„Tikrai nesu Vilija“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime sekmadienį juokavo Andrius Kubilius.
Sekmadienio rytą konservatoriai rinkosi į partijos suvažiavimą, kuriame tvirtina ir pristato Seimo rinkimų programą. Suvažiavimą TS-LKD pradėjo Lietuvos himnu ir tylos minute, skirta pagerbti žuvusiuosius už Ukrainos laisvę.
Po partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio kalbos iš Kyjivo ant scenos lipo ilgametis konservatorius Andrius Kubilius.
Taip pat skaitykite
„Žinote, kokią Viliją turiu omenyje“, – šypsojosi A. Kubilius, o šiuos jo žodžius palydėjo konservatorių plojimai.
Savo kalboje A. Kubilius stipriai kritikavo socialdemokratus, nors pripažino su jų lydere Vilija Blinkevičiūte sutariantis gerai.
„Neturiu jokių raudonųjų linijų tiek asmeniniuose santykiuose su Vilija, tiek ir su visais socialdemokratais. Bet nesu Vilija, nes nemanau, kad Lietuvoje viskas sugriauta ir Lietuva yra nelaimės zona ir ašarų pakalnė. Nemanau, kad socialdemokratai yra amžinas blogis, kuriuos reikia laikyti už kokios nors raudonosios linijos. (...)
Nesu Vilija, nes suprantu, kad per 34 Lietuvos nepriklausomybės metus, kai kairieji buvo valdžioje visus 20 metų, jiems kažką gero Lietuvai taip pat pavyko padaryti. Galbūt netyčia“, – juokavo A. Kubilius.
Jis taip pat sukritikavo Lietuvos socialdemorkatų pirmininkės V. Blinkevičiūtės poziciją antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu.
„Man gaila, kad Vilijai nedraugauti su antisemitu Žemaitaičiu turi nurodyti vokiečių socialdemorkatai ar Amerikos žydai. Jeigu Vilija daugiau draugautų su manimi, tai būtų išvengusi tokių klaidų – draugauti su bet kuo, kad tik į valdžią pakliūti“, – teigė A. Kubilius, kritiškai atsiliepdamas į apie jos poziciją dėl vadovavimo Vyriausybei.
„Šiandieną man nuoširdžiai gaila ir socialdemokratų, ir pačios Vilijos. Būti socialdemokratų ir visos Lietuvos kankinamai – tai būsi ar nebūsi premjere. Kai pagaliau per sukąstus dantis tenka išspausti – būsiu, bet jeigu“, – sakė jis.
Visgi politikas vylėsi, kad socialdemokratai dėl šių renginio metu išsakytų pajuokavimų ir pasišpilkavimų nesupyks.
„Kodėl pradėjau savo kalbą nuo tokių pajuokavimų ir pasišpilkavimų? Todėl, kad mano įsitikinimu, Lietuvos politikoje vis labiau ima trūkti elementaraus optimizmo, vilties, tikėjimo ateitimi. Vis labiau trūksta paprasto žmogiškumo, gebėjimo pajuokauti, pasitikėjimo Lietuvos žmonėmis ir pačia Lietuva. Man trūksta paprastos žmogiškos nuotaikos – „daug padarėme, padarysime dar daugiau!“, – akcentavo jis.
Todėl jis paragino politinius oponentus mažiau „krankti“ apie tai, kaip Lietuvoje viskas yra blogai ir pažymėjo, kad turėtume išmokti mažiau gręžiotis į praeitį ir dirbti dėl ateities.
„Jei nori užauginti medį, turi išmokti džiaugtis kiekvienu jo paaugtu centimetru, jį rūpestingai patręšti ir palaistyti, turi išmokti nekreipti dėmesio į aplink augančias piktžoles, jų pasipiktinimą, kad joms tokių trąšų netenka. Turime išmokti auginti savo šalies ateitį, o tam reikia mažiau gręžiotis į praeitį ir mažiau investuoti į verksmą dėl šių dienos.
Kaip žinote, varnos žiemą neišskrenda į šiltus kraštus, nes vis grįžta pažiūrėti, ar toli išskrido. Būtų gerai, jei Lietuvos politikoje liktų mažiau tokios varnystės ir varniško krankimo, kaip viskas blogai ir kaip netoli nuskridome. Kremlius tikrai labai džiaugiasi tokiu krankimu“, – teigė A. Kubilius.
Šimonytė Vyriausybės darbą lygino su 112
Savo kalboje premjerė Ingrida Šimonytė prisiminė Vyriausybę lydėjusius sunkumus ir pasitelkė greitosios pagalbos metaforą.
