griežčiausia rekomendacija.
„Su Baltarusija galioja penktoji – griežčiausia – kategorija. Tokia ji yra jau kurį laiką – nuo 2021 metų gegužės, kai buvo įvykis su „Raynair“ keleivinio lėktuvo priverstiniu nutupdymu. Mūsų vienareikšmis raginimas piliečiams yra nevykti, nes yra labai daug grėsmių ir visą laiką turite įvertinti, kad jeigu ten vykstate, turite prisiimti su tuo susijusias rizikas. Nesame vieniši šioje srityje. Panašias rekomendacijas turi dauguma Europos Sąjungos šalių, Jungtinės Amerikos Valstijos“, – kalbėjo J. Pranevičius.
Viceministro teigimu, Baltarusijoje jėgos struktūros dažnai veikia neproporcingai ir sunkiai prognozuojamai, pasitaiko atvejų, kai režimą atvirai kritikuojančių šalių atstovai yra sulaikomi arba kitaip apribojamos jų galimybės judėti. Pastaroji priemonė gali būti naudojama kaip priemonė spausti valstybes, reikalauti keisti poziciją, nuolaidų tam tikrais klausimais.
„Trečias labai svarbus dalykas yra mūsų, kaip Užsienio reikalų ministerijos, galimybės padėti piliečiams, atsidūrusiems tokiose sudėtingose situacijose. Be abejo, tai yra mūsų konsulinės tarnybos pareiga ir tą mes visomis išgalėmis darysime tiek Baltarusijoje, tiek ir kitose šalyse, bet dėl pačios Baltarusijos įvestų apribojimų mes turime šiuo metu tik vieną diplomatą mūsų ambasadoje, tai tokių galimybių turbūt nėra daug. Turime suprasti, kad resursai yra labai riboti, mūsų galimybės padėti kriziniu atveju yra labai nedidelės“, – aiškino J. Pranevičius.
