Kad turinio kūrėjas Algis Ramanauskas nemėgsta pigios rusiškos kultūros, prorusiškumo ir žmonių, kurie ilgisi sovietmečio, buvo aišku jau senokai. Bet nemėgti ir jausti alergiją šiems dalykams yra viena, o siūlyti atimti vaikus iš rusiškos muzikos besiklausančių žmonių, juokauti apie jų sušaudymą vaikų akivaizdoje arba aiškinti, kad sovietmečio besiilginčius žmones geriau ištremti, – visai kas kita. Tai jau balansuoja ant neapykantos kalbos ribos.
Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė teigia, kad jeigu Lietuvoje mes leidžiame tokį kalbėjimą, jei tradicinės politinės partijos be paraginimo tokių kalbų nepasmerkia ir sureaguoja tik vienas prorusiškomis pažiūromis pasižymintis Mindaugas Puidokas, tai gal nereiktų stebėtis, kam rinkimuose gali atitekti rusakalbių Lietuvoje arba rusiškos muzikos klausančių lietuvių balsai.
„Normalu, kad jeigu kas nors tyčiojasi iš asmens kalbos, kultūros arba iš to, kad jis klausosi rusiškos muzikos, ir niekas nieko apie tai nepasako, nepasmerkia, išskyrus vieną politiką, tai labai tikėtina, kad tas politikas bus tas, už kurį žmonės balsuos. O praėjus rinkimams mes kiekvieną kartą stebimės, kaip čia taip nutiko, tie regionai yra tokie ir anokie. Bet jei neskiri dėmesio tam tikroms žmonių problemoms, normalu, kad rezultatas būna toks, koks būna“, – sako J. Juškaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad A. Ramanausko teiginiai padeda kalti pleištą Lietuvos visuomenėje ir padeda Rusijai stiprinti savo propagandinius naratyvus. Jos nuomone, tai yra nė kiek ne geriau, o gal net blogiau nei Remigijaus Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai arba garsiosios kartuvės prie Seimo per protestą.
„Manau, tai tikrai negerina situacijos, o potencialiai ir blogina. Nežinau, ar labai dramatiškai blogina, bet poveikis tikrai bus neigiamas, o ne teigiamas. Tai visiškai neatsakingas ir net nemoralus kalbėjimas. Mano supratimu, tai yra net blogiau už R. Žemaitaičio pasisakymus arba tas garsiąsias kartuves, kurios buvo sukėlusios ažiotažą. O kuo čia geriau? Čia kažin, ar ne blogiau, nes tiesmukiau“, – teigė A. Ramonaitė.
Kaip žinoma, dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, Konstitucinis Teismas yra nutaręs, kad šiais pasisakymais buvęs Seimo narys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. O inscenizuotas kartuves prie Seimo 2021 metais pastatė protestuotojai, kurie buvo pasipiktinę pandemijos valdymo priemonėmis nepasiskiepijusiems asmenims. Šis protestas virto nevaldomomis riaušėmis, kai kuriems asmenims dėl riaušių sukėlimo yra pateikti kaltinimai.
Pats A. Ramanauskas teigia nesutinkantis su profesorės požiūriu, nes kad ir kiek aptariamos visuomenės grupės bus popinamos, kiek joms bebūtų skiriama dėmesio, jų elgsena nuo to nepasikeis: šie asmenys klausysis pigios rusiškos muzikos, žiūrės rusiškus filmus.
