Lietuvoje

2019.01.16 12:00

N. Maliukevičius: visuomenėje gali atsirasti nuovargis dėl kalbų apie Rusijos grėsmę

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.01.16 12:00

Lietuvos visuomenė Rusiją vis dar supranta kaip didžiausią grėsmę keliančią šalį dėl vykdomos užsienio politikos, rodo naujausia Rytų studijų centro apklausa. Anot centro vadovo Lino Kojalos, gyventojų suvokimas apie grėsmes dabar daug geresnis nei prieš kelerius metus, tačiau LRT RADIJO kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai, kas yra grėsmė, žmonės gali suvokti visiškai skirtingai, todėl statistikos nereikėtų priimti kaip faktais paremto teiginio.

Rusijos vertinimas visuomenėje nekinta

Apklausų duomenys rodo, kad net 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai. Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala tvirtina, kad tai nėra netikėta, nes toks pats procentas buvo nustatytas ir atliekant tyrimą 2016 m.

„Akivaizdu, kad situacija iš esmės nepasikeitė. Ko gero, nepasikeitė ir geopolitinė aplinka, todėl priežasčių manyti, kad galime vertinti Rusijos politiką kaip nebekeliančią grėsmės tarsi ir nėra, bet, be abejo, pats klausimas leidžia manyti, kad supratimas, ką reiškia grėsmė, gali labai skirtis tarp respondentų“, – atkreipia dėmesį L. Kojala.

Jo aiškinimu, kaip grėsmes žmonės neretai nurodo ir tiesiogines karines grėsmes, ir dezinformaciją bei kitas priemones, kurios gali būti taikomos siekiant paveikti Lietuvos visuomenę: „Tiesiog yra toks aiškus konsensusas, kad Rusija yra vienintelė šalis, kurios užsienio politika taip tiesiogiai kelia grėsmę Lietuvai.“

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas svarsto – dalis visuomenės yra įsitikinusi, kad politikai ir kiti visuomenės atstovai apie Rusijos keliamą grėsmę kalba per dažnai, tačiau tam įtakos turi tai, kad ši šalis – artima mūsų kaimynė.

„Ji, kaip sakoma, mūsų pati artimiausia kaimynė, stiprinanti įtaką Baltarusijoje, stiprinanti savo karinį pajėgumą Karaliaučiaus srityje. [...] Lietuvos visuomenė ir politikai, be abejo, įvertina tą padėtį, kuri klostosi metai iš metų. Tai labai nuosekli politika. Sakyčiau, kaimyninių valstybių atžvilgiu agresijos aktų proveržiai buvo ir ne vieną kartą“, – sako A. Anušauskas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras Nerijus Maliukevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad, diskutuojant apie Rusijos keliamą grėsmę, dažnai klijuojama rusofobijos etiketė. Vis dėlto apklausos rodo, kad visuomenė situaciją suvokia kaip gana grėsmingą ir tai pasikartoja daugelyje apklausų.

„Manau, kad dabar kyla kitokio pobūdžio problema – visuomenėje gali atsirasti nuovargis dėl iš tikrųjų dažnos šnekos apie Rusijos grėsmę. Svarbu vis dėlto įgalinti visuomenę į tas grėsmes reaguoti, suteikti jai įrankius. Jeigu šnekame apie karines grėsmes, tai kaip atrodo mūsų karinis pasirengimas? Kaip atrodo mūsų ir mūsų sąjungininkų atgrasymo strategiją nuo potencialių grėsmių? Jeigu šnekame apie kažkokias energetines grėsmes, kaip mes sprendžiame tas mūsų energetines priklausomybes ir nepriklausomybes?“ – sako N. Maliukevičius.

L. Kojalos tvirtinimu, supratimas apie kylančias grėsmes dabar yra daug geresnis nei prieš septynerius ar dešimt metų. Jo vertinimu, tam įtakos turi tai, kad apie Rusijos agresiją ir veiksmus kitų šalių atžvilgiu pastaraisiais metais kalba ne tik Lietuva, bet visa Europa bei JAV.

