Naujoji Vyriausybė ketina keisti ankstesnės Vyriausybės inicijuotą mokyklų tinklo pertvarką. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad svarstoma grįžti prie reikalavimo, kad formuojant vienuoliktą klasę joje užtektų 12–15 moksleivių. Švietimo ekspertų teigimu, kyla klausimų, kaip būtų skaičiuojami mokytojų krūviai ir kokia būtų ugdymo kokybė.
Dubysos Aukštupio mokykloje iš viso sujungtos keturios mokyklos dar gerokai prieš pradedant įgyvendinti mokyklos tinklo pertvarką. Šiandien čia mokosi per 600 mokinių. Mokyklos direktorius sako, kad kuo mažesnis vaikas, tuo turėtų mokytis arčiau namų.
„Mes patys sąmoningai atsisakėm 9–10 klasių. Tai pats principas, kad kuo mažesnis vaikas, tuo arčiau namų, yra, visu pirma, socialiai teisingas“, – akcentuoja Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys.
Atstumas nuo moksleivio gyvenamosios vietos iki ugdymo įstaigos – viena pagrindinių dilemų, vykdant mokyklų tinklo pertvarką. Anot Šiaulių rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo, geriau būtų leisti savivaldybėms finansuoti mažas klases, kad, nesurinkus reikiamo mokinių skaičiaus trečiojoje gimnazijos klasėje, mokiniams nereiktų važiuoti į toliau esančias ugdymo įstaigas.
„Ne visos savivaldybės turi tų didžiųjų mokyklų. Problema didžiulė – ir atstumo, ir mokytojų darbinimo, ir visais kitais aspektais“, – teigia Šiaulių rajono savivaldybės atstovas Raimondas Galkus.
Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, kad svarstoma grįžti prie reikalavimo, kad formuojant vienuoliktą klasę joje užtektų 12–15 moksleivių. Pagal dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą, nuo šio rugsėjo trečioje gimnazijos klasėje turi būti bent 21 mokinys. Anot ministrės, koreguoti privalomą mokinių skaičių prašo pačios savivaldybės.
„Išauga kaštai pavežėjimui tuo pačiu ir moksleiviai taip pat ir pervargsta, ir [atsiranda] tie perdegimo sindromai įvairūs, ir nukenčia ugdymo kokybė, nes jie labai daug laiko praleidžia autobusuose“, – aiškina R. Popovienė.
Ministrė sako, kad tikslus moksleivių skaičius priklausys ir nuo to, ar Vyriausybė savivaldybei numatys finansavimą, ar našta bus pasidalyta su savivaldybėmis. Anot premjero, klasės galėtų būti mažesnės, tačiau iš dalies jas finansuoti turėtų ir pačios savivaldybės. Savivaldybių asociacijos teigimu, jei privalomas skaičius būtų sumažintas, jos pasiruošusios prisidėti prie finansavimo.
„Koks tai bus santykis, tai, aišku, bus kalbama, deramasi, kadangi projektai dar neparuošti“, – pažymi Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Švietimo ekspertai sako, kad kyla klausimas, kaip bus skaičiuojami mokytojų krūviai ir moksleivių pasirinkimo spektras.
„Galbūt tu iš viso neduodi tiems moksleiviams pasirinkimo ar jį labai minimizuoji ir tada mokytojas gali atvažiuot į tą gimnaziją, nes tikslas tarsi tą gimnaziją palikti“, – teigia Kauno technologijos universiteto fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Pasak A. Lašo, norint moksleiviams suteikti platų pasirinkimą, gimnazistams gali tekti važiuoti kitur.
„Tada klausimas, koks tikslas tos gimnazijos, jei vis tiek išveži tuos gimnazistus iš tos mokyklos į kažkokį rajono centrą, kur yra chemijos, fizikos mokytojas, ir jau ten sutelki tą klasę didesnę ir taip sudarai mokytojui krūvį“, – svarsto jis.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, kiekvieną atvejį bendruomenės turi spręsti individualiai.
„Ne dirbtinai tą skaičių ištempti arba sumažinti, uždaryti arba kaip tik palikti. Mes kaip ir sakom – galbūt tikrai jau toj mokykloj nebėra nei vaikučių, nei finansiškai išgalim, nei vaikai turi kokybišką ugdymą, nei specialistų nėra“, – nurodo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė Jurgita Kiškienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekanclero teigimu, dabartinis požiūris remiasi ekonominiu balansu – kiek mokinių reikia turėti, kad skiriamas klasės krepšelis padėtų mokyklai išsilaikyti, tačiau reikia kalbėti apie ugdymo kokybę.
„Mes nekalbam apie tai, kad mokinys galėtų pasirinkti visus dalykus, kuriuos jis gali pasirinkt pagal ugdymo planą. Gali būti mokinių ir 30, bet mokykla gali neturėti matematikos, fizikos , filosofijos, ekonomikos mokytojo“, – dėmesį atkreipia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas.
Vyriausybė nutarimo pakeitimo projektą šiuo klausimu planuoja pateikti vasarį.
