Lietuvoje

2018.12.13 21:20

Kandidatai į Vilniaus merus spūstis mažintų skirtingai: siūlymai – nuo tramvajaus iki traukinių virš kelio

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.12.13 21:20

Tramvajus, nemokamos transporto stovėjimo aikštelės, nemokamas viešasis transportas, išmanioji eismo sistema – šias ir kitas priemones, kurios padėtų išspręsti spūsčių problemą Vilniuje, vardija kandidatai į sostinės merus.  

Ketvirtadienio vakarą Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta kandidatų į Vilniaus merus diskusija „Vizijos Vilniaus ateičiai“, kurios metu savo idėjas sostinei pristatė dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, liberalas Martynas Nagevičius, konservatorius Dainius Kreivys, rinkimų komiteto „Piliečių jėga ir teisingumas“ atstovas Ramojus Girinskas.

Dabartinis sostinės meras R. Šimašius, pristatydamas savo idėjas, svarbiausiomis įvardijo siekius gerinti švietimo kokybę Vilniuje, atnaujinti miegamųjų rajonų infrastruktūrą.

„Miegamieji rajonai yra dar nykoki ir jie vis dar yra miegamieji rajonai, o aš sieksiu juos paversti gyvenamaisiais rajonais“, – pažymėjo R. Šimašius.

Kandidatų į Vilniaus merus diskusija, J. Auškelio/LRT nuotr.

Jis taip pat tvirtino sieksiantis modernizuoti ir atnaujinti stoties rajoną ir gerinti viešojo transporto kokybę.

R. Girinskas teigė, kad tapęs Vilniaus meru daugiausiai dėmesio skirtų jaunoms šeimoms, transporto, eismo situacijos sostinėje gerinimui ir miestiečių aprūpinimas geriamuoju vandeniu.

„Mūsų idėja – skirti kiekvienam namų ūkiui po 2 kubinius metrus geriamojo vandens nemokamai“, – komentavo R. Girinskas.   

Konservatorius D. Kreivys teigė, kad koncentruotųsi į infrastruktūros plėtrą, mažintų transporto spūstis, siektų sveikatos apsaugos kokybės gerinimo.

„Vilnius turi tapti aukštųjų technologijų centru“, – dar vieną prioritetą įvardijo D. Kreivys.

Kandidatų į Vilniaus merus diskusija, J. Auškelio/LRT nuotr.

Liberalų sąjūdžio narys M. Nagevičius aiškino Vilnių įsivaizduojantis, kaip tolerantišką, multikultūrinį miestą.

„Vilnius yra multikultūrinis, tolerantiškas, ekologiškas miestas, talentų traukos centras. Gedimino pradėtas darbas traukti talentus turėtų būti pratęstas“, – komentavo kandidatas į Vilniaus merus.

A. Zuokas akcentavo, kad vadovaudamas miestui daugiausiai dėmesio skirtų susisiekimo sistemos tobulinimui, švietimo, ugdymo kokybės gerinimui.

„Vilniaus mieste iš 155 mokyklų pusėje jų ugdymo kokybė yra žemesnė negu Lietuvos vidurkis“, – perspėjo A. Zuokas.

Susisiekimo problemas siūlo spręsti naujomis transporto priemonėmis

Spūsčių problema ir susisiekimo Vilniuje gerinimas tapo viena svarbiausių diskusijos temų.

 „Didžiausia problema yra tai, kad kamščių, piko metu viename kvadratiniame metre Vilniuje stovi septyni vilniečiai“, – atkreipė dėmesį konservatorių kandidatas į merus D. Kreivys.

Jis tikino, kad spūstis sostinėje sumažintų tramvajaus sistema. 

„Tyrimai rodo, kad 20 procentų automobiliu važiuojančių piliečių perlipa į tramvajų. [...] Modernus tramvajus yra geriausia išeitis“, – pažymėjo D. Kreivys.

Tiesa, konservatoriaus manymu, ar Vilniuje reikalingas tramvajus, turėtų nuspręsti patys vilniečiai, balsuodami dėl šios idėjos. D. Kreivys, pasitelkdamas užsienio miestų patirtį, svarstė, kad tramvajaus sistemos įdiegimas Vilniuje kainuotų apie 16 mln. Eur.

Nepartinis kandidatas į sostinės merus R. Girinskas teigė manantis, kad tramvajus yra pasenusi idėja. Jis

„Mūsų siūlymas yra „monoreilas“, tai yra traukinys, pakabintas virš kelio. Tai yra visiškai naujas dalykas, kuris nereikalauja papildomos vietos kelyje, tai yra ekologiškas, greitas transportas“, – savo idėją spūsčių problemai Vilniuje spręsti pasiūlė R. Girinskas.

Be to, jo manymu, Vilniuje eismą reikėtų reguliuoti išmaniąja sistema, tai yra, esant reikalui, keistų eismo kryptis, nukreipti srautus į kitas gatves ir pan.

