Seimo pirmininku ketvirtadienį išrinktas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad „Nemuno aušra“ nėra antisemitinė jėga, o jos vadovas Remigijus Žemaitaitis, nors pritaria, kad yra „šaukštas deguto statinėje“, jau moka už tai kainą. Jeigu jam pavyktų sau palankiai išspręsti santykius su teisėsauga, galėtų tapti Seimo vicepirmininku.
S. Skvernelis po skandalingo „Teltonikos“ vadovo pranešimo, kad stabdo 3,5 mlrd. eurų investicinį projektą, žada karą biurokratijai, neatmeta, kad bus koreguojami konservatorių vyriausybės priimti įstatymai, ir tikina, kad valstybė turi užsitikrinti savo saugumą pakankamai į tai investuodama, todėl skolintis, kad gynybai būtų galima skirti 4 proc. BVP, yra leistina.
– Dabar „Nemuno aušros“ žinutė jums, Seimo pirmininkui, yra tokia, kad po poros savaičių jie teiks Remigijų Žemaitaitį į dar vieną vicepirmininko poziciją, kuri kol kas yra laisva, bet turėtų priklausyti „Nemuno aušrai“. Jūs teiksite jo kandidatūrą balsavimui, jeigu tai bus padaryta?
– Yra numatyta, kad dvi pareigybės vicepirmininkų priklauso politinei partijai „Nemuno aušra“, jokių pavardžių sutartyje nėra numatyta. Jeigu įvyks taip, kad teisinės problemos, kurios yra dabar, bus išspręstos, tai toks variantas yra neatmestinas, bet niekas kitas teikti negali, išskyrus Seimo pirmininką į tas pareigybes, atsižvelgiant į frakcijos siūlymą.
Tai šiandien kol kas mes matome, kad yra ir teisminis procesas vykstantis, ir dar nėra priimtas procesinis sprendimas dėl kito ikiteisminio tyrimo, nes prokuratūra pavedė policijai tikrinti aplinkybes, ir lygtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai šitie procesai turi pasibaigti, tada bus galima kalbėti. Ta vieta nėra užimta, ji bus laikoma politinei partijai „Nemuno aušra“.
– Bet tiktai tuo atveju, jeigu abudu šitie procesai būtų išspręsti ir būtų išaiškinta, kad ponas Žemaitaitis yra nekaltas, niekaip nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba ta byla, kuri nagrinėjama, būtų jam palanki? Tik tokiu atveju jis galėtų būti Seimo vicepirmininku?
– Taip. Tą patį Remigijus deklaruoja. Jisai pats sako, kad aš suprantu situaciją, kokioje esu, ir, kai bus aiškumas dėl tų teisinių procesų, tai bus sprendimas priimtas.
– Grįžkim prie prezidento. Jis sako, kad ministrų iš „Nemuno aušros“ nebus, ir pasilieka sau teisę teikti užsienio reikalų ministro kandidatūrą į Vyriausybę, bent jau taip sako jo patarėjas. Kai jūs buvote premjeras ir tada kaip tik šitas prezidentas jums sakė pašalinti ministrą, jūs nesutikote su tuo ir ministras išliko pareigose. Tai kaip dabar, jūsų manymu, reikėtų jaustis visai koalicijai ir jums, kai prezidentas sako: jūs tiek esate prisidirbę su ta koalicija, kad dabar jau aš leisiu sau siūlyti ministrą? Kaip jūs jaustumėtės tokioje situacijoje?
– Aš manau, kad yra prezidento patarėjo galbūt nuomonės pareiškimas, bet mes puikiai žinome, kokie yra įgaliojimai ir kompetencijos valdžių atskyrimo ir bendradarbiavimo įtvirtinti mūsų tiek Konstitucijoje, tiek Vyriausybės įstatyme.
Tai prezidentas neturi galimybės pasiūlyti savo kandidato, kandidatą gali prezidentui pasiūlyti tik ministras pirmininkas. Kokios tos kandidatūros bus ir kaip sutars ministras pirmininkas – dar reikia sakyti, būsimasis – ir prezidentas, šiaip priklauso nuo geranoriškumo ir bendradarbiavimo abiejų sričių.
Taip, prezidentas taip pat prisiima atsakomybę, tvirtindamas ministrą, ir negali pasakyti, kad atlieka labai formalų veiksmą. Tai natūralu, kad užsienio reikalų ministro pozicija tikrai turi būti suderinta su prezidentu, nes labai svarbu yra ne tik profesionalumas – pagrindas, bet ir ta tokia paprasta žmogiška chemija, nes reikės kartu darbuotis šitiems dviem pareigūnams.
Ir norėtųsi, kad tas darbas būtų labai sklandus, nes tai yra mūsų visos šalies interesai. Ir nebūtų toks, koks buvo per pastaruosius ketverius metus, kada ministras su prezidentu, jeigu taip diplomatine kalba kalbant, neturėjo diplomatinių santykių.
– Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad Žemaitaitis pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų. Teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl neapykantos kurstymo, pirmadienį dėl kvietimo degti žvakutes prie Vytauto Landsbergio namų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie feisbuko komentarus ir komentarus žiniasklaidai aš jau nekalbu. Bet jūs esate ne tik politikas, jūs ir policininkas buvęs, ir, nepaisant to, jūs buvote tas žmogus, kuris vienintelis neslėpėte ir sakėte, kad jeigu tokia bus tautos valia, tai nėra čia nieko baisaus pakviesti „Nemuno aušrą“ į koaliciją. Ar tas matymas „tauta išrinko“ vis dėlto yra svarbiau nei tarptautinė reakcija su visomis galimomis pasekmėmis?
– Pirmiausia, nėra tarptautinės reakcijos, yra atskirų politikų pareiškimai, kurie tikrai neatspindi tų valstybių narių oficialios pozicijos, nė vienos oficialios pozicijos mes nesulaukėme. Dar daugiau, yra vedami pokalbiai, aš ir pats kalbėjau su partneriais ir su kolegomis Seimo pirmininkais, tokių priekaištų arba jų kažkokių abejonių nėra.
Yra aiškiai paskelbta ir koalicijos sutartis, kur tie tikslai labai aiškiai įvardinti. Mes kalbame dabar ne apie politinę jėgą, bet apie asmenį, kuris pasidarė tų problemų dar nebūdamas tos partijos pirmininkui, nes partijos nebuvo. Tai žmonių valios nematyti irgi neįmanoma.
Aš tikrai būčiau labai kategoriškas, jeigu, sakytume, atsiverčiame „Nemuno aušros“ programą ir ten pasakyta yra tokiais žodžiais, arba užslėptais, kad tai yra atvirai antisemitinė, kokia nors profašistinė arba radikali politinė jėga. Viso to nėra.
– Bet šaukštas deguto visą statinę sugadina, o pirmininkas kaip tik ir yra tas šaukštas.
– Šaukštas deguto, kaip jūs sakote, ir moka tą kainą už tai, kas yra padaryta, nes frakcija, su kurios nariais, dauguma teko bendrauti, jie nusiteikę dirbti ir nenori matyti, kad vieno asmens, kad ir pirmininko, buvimas nekonstruktyvioje pozicijoje kenktų visai politinei jėgai.
Tai tikiuosi, kad atsakingumas, nes parašai jau yra padėti koalicijos sutarčiai, nes galima interpretuoti, vertinti, kaip ten buvo, dėl ko tai buvo, bet dabar reikia žiūrėti į priekį ir leisti pradėti Vyriausybei dirbti, o tada matysime, ar įgali Vyriausybė, ar ne.
Aš tikiu, kad tuos sprendimus, kurių tikisi Lietuvos žmonės tiek nacionalinėje politikoje, tiek ir užsienio politikoje, šita dauguma ir būsima Vyriausybė galės įgyvendinti.
– O tada ir pamatysime, ar jūs nebuvote per didelis optimistas.
– Aš stengiuosi būti realistas gyvenime ir tam realizmui tikrai turiu pagrindo.
– Dėl jūsų būsimų sprendimų. Jūsų koalicija kalba apie būtinybę vis dėlto didinti mokesčius, bet labai teisingas buvo pastebėjimas – gal reikėtų biurokratiją kažkaip numarinti, nes apie tai kalba ne tik „Teltonikos“ ir kitų ekonomikos sričių atstovai. Ar yra jūsų koalicijos planuose karas su biurokratija?
– Yra ir tai – didžiausias stabdis, kuris kenkia ir stabdo mūsų šalies ekonomikos progresą.
– Tai, ką Donaldas Trumpas daro Amerikoje, paskirdamas Eloną Muską, ar nereikia kažko panašaus?
– Tai yra tikrai daug racionalaus grūdo, nes tai, kas buvo paskelbta dėl „Teltonikos“, yra skandalinga. Mes šiandien kalbame ir ieškome, kaip uždirbti valstybei ir gauti į valstybės biudžetą taip reikalingų eurų šalies gynybai ir sveikatai, švietimui.
Bet vien tik kalbėti, kad tai generuos iš vidaus vartojimo, tuos poreikius uždengs, kurių mums reikia, tai yra neįmanoma. Tai yra eksportas, tai yra čia aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės, gaminančios ir eksportuojančios savo produkciją į užsienį. Tai yra pagrindinis, vienas iš dviejų šalies ekonomikos variklių.
Ir kada tu matai, jog įspūdingos investicijos sustoja dėl to, kad kažkokios valstybės įmonės, institucijos elgiasi, atvirai pasakius, ne tai kad aplaidžiai, man atrodo, kad jau nusikalstamai.
– Bet atsakingų, kaip visada, nėra.
– Kaip visada nėra ir mums tuos 4 metus buvo kalbama – pokyčiai po pokyčių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip čia viskas gerai...
Mes jau tada matėme, signalizavome, kad užsienio investicijos tragiškai mažėja. Tai mes be to, kad nesugebėjom pritraukti užsienio investicijų, stabilių, ilgalaikių, tai dar savo investuotoją, kuris bet kada ir šiandien gali tas įmones atidaryti toje pačioje Latvijoje, Estijoje arba Lenkijoje, mes tiesiog žeminame.