„Tai nėra tapatu. Aš žinau jautrų A. Ramonaitės požiūrį į, kaip jai atrodo, skriaudžiamas, nepasisekusias asmenų grupeles. Aš žinau tą jos sentimentą. Jis yra gerbtinas, aš nieko prieš tokį sentimentą neturiu, bet, mano manymu, virkaujama absoliučiai be pagrindo. Ir štai kodėl: kiek bebūtų runkelis maloninamas Lietuvoje, popinamas ir kiek jam bebūtų skiriama dėmesio, sakoma, kad jis labai fainas, jis vis tiek bus piktas runkelis. Gali A. Ramonaitė po jo langais groti iki ryto „Jurgelį meistrelį“, runkelis vis tiek bus piktas, jis toliau klausys barbariškus gazmanovus, žiūrės barbariškus bandytskus peterburgus. Visiškai nepriklausomai nuo to, kokia kalba jis kalba, tas runkelis vis tiek bus toks ir ne kitoks. Kiek juos bekritikuotum arba kiek juos popintum, jie vis tiek bus pikti runkeliai. Tai ponia A. Ramonaitė be reikalo bijo, mano vertinimu“, – portalui LRT.lt nurodė A. Ramanauskas.
Ne pirmas kartas
Lietuvoje neapykantos kalba yra draudžiama ir už ją baudžiama pagal Baudžiamąjį kodeksą. Iš esmės negalimas tyčiojimasis, niekinimas, neapykanta ar kurstymas prieš asmenis dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
A. Ramanauskas šiais metais jau dukart pasisakė itin riebiai, bet vienąkart atsakomybės jau išvengė, neaišku, kaip bus šįkart. Šių metų sausio mėnesį dalyvaudamas tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ turinio kūrėjas sovietmetį palankiai vertinančius žmones vadino rusifikuota sovietine gyvulių mase, pasak A. Ramanausko, jie po truputį dvesia, bet būtų gerai juos ištremti. Tiesa, pridūrė, kad į Honkongą.
Dėl šių pareiškimų buvęs Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas kreipėsi į prokurorus, bet nieko nepešė. S. Jakeliūnas gavo prokuroro Tomo Danylos raštą, kad tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šįkart A. Ramanauskas savo tinklalaidėje kalbino Nacionalinio susivienijimo sąrašo lyderį Vytautą Sinicą ir viena pokalbio dalių buvo apie tai, kiek valstybė gali kištis šeimoms auklėjant savo vaikus, kai pažeidžiami vaiko interesai. Pats A. Ramanauskas yra už stipresnį valstybės kišimąsi į vaikų auklėjimą, tačiau jis nekalbėjo apie vaikų mušimą ar prievartavimą, jis kalbėjo, kad reiktų atimti vaikus iš asmenų, kurie žiūri rusiškus filmus, klausosi garsiai rusiškos muzikos, ir svarstė, ką reiktų pirmiau padaryti – ar atimti vaikus ir tada sušaudyti, ar sušaudyti vaikų akivaizdoje.
Taip pat skaitykite
„Aš suprantu, kad tai, ko aš noriu, kad būtų, tai čia yra tas utopiška ir aš suprantu tą. Bet įsivaizduokim namų ūkį, kur tėvas garsiai pasileidęs rusišką filmą, o mama klauso rusiškos muzikos garsiai. Tai juos... Čia klausimas tiktai, ką pirma padaryt: atimt vaikus ir po to juos sušaudyt ar prie vaikų juos... Ne, aišku, atimt vaikus ir po to. Vaikus reikia atimti iš tokių“, – aiškino A. Ramanauskas.
Pirmasis į tai sureagavo prorusiškomis pažiūromis garsėjantis ir dėl Rusijos invazijos Ukrainoje Vakarus kaltinantis M. Puidokas, dalyvaujantis rinkimuose su Taikos koalicija. Visos kitos partijos ir politikai ilgą laiką tylėjo, kol Žmogaus teisių centras savo iniciatyva kreipėsi į teisėsaugą dėl neapykantos kalbos skatinimo.
Kiek vėliau pradėjo kilti kitų partijų ir politikų reakcijos: į teisėsaugą kreipėsi Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Ligita Girskienė, sureagavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos politikai – Tomas Vytautas Raskevičius ir Ewelina Dobrowolska.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tik po kelių dienų išsiaiškino, kad A. Ramanauskas yra jų partijos narys, ir pažadėjo svarstysią šalinti jį iš partijos gretų. Bet reikia pasakyti, kad buvęs Seimo narys Mykolas Majauskas, suorganizavęs PVM mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui, buvo išmestas greičiau.
