Pirmą kartą sudarytai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybai vadovaus istorikas Arūnas Streikus.
Tarybos pirmininku jis išrinktas iš karto po to, kai Seimas ketvirtadienį patvirtino LGGRTC tarybos sudėtį.
Jos nariais tapo Tomas Balkelis, Saulius Černa, Kęstutis Kilinskas, Rytis Krušinskas, Marius Pečiulis, Dovilė Sagatienė, Ramona Staveckaitė-Notari, A. Streikus, Antanas Terleckas, Algis Vyšniūnas ir Ignas Zimaitis.
„Šiandien įvyko istorinis ir labai svarbus pirmasis LGGRTC tarybos posėdis. Neabejoju, kad tai didžiulis žingsnis į priekį stiprinant LGGRTC, o kartu ir totalitarinių režimų okupacijų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus pažinimą ir įvykdytų nusikaltimų įvertinimą“, – Seimo pranešime sakė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė.
„Tai leidžia tikėtis, kad prioritetai bus aiškesni, sprendimai greitesni ir efektyvesni. Tarybos nariai – aukščiausio lygmens savo sričių profesionalai. Neabejoju, kad jų indėlis bus esminis“, – tvirtino ji.
Pagal įstatymą tarybą sudaro 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai.
Keturis atstovus į ją deleguoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija, du – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, po vieną – prezidentas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC ir Lietuvos istorijos institutas.
Taryba LGGRTC generalinio direktoriaus siūlymu tvirtins mokslinių tyrimų kryptis, siūlys ilgalaikį strateginį veiklos ir metinį veiklos planus, nustatys įstaigos vadovui metinius veiklos tikslus, teiks rekomendacijas dėl centro valdymo, mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo, tvirtins specialiuosius reikalavimus į padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims.
Šis valdymo organas taip pat turės teisę susipažinti su Genocido centro finansiniais dokumentais ir ataskaitomis.
Įstatyme nustatyta, kad taryba skelbs ir vykdys atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas.
Tarybos įkūrimui priešinosi dalis centro darbuotojų, politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų. Anot jų, išsiskyrus tarybos ir centro vadovo nuomonėms, įstaigos darbas gali būti paralyžiuotas.