Tai yra nesuprantama ir tas biurokratizmas, toks aplaidumas, jisai tikrai žlugdo valstybę įvairiose srityse: ar tai būtų švietimas, ar tai būtų sveikatos apsauga, ar tai būtų ta pati ekonomika.
Tai čia pokyčiai neišvengiami yra, jeigu mes norime kalbėti apie koalicijos sutartyje įtvirtintus lūkesčius dėl socialinės ekonominės gerovės pokyčių šalyje. To nebus, nes nebus iš ko tą padaryti.
Mokesčiai? Mokesčių aš matau problemą kitame, ne didinime, bet toje pačioje, sakykime, terminas toks vartojamas – „mokesčių higienoje“: kad turėtume mokėti visi solidariai pagal tai, kiek tu gauni pajamų. Progresiškai arba proporcingai nuo tavo pajamų gavimo, kad mokesčiai būtų teisingi ir teisingai panaudojami.
– O ar jūs jau esate nusimatęs artimiausius įstatymus, kuriuos priėmė dabar jau nuėjusi valdančioji dešiniųjų dauguma, kuriuos jūs esate pasiryžę nedelsiant keisti, ar tokių yra?
– Mes norime sulaukti Vyriausybės, kuri tikrai būtų patvirtinta, Vyriausybės programa, nustatyti prioritetai. Ir tada labai aiškiai matyti, kuriuos įstatymus reikia keisti, tobulinti ir atšaukti.
– Bet tokių gali būti?
– Gali tokių būti, mes vėlgi kalbame apie tą pačią investicinę aplinką, vėlgi mes kalbame apie atskiras sektorių sritis, į kurias tikrai šiandien žiūrima pakankamai siaurai, atrodo, kad jos neneša kažkokios pridėtinės vertės, nes tai labai susiję irgi su viena iš eksporto ryšių, kur, sakykim, tai nelabai rimtai ir vertinama.
Tas pats turizmas, o tai susiję su apgyvendinimu, maitinimu, kaip pavyzdys, sveikatos turizmu ir kitais dalykais. Čia vienas iš tokių nedidelių pavyzdžių, bet sulaukime Vyriausybės programos, bus nustatyta Vyriausybės programoje prioritetai ir Vyriausybė teiks pagal tuos prioritetus, ką reikia tobulinti.
Aš ir savo kalboje kalbėjau, kad tas nuolatinis įstatymų kaitaliojimas tikrai neprisideda prie valstybės teisinės sistemos stabilumo. Ir kada investuotojas – ar mūsų šalies, ar užsienio – pamato, kaip pas mus keičiasi sąlygos ir tų biurokratinių kliūčių vis daugėja, tai tada pasirenka kitą valstybę, nes čia nėra stabilu
– Ir paskutinis klausimas – gynybos išlaidų didinimas iki 4 proc. Kiek jūs esate nusiteikę skolintis, didinti valstybės skolą dėl šito tikslo, nes socialdemokratai apie tai kalbėjo, kad jie tą darys, bet dabar pasitikėti socialdemokratų žodžiu tampa vis sudėtingiau. Tai ką jūs galvojate?
– Reikia pasitikėti ne žodžiu, bet vertinti darbus. Aš manau, kad bus padaryti darbai dėl finansavimo didinimo ne savitikslio, kad būtų 4 procentai pasiekti, bet mes matom, kad tiesiog neturim laiko diskusijoms, kurios buvo ir ilgai persekiojo dabar laikinai einančią Vyriausybę, bet dėl papildomų finansavimo šaltinių suradimo.
Ir taip, tas skolos didinimas, matyt, yra neišvengiamas, bet turim labai kelis momentus suprasti: Lietuvos valstybės skola, lyginant net su visomis euro zonos valstybėmis, yra tvari, stabili ir labai nedidelė ir mes galime šiandien sakyti – griežtai laikomės fiskalinės drausmės.
Bet visą tą gėrį, ką sukuria mūsų visuomenė, tiesiog vieną dieną mes galim prarasti dėl to, kad nesugebėsime apsiginti, kažkas ateis svetimas ir viską iš mūsų atims. Tai galbūt vardan mūsų išlikimo, nepriklausomybės ir saugumo aukojame kažką, tame tarpe ir tą savo gerą vardą, labai gerą vardą tarptautinėse rinkose, bet, manau, tai nepakenks.
Tai gynybai, aš suprantu, kad žmonės ir nuvargę ir abejoja, o jeigu neprireiks, bet mes tikime – blogiau nebus, mes būsim saugūs, kaip ta pati Suomija, kuri labai aiškiai deklaruoja: mes nieko nebijome, esame pasiruošę viskam. Ir ramiai gyvena toliau, kuria, gyvena, augina vaikus ramiai, šeimos gimdo, saugiai gyvena, vystosi ekonomika. Mes tą turime pasiekti net ir valstybės skolos didinimo sąskaita.