A. Ramanauskas po kilusio pasipiktinimo parašė įrašą feisbuke, kur neva atsiprašė: pirmiausia jis paaiškino kalbėjęs ne apie rusus ar rusakalbius piliečius, o apie lietuvius, kurie „vartoja bandytskus peterbugus ir kirkorovus“.
Atsiprašyme arba „atsiprašyme“ iš esmės teigiama, kad A. Ramanauskas buvo neteisingai suprastas, kad tai buvo satyra ir šaržavimas.
Ką reikia įrodyti, norint nubausti?
Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė Dovilė Murauskienė pasakoja, kad vertinant teiginius teisine prasme labai svarbu atsižvelgti į kontekstą, išklausyti visą ilgą pokalbį ir nuspręsti, ar asmuo tikrai turėjo tyčinį tikslą viešai kurstyti neapykantą prieš tam tikrą grupę žmonių, ar jis norėjo išreikšti neigiamą nuomonę ir neigiamą savo požiūrį.
„Šiuo atveju svarbus ne tik viso bendro pokalbio kontekstas, bet ir socialinis, istorinis kontekstas. Tais atvejais, kai tas kontekstas yra įtemptas vienos ar kitos grupės atžvilgiu, pasisakymai įgyja didesnį pavojingumą, nes jeigu kuri nors grupė žmonių patiria didesnę riziką, tai lengviau įrodyti neapykantos kalbos kurstomo pavojaus realumą. Tada tampa realu, kad koks nors pasisakymas gali paskatinti veiksmus“, – pasakojo teisininkė.
„Žiūrint visiškai atsietai nuo A. Ramanausko asmenybės, nuo jo kuriamų laidų turinio, tai keli žodžiai ten galėtų rodyti tam tikrus neapykantos kalbos požymius, konkrečiai kur kalbama apie susidorojimą su tam tikrais požymiais pasižyminčia asmenų grupe. Iš esmės jis nekalbėjo labai aiškiai apie tautybę, jis kalbėjo apie asmenis, kurie klauso rusiškos muzikos, išskyrė pagal šį požymį. Tai po tokiu apibūdinimu gali patekti ne tik rusai, bet ir lietuviai ar kiti asmenys. Taigi, gali būti sunkumų vertinant situaciją, ar tai neapykantos kalba, ar ne, nes nėra labai aiški asmenų grupė, į kurią buvo nukreipta ta neapykanta“, – sako D. Murauskienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra pralaimėjusi bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes Lietuvos teisėsaugos institucijos, teismai nerodė deramai griežto požiūrio bausdamos už neapykantos skleidimą. Vadinasi, teismuose gali formuotis kitokia praktika, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo argumentus.
Pavyzdžiui, viena iš Lietuvos pralaimėtų bylų yra Beizaro ir Levicko prieš Lietuvą, kai Lietuvos teisėsaugos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir teismai su tuo sutiko, nors socialiniame tinkle „Facebook“ po dviejų vaikinų pasidalinta bučinio nuotrauka liejosi patys baisiausi komentarai.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas labai aiškiai pasakė, kad Lietuva nerodo deramo atsakingumo vertindama neapykantos kalbos pavojingumą“, – sako D. Murauskienė.
„Norint įrodyti neapykantos kalbą reikia įrodyti neteisėtus veiksmus: tai turi būti viešai išsakyti žodžiai, jie turi reikšti neapykantos kurstymą, skatinimą tyčiotis, niekinti, susidoroti su tam tikrais požymiais pasižyminčių asmenų grupe. Tų požymių, kuriais turėtų pasižymėti tokia asmenų grupė, iš viso yra 13, jie yra įvairūs. Už neapykantos kalbą negalima bausti tada, kai žmogus nemėgsta ko nors konkretaus, nekenčia ir tai viešai išsako. O sunkiausia įrodyti tyčią. Nes tai atriboja saviraiškos laisvę nuo neapykantos kalbos. Manau, šiuo atveju šis klausimas irgi kils“, – pasakojo teisininkė.