R. Šimašius teigė, kad susisiekimo problemas Vilniuje reikėtų spręsti, pradedant nuo elementarių žingsnių.

„Pradėsiu nuo archajiškos formos, tai yra ėjimas pėsčiomis. [...] Iki 2 kilometrų žmonės vaikšto pėsčiomis. Vilniuje žmonės tai nueina trumpesnį atstumą, nes susiduria su nepatogiomis sankryžomis, su estakadomis, žiedais. Reikėtų siekti, kad žmonės iš taško A į tašką B ateitų greičiau“, – pažymėjo Vilniaus meras.

Jis tvirtino, kad iš esmės reikėtų siekti, kad viešojo transporto kokybės gerinimu, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų prioritetą skirti viešajam transportui arba tiesiog keliavimui pėsčiomis, dviračiais.

A. Zuokas tvirtino neatsisakantis minties Vilniuje įgyvendinti nemokamo viešojo transporto idėją. Tiesa, jis teigė, kad reikėtų skatinti ir kitas spūsčių mažinimo priemones – nemokamų transporto stovėjimo aikštelių įrengimą, automobilių dalijimosi paslaugas, dviračių trasų plėtrą.

Liberalas M. Nagevičius, kalbėdamas apie susisiekimo gerinimą sostinėje, teigė, kad viskas priklausytų nuo investuotojų.

„Jeigu atsiras investuotojas, kuris norės investuoti į metro ar tramvajų, tai tikrai galima tai daryti“, – teigė M. Nagevičius.

Atskleidė, kas dalyvautų seksualinių mažumų eitynėse

Kandidatai į Vilniaus merus ketvirtadienį diskutavo ir apie švietimo sistemos sostinėje vizijas.

Liberalas M. Nagevičius pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėtų realizuoti savo turtą, tai yra akcijas įmonėse ir tokiu būdu būtų surasta daugiau pinigų švietimo sektoriui. Jis užsiminė, kad sostinės valdžia galėtų sudaryti vienodas sąlygas veikti tiek viešoms, tiek ir privačioms švietimo įstaigoms.

Konservatorius D. Kreivys akcentavo siekį praplėsti mokyklų tinklą besiplečiančiuose sostinės rajonuose. Jo manymu, didžiausią dėmesį reikėtų skirti mokytojams. Jie, pasak D. Kreivio turėtų turėti padėjėjus.

D. Kreivys, J. Auškelio/LRT nuotr.

„Jeigu pažiūrėsime į Suomiją, tai šalia mokytojų yra asistentas ir jie moko mokinius dviese, kad tie, kurie mokosi geriau, galėtų judėti vienu greičiau, o tie, kurie mokosi lėčiau, jiems padėtų asistentai“, – kalbėjo D. Kreivys.

R. Girinsko manymu, kalbant apie švietimo sistemą, reikėtų nepamiršti ir neformaliojo ugdymo.

„Sporto mokykloje inventorius yra itin pasenęs. Mano vaikas gerai plaukia, spėkite, kuriame baseine jis Vilniuje plaukia? Jis važinėja į Elektrėnus“, – pateikė pavyzdį R. Girinskas.

Anot jo, būtina investuoti į infrastruktūrą, kuri leistų praplėsti neformalaus ugdymo spektrą sostinėje.

Dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius neslėpė tikintis, kad dėl jo administracijos veiksmų, kurie, anot mero, leido praplėsti ugdymo sistemą Vilniuje, sostinėje švietimo situacija ir toliau gerės.

„Man atrodo, kad labai pagrįsta tikėtis, jog mūsų vaikai gautų geriausią išsilavinimą. Jeigu šeima išvažiavo prieš dešimt metų, jie turėtų norėti grįžti dėl geriausio jų vaikų išsilavinimo.“, – teigė R. Šimašius.

A. Zuokas savo ruožtu pakartojo, kad pusės Vilniaus mokyklų ugdymo lygis yra žemesnis negu Lietuvos vidurkis. Kaip vieną iš problemų jis įvardijo tai, kad dalis sostinės mokyklų yra per didelės.

„Tobula mokykla būtų 500-600 vaikų. Tai, aišku, yra ne vienos kadencijos klausimas, nes taip greitai tai nepadaroma“, – svarstė A. Zuokas.

Kandidatai į Vilniaus merus sulaukė klausimų ir iš diskusiją stebėjusių žmonių. Vienas jų klausė, ar politikai dalyvaus seksualinių mažumų atstovų eitynėse „Baltic Pride“ Vilniuje.

A. Zuokas tvirtino, kad eitynėse nedalyvaus, bet sveikino, kad leista organizuoti tokias eitynes. R. Šimašius tvirtino planuojantis dalyvauti eitynėse.

„Svarbu, kad tai vyktų ir pats planuoju dalyvauti eitynėse“, – teigė R. Šimašius.

R. Šimašius, J. Auškelio/LRT nuotr.

Konservatorius D. Kreivys pažymėjo nedalyvausiantis minėtame renginyje, tačiau jam iš esmės neprieštarauja.

Liberalas M. Nagevičiaus pareiškė, kad „Baltic Pride“ eitynėms nesipriešina ir jose dalyvaus.

R. Girinską šis klausimas prajuokino, nes, jo manymu, klausimas yra provokuojantis.

„Tai yra žmogaus teisės, bet vis dėlto ne meras turi spręsti duos dalykus. [...] Turi būti diskusija su visuomene dėl to“, – kalbėjo R. Girinskas.

Populiariausi