Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos planuojama sausumos divizija, jeigu niekas nesikeis, nebus pajėgi 2030 metais pasiekti visiško operacinio pajėgumo. Tai jis konstatavo po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kuriame aptartas Lietuvos gynybos stiprinimas.
„Vienas sprendimų buvo praėjusių metų pavasarį steigti nacionalinę diviziją Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose. Kaip pamenate, tikslas buvo formuluojamas su keliomis sąlygomis: kad mes ją steigdami finansuosime iš papildomų Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų ir kad mes norime 2030 m. pasiekti pilną operacinį pajėgumą“, – sakė K. Budrys.
„Prezidentas paprašė naujo kariuomenės vado įvertinti, kur mes esame su divizijos kūrimu ir ko galime tikėtis 2030 m. Atsižvelgiant į pokyčius, atsižvelgiant į tai, kokioje esame situacijoje šio metu, kokia situacija gynybos pramonėje, kokie yra iššūkiai ir kur esame su planuojamu finansavimu, tai šiandien atsakymas nebuvo įkvepiantis ir džiuginantis. Konstatuota, kad 2030 m. sąlygoms nekintant nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – konstatavo prezidento patarėjas.
Pasak jo, jeigu sąlygos nesikeis, divizija bus pajėgi kariauti 2036-2040 m. Toks terminas, pasak K. Budrio, nėra tenkinantis, todėl Valstybės gynimo taryba paprašė naujojo kariuomenės vado, generolo Raimundo Vaikšnoro pateikti siūlymus dėl struktūrinių pokyčių ir finansavimo poreikio bei savo požiūrį dėl valstybės gynybos koncepcijos.
K. Budrys sako, kad divizijos operacinio pajėgumo terminų vėlavimą lemia finansavimo trūkumas bei ginkluotės pristatymo terminai.
Nepaisant visų problemų, Valstybės gynimo taryba sugrįžo prie vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimo Lietuvos divizijai, kam jau buvo pritarta šių metų pradžioje. Kariuomenės vadas Valstybės gynimo tarybai pristatė, kiek galėtų kainuoti tankų batalionas Lietuvai ir kaip greitai jie galėtų būti pristatyti. Šiuo atveju kalbama apie apytiksliai 40 tankų – tiek maždaug reikia tankų batalionui. Pirmieji tankai Lietuvą geriausiu atveju galėtų pasiekti 2029 m.
„Pasiūlyta Krašto apsaugos ministerijai sudaryti tankų įsigijimo, kovinės paramos mašinų, kurios eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – kalbėjo K. Budrys ir dar kartą pabrėžė, kad darbų planas keliamas į vėlesnį laiką.
Valstybės gynimo taryba taip pat diskutavo ir apie naujų pėstininkų kovos mašinų įsigijimą. Lietuva jau turi pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ arba vadinamųjų „Vilkų“, kuriuose sumontuoti Izraelio gamybos ginkluotės bokšteliai, įkomplektuotos patrankos ir kulkosvaidžiai.
Šių metų sausio mėnesį Krašto apsaugos ministerija komunikavo, kad Lietuva turi įsigijusi 89 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinas ir 2 prototipus, jais pilnai aprūpinti du Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigados batalionai. Tuometinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškino, kad Lietuvos įsigytos ir apginkluotos pėstininkų kovos mašinos yra vienos geriausių NATO šalyse, su aukščiausio lygio šarvavimu, apsaugančiu įgulą ir nuo minų.
Pasak K. Budrio, iš karo Ukrainoje pamatyta, kad ratinės pėstininkų kovos mašinos, manevruodamos paskui vikšrinius tankus ir Lietuvos dirvožemyje gali įstrigti, todėl antruoju etapu Lietuva įsigis vikšrinių pėstininkų kovos mašinų.
„Nusprendus įsigyti tankus buvo priimtas sprendimas likusius batalionus papildyti vikšrinėmis, o ne ratinėmis, pėstininkų kovos mašinomis, nes, kaip matome iš karo Ukrainoje patirčių ir pamokų, paskui vikšrinį tanką ratinės priemonės, panašiame kaip mūsų dirvožemyje, stringa. Manevringumui ir mobilumui užtikrinti reikia analogiškų vikšrinių priemonių“, – aiškino patarėjas.
Dabar Lietuva pradės derybas su Švedija dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo. Ketinama įsigyti apie 100 tokių vikšrinių mašinų, kuriomis būtų apginkluoti du batalionai.
Nepasidalijo viena tribūna prezidentūroje
Prezidento patarėjas K. Budrys Valstybės gynimo tarybos susitikimą komentavo iš prezidentūros, savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas komentarą pateikė prie Krašto apsaugos ministerijos – institucijos negalėjo susitarti dėl komentaro vienoje vietoje.
L. Kasčiūnas savo ruožtu akcentavo ne tai, kada Lietuvos kariuomenės divizija bus pajėgi kautis, o kada ji formaliai bus sukurta. Pasak ministro, 2030 m. divizija bus sukurta, tik nespės pasiekti visiško operacinio pajėgumo. Iš esmės jis pasakė tą patį, ką ir prezidento patarėjas K. Budrys, tik situaciją pateikė iš šviesesnės pusės.
„Diviziją tikrai pavyks sukurti. Kalbama apie pilną operacinį pajėgumą – pilną tankų batalioną, papildomus pėstininkų kovos mašinų batalionus ir kitus svarbius dalykus. Kadangi divizijos kūrimas yra ne tik technika, ne tik jos įsigijimas, bet ir profesionalų, infrastruktūros rengimas, visas amunicijos aprūpinimas ir visi kiti dalykai“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas R. Vaikšnoras žurnalistams teigė, kad iki 2030 m. Lietuvos sausumos divizija pasieks vidutinius pajėgumus.
„Iki 2030 m. pasieksime vidutinius operacinius pajėgumus. Kai kurių platformų, sistemų nebus, bet tai neapriboja mūsų nuo užduočių vykdymo. Kiekvienos platformos, vieneto atėjimas sustiprins mūsų gebėjimus sukariauti nuožmesnį, sudėtingesnį mūšį“, – akcentavo jis.
„Divizijos užuomazga jau dabar yra, dabar galvojame apie štabą. Jeigu uždėtume sausumos pajėgų trafaretą, ji turi praktiškai visus elementus, dabar reikia juos stiprinti“, – sakė kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.
