Lietuvoje

2019.02.21 20:13

G. Nausėda: nevadinčiau prezidento Konstitucijos garantu

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.02.21 20:13

Kandidatas į prezidentus, ekonomistas Gitanas Nausėda, pristatęs savo rinkimų programą, pažymėjo, kad prezidento nevadina Konstitucijos garantu. Anot jo, galutinį verdiktą dėl konstitucingumo klausimų privalo skelbti Konstitucinis Teismas (KT).

Ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) savo rinkimų programą pristatęs G. Nausėda tvirtino, kad, jo manymu, valstybėje itin svarbu interesų grupių atstovimas, o tai geriausiai daro profsąjungos ir darbdavių organizacijos.

„Valstybė užima moderatoriaus padėtį. [...] Valstybė tartum dirigentas diriguoja profsąjungoms ir darbdavių organizacijoms, kad būtų pasiektas balansas ir interesų grupių organizavimas būtų tinkamas“, – VU TSPMI auditorijoje kalbėjo G. Nausėda. Kalbėdamas apie socialinių reikalų plotmę G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta „socialinės santarvės“.

„Dėl to siekčiau nacionalinių susitarimų“, – pažymėjo kandidatas į prezidentus ir pridūrė, kad nacionalinių susitarimų galima siekti įvairiose srityse – algų didinimo, lėšų skyrimo gynybai, įvairių išmokų didinimo ir kitais klausimais.

G. Nausėda, kalbėdamas apie prezidento instituciją, pažymėjo, kad šalies vadovas, jo manymu, nėra Konstitucijos garantas.

„Nelaikyčiau prezidento Konstitucijos garantu, nes jis toks, pagal definiciją, nėra. Konstitucijos garantu jis negali būti jau vien dėl to, kad praeityje esame turėję įvairių ekscesų, kai pats prezidentas elgėsi ne pagal Konstituciją arba jos dvasią, arba prezidentas patvirtino įstatymus, kurie vėliau pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai. Bet prezidentas visa savo povyza turi stengtis garantuoti įstatymų viršenybę ir pagarbą teisinei sistemai“, – aiškino G. Nausėda.

„Pripažindamas, kad Konstitucinis Teismas yra galutinis šiuo atveju verdikto teikėjas, išsakytojas, prezidentas šioje sistemoje turi atlikti labai svarbų pagarbos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams vaidmenį“, – pridūrė kandidatas į prezidentus.

Nepritartų artimesniems santykiams su Rusija

Užsienio politikoje G. Nausėda tvirtino sieksiantis remtis vakarietiška geopolitine orientacija.

„Lietuvą reikia įtraukti į vakarietišką geopolitinę, ypač saugumo, erdvę“, – akcentavo ekonomistas.

Kalbėdamas apie geopolitinį saugumą G. Nausėda akcentavo Lietuvos bendradarbiavimą su NATO ir JAV.

„Norėčiau plėtoti dialogą su Lenkija“, – teigė G. Nausėda ir pridūrė, kad Lietuva su Lenkija turėtų siekti bendradarbiavimo saugumo, energetikos ir kitose srityse.

Kandidatas į prezidentus pažymėjo šiuo metu sunkiai matantis galimybę Lietuva užmegzti glaudesnius santykius su Rusija aukščiausiu lygiu.

„Ukrainos veiksnys yra pagrindinė priežastis, kodėl nepavyktų užmegzti santykių su Rusija aukščiausiu lygiu“, – dėstė G. Nausėda.

Vis dėlto, kaip pažymėjo ekonomistas, tai dar nereiškia, kad Lietuva negali turėtų santykių su Rusija. Kalbėdamas apie sritis, kurioje Lietuva, jo manymu, turėtų plėtoti bendradarbiavimą su Rusija, minėjo kultūros mainus ir prekybą.

„Rusija yra svarbus partneris prekių grupėse, kurios nepaliestos ekonominių sankcijų“, – bendradarbiavimo su Rusija pavyzdį pateikė G. Nausėda.

Išskyrė ir Baltarusiją

Kandidatas į prezidentus neslėpė pasisakantis už glaudesnius Lietuvos ir Baltarusijos santykius.

Pasak G. Nausėdos, šiuo metu didelė baltarusiškų prekių dalis yra eksportuojama per Klaipėdos uostą, o Latvija savo ruožtu stengiasi, kad šie srautai būtų nukreipiami į Rygą.

„Mes galime vieną dieną atsibusti ir pamatyti, kad tai jau realybė“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomisto teigimu, reikia pripažinti, kad Baltarusijoje pažeidžiamos žmogaus teisės ir nepaisoma demokratijos principų, bet, jo manymu, bendraujant su šia valstybe, įžeidinėjimų reikėtų vengti.

„Vis dėlto nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp Rusijos ir Baltarusijos“, – aiškino kandidatas į prezidentus.

G. Nausėda prisiminė prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Baltarusiją, kuris, jo galva, ilgesnėje perspektyvoje neatnešė teigiamų pasekmių.

„Aš sutinku, kad Baltarusija yra tik tam tikromis prasmėmis nepriklausoma valstybė. Kita vertus, aš taip pat suprantu, kad Baltarusija santykiuose su Europos Sąjunga ir Rusija mėgina siekti maksimalios naudos“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Mes bent jau galime padėti Baltarusijai turėti pasirinkimo laisvę tarp judėjimo labiau į Vakarus ir judėjimo labiau į Rytus“, – aiškino kandidatas į prezidentus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.