„Tikrai atsirado gerokai daugiau iniciatyvų, tarpvalstybinio koordinavimo, siekiant mokytis vieniems iš kitų klaidų, kad nebūtų pasikartojimo kitose šalyse. Deja, bet tai yra Rusijos užsienio politikos rezultatas. Manau, kad Lietuva būtų ta valstybė, kuri tikrai norėtų geresnių santykių su Rusija. Mūsų visuomenė tikrai norėtų, kad tie santykiai su kaimyninėmis valstybėmis tikrai būtų geresni. Bet tiesiog ignoruoti realybės neįmanoma“, – sako L. Kojala.

Galimą grėsmę įžvelgia ir tarp šalies sąjungininkų

Kaip gerokai mažesnę grėsmę keliančias lietuviai įvardija ir kitas šalis. Antroje vietoje pagal grėsmės lygį apklaustieji mini Baltarusiją. Šią valstybę, kaip galimai grėsmingą vertina mažiau žmonių, tačiau taip manančių padaugėjo net 10 proc. ir dabar rodiklis siekia 23 proc.

L. Kojala taip pat pabrėžia, kad skirtis tarp Rusijos ir Baltarusijos vertinimo yra didžiulė, nes Baltarusiją grėsminga valstybe laiko mažiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, Rusiją – daugiau kaip pusė. Vis dėlto, tvirtina politologas, Baltarusijos vertinimo statistikos augimui įtakos galėjo turėti dvi aplinkybės.

„Visų pirma, mes daug daugiau kalbame apie Astravo atominę elektrinę ir ją praktiškai matome iš Vilniaus, nes ji visai greta. Tai natūraliai suvokiama kaip potenciali grėsmė Lietuvos saugumui ilgalaikėje perspektyvoje. Kitas dalykas, visai neseniai turėjome „Zapad“ pratybas. Tai didžiulės pratybos, kurios vyksta visai Lietuvos pašonėje kartu su Rusija. Visi puikiai supranta, kiek Baltarusija integruota į Rusiją ne tik ekonomikoje, bet ir karinėje srityje. Suprantam, tai kelia nerimą dėl bendros geopolitinės situacijos“, – sako L. Kojala.

Kad Lietuvai grėsmę kelia JAV nurodo 14 proc. apklaustųjų. Tai dvigubai daugiau nei anksčiau. N. Maliukevičiaus tvirtinimu, žvelgiant į šiuos skaičius nereikėtų suprasti, kad kiekvienas atsakymas į klausimą apie grėsmes yra logiškas.

„Aš siūlyčiau į apklausas žiūrėti kompleksiškiau ir nemanyti, kad kiekvienas atsakymas į klausimą yra logiškas, racionalus ir paremtas tyrimais ar pan. Atsakymas gali būti, kad kažkas dabar nuolat girdi apie vokiečių karius, apie Ameriką, apie Donaldą Trumpą, todėl tai susiję su kažkokiomis grėsmėmis. Manau, kad tai tik iliustruoja tikriausiai tą viešos erdvės fenomeną ir D. Trumpo fenomeną, kuris įneša neaiškumo dėl potencialių JAV veiksmų užsienio politikoje“, – komentuoja N. Maliukevičius.

Kaip galimai grėsmę keliančią kai kurie respondentai nurodo ir Lenkiją, tačiau L. Kojala atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu santykiai su šia kaimyne vis geresni. Kaip tvirtina politologas, geopolitinė situacija sukuria vaizdą, kad su Lenkija esame toje pačioje padėtyje.

„Kartu sprendžiame tas pačias problemas: ir Suvalkų koridoriaus klausimą, ir NATO pajėgų stiprinimo mūsų regione klausimą. Mes esame visiškai to paties siekiančios valstybės. Energetikos jungtys galiausiai atsiranda ir sujungia mus su Vakarais per Lenkiją, o ne per jokią kitą šalį. Manau, kad natūraliai tas suvokimas vystosi ir Lenkija atsiduria toje grupėje šalių, kurios yra mūsų natūralios partnerės: Švedija, Vokietija, JAV ir kitos ES bei NATO valstybės“, – sako L. Kojala.

Visos diskusijos klausykitės įraše.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt