Vilnietė, kurios vardas ir pavardė sutampa su Baltarusijos pilietės, įtrauktos į asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą, jau dvejus metus negali atlikti pinigų pervedimų. Pasak Lietuvos banko, kol kas nėra kitų būdų įsitikinti, ar gyventojui taikomos sankcijos, ar ne. Vartotojų teisių gynėjai situaciją vadina nenormalia.
Elena Titova nustebo sužinojusi, kad yra ir Elena Titova, įtraukta į žmonių, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Vilnietė sako dvejus metus turinti įrodinėti bankams, kad ji – kitas asmuo.
„Man žmogus, kuriam vedžiau pinigus, pranešė, kad jis gavo elektroniniu paštu žinutę iš savo banko, kad pinigų jis negaus dėl to, kad mano vardas ir pavardė galimai sutampa su sankcionuojamu asmeniu“, – pasakoja E. Titova.
Laiške nurodyta – jei asmuo nori gauti pavedimą iš Elenos, privalo atsiųsti jos asmens dokumento kopiją, pažymą ar sutartį, kurioje būtų nurodyta vilnietės gimimo data ir pilietybė.
„Man labiausiai pikta yra dėl to, kad kitas žmogus turi siųsti mano asmens tapatybės kortelę, nes ne visada aš vedu pinigus savo draugui, šeimai ar kažkokiems pažįstamiems. Tai vis tiek kartais būna ir nepažįstamas žmogus“, – teigia mergina.
Tuo metu jai pervesti pinigus iš kitų bankų apskritai negalima. Dėl to kartą negalėjo gauti algos.
„Vieną mėnesį mano mokėjimas buvo sustabdytas, aš turėjau skambinti į darbovietę, į buhalteriją ir jie turėjo aiškintis situaciją“, – pasakoja E. Titova.
Lietuvos banko teigimu, kiekviena mokėjimo įstaiga gali savarankiškai spręsti, kokias priemones taikyti siekiant užkardyti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, veiklą.
„Nėra kito kelio įsitikinti, ar žmogus yra sankcionuotas, ar ne. Jeigu iš vardo ir pavardės negalima įsitikinti, kad jis nėra sankcionuotas, tai natūraliai įstaigos prašys papildomos informacijos“, – aiškina Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius Stasys Drazdauskas asmens duomenų pažeidimo nemato.
„Tikslai, dėl kurių sankcijos yra nustatytos – tai yra viešasis interesas, saugumas, viešoji politika Europos Sąjungos mastu. <...> Tai tikrai nusveria bet kokius privačius interesus. Net ir tuos nepatogumus, dėl kurių asmenys akivaizdu gali susidurti“, – pabrėžia specialistas.
O gimimo data ir pilietybė, pasak advokato, nėra jautriausi duomenys.
„Su jais tapatybės vagystę nėra taip paprasta padaryti. Be to, tai nėra tie unikalūs identifikatoriai. Tarkime, asmens kodas, telefono numeris ar ten elektroninio pašto adresas“, – sako S. Drazdauskas.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas nesutinka. Sako, tokie duomenys, patekę į nepažįstamo žmogaus rankas, gali sukelti nemalonumų.
„Bet koks toks papildomas nutekėjimas duomenų padeda papildyti tą portretą asmens ir padidina tikimybę, kad būtent to asmens duomenimis bus bandyta pasinaudoti turint piktų kėslų“, – pabrėžia jis.
Jis priduria – situacija nėra normali.
„Akivaizdu, kad procesai bankuose nėra sutvarkyti, nes taip neturėtų būti. Kaip ir nestebintų, jeigu pirmą kartą susidūrus su ta situacija būtų pasitikslinama, tačiau tai, kad situacija išlieka tokia pati ir asmuo kiekvieną kartą turi įrodinėti, kad jis nėra kitas asmuo, tikrai nėra normalu“, – įsitikinęs R. Jokubauskas
Vartotojų aljanso viceprezidentas sako – bankai turi ieškoti sprendimo būdų. O į painią situaciją patekusi gyventoja – pateikti skundą Lietuvos bankui ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. E. Titova sako ketinanti tai padaryti.
