Lietuvoje

2019.02.21 19:43

V. Landsbergis apie teisėsaugos skandalą: žiūriu viltingai, kaip į apsivalymo galimybę

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.02.21 19:43

Padėtį, kai dėl korupcijos trečiadienį buvo sulaikyti net 26 asmenys, tarp kurių – aštuoni aukšto rango teisėjai ir penki žinomi advokatai – profesorius Vytautas Landsbergis LRT RADIJUI teigia vertinantis kaip galimybę apsivalyti. Anot jo, jau seniau buvo pastebėti įvairūs sandoriai teismų sistemoje, todėl norėtųsi, kad šį kartą tokia savigyna nebūtų taikoma ir teisėjai būtų reiklūs savo kolegoms.

– Kaip jūs apskritai vertinate šią situaciją? Kokios mintys lankė trečiadienį išgirdus apie situaciją, ketvirtadienį, sužinojus daugiau informacijos?

– Pirma mintis yra ta, kad galų gale imamasi priemonių prieš teisėjų savivalę ir visagalybę, ypač jeigu jie veikė išvien arba dar ir valdomi prokurorų. Prokurorų iškėlimas aukščiau už teismą taip pat yra didelė, sena klaida, taisytina. Kai toje situacijoje susitaria tarpusavyje, tai teisingumas darosi labai sąlygiškas ir abejotinas.

– Ką turite omenyje, sakydamas, kad prokurorai iškeliami aukščiau teismo?

– Kad ir tą paprastą įstatyminę, net ir konstitucinę, normą, kad prokuroro suformuotas kaltinimas teisme negali būti papildytas, negali būti pasunkintas, gali būti tik sumažintas arba panaikintas. Teisme labai dažnai paaiškėja naujų dalykų, naujų aplinkybių ir imtis naujos bylos negalima, nes vyksta šita byla, jos sugriežtinti ar papildyti taip pat negalima. Tai reikia taisyti iš pagrindų.

– Bet šiuo atveju kol kas kalbame tik apie teisėjus, advokatus ir verslininkus, jų tam tikrus ryšius ir prekybą teisingumu.

– Taip, bet yra ne vieną kartą pastebėta, kad vyksta derybos. Kartais jos praktikuojamos ir pasaulyje dėl būsimo nuosprendžio ir tam tikrų sąlygų, kuriomis duoda parodymus ir bendradarbiauja ar nebendradarbiauja su teismu įtariamieji. Tokia praktika būna, bet Lietuvoje ji išties yra užgauli ir erzinanti, kai vyksta sandėriai tarp teismo procese dalyvaujančių veiksnių.

– Bet iš principo jūs į šitą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) operaciją, didžiausią tarnybos istorijoje (taip trečiadienį sakė STT direktorius) žiūrėtumėte viltingai, kaip į apsivalymo galimybę?

– Tikrai žiūriu viltingai, kaip į apsivalymo galimybę, bet aš atsimenu daug atvejų, kai tokio apsivalymo nebuvo siekiama ir nebuvo aiškinamasi.

Net ir garsiausioje Sausio 13-osios byloje niekas nesutiko aiškintis, kodėl ji taip blogai buvo vedama, kieno interesais buvo stabdomas procesas, kol galų gale nebuvo pakoreguotas pats baudžiamasis įstatymas.

O kodėl nebuvo galima jo pakoreguoti anksčiau, niekas neatsakė. Kas turėjo įtakos tokiam blogam bylos vedimui? Galų gale, kai byla jau yra teisme, nėra pagrindinio įtariamojo, kuriam net nepareikšti įtarimai.

– Kaip jūs galvojate, kokią įtaką šis teisėjų papirkinėjimo skandalas, istorija turės Lietuvos žmonių santykiui, požiūriui į Lietuvos teismų sistemą?

– Norėčiau, kad tai suteiktų vilties, bet tai neturėtų užgesti ar būti užgesinta. Anksčiau matydavome tuos atvejus, kai teisėjai, apkaltinti kyšio ėmimu, galų gale išsisukdavo labai menkomis ar tik sąlyginėmis baudomis.

Toje srityje yra pasirūpinta savigynos sistemomis ir priemonėmis, piktnaudžiaujant teismo nepriklausomybės principu. Piktnaudžiaujant šiuo principu, buvo draudžiama net koreguoti teisėjų atlyginimus. Juos galima buvo koreguoti tik didinant.

Kai Andriaus Kubiliaus vyriausybė norėjo įvesti į bendrą sistemą visų valstybės tarnautojų [atlyginimus] pagal kategorijas, paaiškėjo, kad kai kurie teisėjai tada truputį nukentės. Kilo pasipriešinimas, skundai teikiami Konstituciniam Teismui. Ten irgi yra pažįstamų ir draugų. Bent tada buvo, matyt. Vyksta tada savigyna.

Norėčiau, kad dabar tos savigynos nebūtų, kad pats teisingumo teisėjų korpusas būtų reiklūs savo kolegų atžvilgiu.