Pasak D. Murauskienės, nors tai neturėtų būti pagrindinis kriterijus, bet teismuose vertinama ir tai, kiek dažnai ir sistemingai asmuo taip pasisako, nes tam tikrų tezių kartojimas gali rodyti tyčinį veikimą. Byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą buvo pasisakyta, kad net ir vieno neapykantą skatinančio komentaro pakanka, kad teisėsaugos institucijos imtųsi veiksmų, tačiau, pasak D. Murauskienės, veiksmų kartotinumas vis tiek yra svarbus požymis, atspindintis tyčią.
Rusai ir lenkai Lietuvoje prasčiau vertina ekonominę padėtį
Profesorė A. Ramonaitė pasakoja, kad 2017 metais buvo bandoma patikrinti, kiek Lietuvos tautines mažumas veikia Rusijos propaganda, kuri vis akcentuoja prastą tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Anuomet mažumų atstovai nesijautė diskriminuojami, bet tada dar nebuvo Rusijos karo prieš Ukrainą, nebuvo tokių įtampų.
Kaip šiuo metu jaučiasi rusų ar lenkų tautinių mažumų atstovai Lietuvoje, patikimų duomenų nėra, bet Žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė sako individualiu lygmeniu pastebinti, jog dalis žmonių jaučiasi, tarsi būtų apkasuose.
„Kai kalbiesi su rusakalbiais, tai šiuo metu žmonės, atrodo, sėdi apkasuose ir laukia, kas bus. Ką aš turiu mintyse? Aišku, Vladimiras Putinas rusų kultūrą naudoja imperialistiniais tikslais, bet iš kitos pusės Lietuvos valstybei lojalūs žmonės, kurie nepritaria V. Putino invazijai į Ukrainą, jaučia tam tikrą baimę vartodami rusų kalbą viešojoje erdvėje, abejoja dėl vaikų kultūrinio ugdymo, nežino, ar kas nors neigiamai nesureaguos, jei leis vaiką į kokį nors rusiškų tautinių šokių būrelį“, – pasakojo J. Juškaitė.
Pasak Žmogaus teisių centro direktorės, tai iš dalies susiję su tuo, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje visuomenė Lietuvoje natūraliai pasijuto nesaugiai, todėl tarsi nuolat dairomasi per petį, ar šalia nėra pavojų, išdavikų ir panašiai.
Savo ruožtu A. Ramonaitė pažymi, kad dalis tautinių mažumų atstovų, kaip ir dalis lietuvių, kurie, pavyzdžiui, per prezidento rinkimus balsavo už Eduardą Vaitkų, iš tiesų pasižymi kitokia mąstymo schema, nes vartoja rusiškas žiniasklaidos priemones, galbūt turi giminių, draugų Rusijoje ar Baltarusijoje. „Bet nereikia tiesiogiai sutapatinti pažiūrų su nelojalumu. Čia reikia elgtis atsargiau“, – mano mokslininkė.
Tačiau, pasak A. Ramonaitės, duomenys tikrai rodo, kad tautinių mažumų atstovai kur kas prasčiau vertina ekonominę Lietuvos būklę nei visi kiti respondentai, o tai gali reikšti, kad dėl karo ir ekonominių sankcijų jie galimai patyrė nuostolių.
„Tautinių mažumų atstovai daug blogiau vertina ekonominę situaciją per paskutinius metus, tai gali reikšti, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, tikėtina, pablogino jų ekonominę padėtį, nes jie, matyt, turėjo ryšių su tomis šalimis. Atskirtis auga tiek ekonomine, tiek ir politine prasme“, – teigia profesorė.
„Tai šiame kontekste A. Ramanausko pasisakymai negerina situacijos. Ir nors neseku Rusijos žiniasklaidos, bandau įsivaizduoti, kaip puikiai būtų galima panaudoti tai propagandai ir bandyti toliau skatinti susiskaldymą ir atskirtį. Žiūrint iš to taško, tai labai neprotingas ir neetiškas elgesys“, – pabrėžė A. Ramonaitė.
