Lietuvoje

2019.01.28 19:29

Duomenų apsaugos reglamentas tapo pretekstu slėpti nuo žiniasklaidos svarbią informaciją?

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.01.28 19:29

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas galioja 8 mėnesius, bet kaip jį taikyti, iki šiol neaišku. Dėl to kas kaip nori, taip ir interpretuoja – arba slepia viešus duomenis, arba per daug atvirai rodo tai, ko nereikia. Dėl duomenų apsaugos kai kurios valstybinės įmonės atsisako žiniasklaidai atskleisti darbuotojų sąrašą. Gydymo įstaigos ir bankai atsisako pavardžių – žmones konsultuotis kviečia vardais. Net ir labai griežtai taikant reglamentą jį pažeidžia kone kiekvienas siunčiantis elektroninius laiškus.

Visada matomi per vaizdo kameras – Duomenų apsaugos inspekcija daugiausia skundų gauna, kad esą taip labiausiai pažeidžiamas gyventojų privatumas. Gyventojams neramu, kad juos stebi tiek kaimynų privačios kameros, tiek įrengtos viešose vietose. Nors tai užtikrina saugumą ir nėra pažeidimas.

Duomenų apsaugos reglamentas galioja 8 mėnesius, jis ragina naudoti kuo mažiau duomenų, tačiau kaip iš tiesų turėtų būti taikomas, negali apibrėžti ir specialistai.

„Ką reiškia, kad duomenų turi būti renkama ne daugiau negu reikia? Tai kiek?“, – klausia advokatas Mindaugas Civilka.

Būtent dėl to visi gali pakreipti reglamentą savo naudai. Motyvuodamos reglamentu, kai kurios valstybinės įmonės nuo žiniasklaidos priemonių įslaptino net darbuotojų sąrašus.

„Dar įdomesnis atvejis buvo iš valstybinės institucijos, iš Vyriausybės kanceliarijos, kad negali nei patvirtinti nei paneigti, prisidengiant, kad tai draudžia reglamentas“, – pasakojo LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.

Vis dėlto duomenų apsaugos ekspertai sako, kad tokiais atvejais turėtų būti taikomos reglamento išimtys.

„Būna atsisakoma teikti duomenis, kreipiantis į valstybinę instituciją, net jei tai viešas registras, motyvuojant, kad žmogus nesutiko, nors ten duomenų tvarkymo pagrindas kitas, ne žmonių sutikimas“, – sakė M. Civilka.

„Reglamentas skirtas duomenų mainams. Jei bus realus pagrindas gauti tam tikrus duomenis – visuomeninis interesas, tai neturėtų būti kliūčių tą informaciją gauti iš institucijų“, – teigė Duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas.

Pokyčius turėjo vykdyti kone visos institucijos – tiek privačios, tiek valstybinės. „Į kabinetą būsite kviečiamas vardu“, – toks užrašas užfiksuotas ant gydytojo durų.

Panašias praktikas ima taikyti ir verslas. Pavyzdžiui, kai kuriuose bankuose konsultanto irgi galite būti pašauktas vardu. Pavardė – vienas iš asmens duomenų.

Nors tokia praktika nebloga, pasak specialistų, valstybinės įstaigos, atsisakydamos duomenų, dažnai perlenkia lazdą.

„Dėl pernelyg didelio privatumo ištrinami asmens duomenys iš sprendimų, dėl kurių balsuoja savivaldybių taryba. Tai siekiant privatumo nėra žinoma, kieno atžvilgiu priimami sprendimai, ir tai gali atsisukti prieš pačius žmones“, – pasakojo Duomenų apsaugos pareigūnų asociacijos valdybos pirmininkas Liudas Karnickas.

Tačiau kai kurie dalykai nesikeičia. Tarp šiukšlių elektroniniame pašte dažnai vis dar galima aptikti reklamas. O patį dažniausią duomenų apsaugos pažeidimą yra padaręs kone kiekvienas rašantis elektroninius laiškus – rašydamas keliems asmenims nepaslėpęs skirtingų adresatų pavardžių ar pašto adresų.

Plačiau apie tai žiūrėkite Aistės Valiauskaitės reportaže.