„Tekusi transporto priemonė buvo labiau panaši į tą, kuri išrieda reaguodama į skambutį numeriu 112. Nuo liepsnojančios pandemijos į kiaurą pasienį, nuo Rusijos karo atblokštų pabėgėlių iki siautulingos infliacijos padarinių naikinimo.
Žinoma, pakeliui nuolat aidėjo – o mes kitaip būtume darę, viršijote greitį, lėkdami sukėlėte per didelį dulkių debesį, kėlėte didelį triukšmą ir atrodėte nejautriai“, – kritikavo I. Šimonytė.
Konservatorių suvažiavime premjerė teigė mananti, kad ši Vyriausybė susitvarkė su kilusiais sunkumais, tačiau sutiko, kad gali ir turi savikritiškai įvertinti, ką galėjo padaryti geriau.
Pasak I. Šimonytės, dalis kandidatų į Seimą neslepia palankumo Kremliui: „Paklojome nemažai svarbių pamatų, kad galimybių Lietuvoje būtų daugiau, bet pamatai nereiškia, kad bus statomas galimybių namas, kad bus ir toliau laikomasi brėžinių ir nebus gręžiojamasi atgal dėl politinių ar populistinių interesų.
Kai per šią kadenciją pasiekėme „trijų nulių zoną“ rusiškos energetikos srityje, maniau, kad jau neįmanoma, kad vėl kažkas pradėtų keliaklupsčiauti ir gūžčioti prieš Putiną iš energetinės ir geopolitinės priklausomybės troškulio. Tačiau girdint ir matant kai kurių kandidatų ir sąrašų minčių srautą, net ir dėl to nebūčiau iki galo tikra“, – TS-LKD suvažiavime sakė I. Šimonytė.
„Padarysime viską, kad niekada negrįžtume į „gazpromines“, „rosatomines“ ar „rosneftines“ įtakas“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie ateities planus Lietuvai, I. Šimonytė išsakė viltis ir toliau išlaikyti energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų įmonių siekį, stiprinti regionus, spręsti socialines problemas bei toliau dėti visas pastangas, kad Ukraina įveiktų agresorių.
„Noriu, kad Lietuva netaptų šalimi, kuri, užuot padariusi viską, kad Ukraina pasiektų pergalę karo lauke, nugalėtų Rusiją, imtų kolaboruoti su putinistams naudingomis draugijomis ir taip slopintų ukrainiečių viltis“, – suvažiavimo metu kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji akcentavo, kad pergalei pasiekti reikalinga ne tik reali pagalba, bet ir stiprus, Ukrainą ginantis politinis balsas.
„Ukrainos pergalei reikia ne tik realios pagalbos, kurią teikdami buvome tarp lyderių, bet ir politinio balso, ginančio Ukrainos interesus visuose tarptautiniuose formatuose taip pat nuoširdžiai, kaip tai darėme iki šiol“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: esame kalti ir dėl to, kas įvyko, ir neįvyko
Partijos suvažiavime kalbėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad „pakankamai nepastoviame pasaulyje yra šis tas pastovaus – konservatorių vardas“.
„Jį dažniausiai girdime iš visų partijų, jaučiame niuksus, esame kalti ir dėl to, kas įvyko, ir neįvyko“, – ironiškai kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak konservatorės, tarptautinėje arenoje Lietuva yra matoma, o sprendimas didinti finansavimą gynybai ir kiti veiksmai sustiprino mus kaip patikimus partnerius.
„Nesame prašytojai, mes duodame, veikiame ryžtingai. Patys esame atsakingi už savo valstybę, o tada prašome prisidėti prie šio tikslo kitus“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD patvirtino programinį manifestą, prioritetą skirs gynybai
Ruošiantis Seimo rinkimams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sutarė dėl tolesnės Lietuvos politikos krypčių – sekmadienį patvirtino tą numatantį rinkimų programos manifestą „Ginti ir auginti“.
Svarbiausiais prioritetais konservatoriai įvardijo krašto apsaugą, socialinę politiką, švietimą ir sveikatos apsaugą.
„Grėsmingoje dabarties situacijoje pirmiausia pabrėžiame būtinybę gintis – apginti valstybę, jos piliečius ir jų sukurtą pažangą. Tai ašis, ant kurios suvertos pagrindinės mūsų programinio dokumento temos“, – sekmadienį išplatintame pranešime sakė konservatorių lyderis G. Landsbergis.
„Nėra kito svarbesnio prioriteto nei saugumo stiprinimas, kol dar nenugalėtas agresorius Ukrainoje, kol dar mūsų pajėgumai gintis, valia gintis nėra tokio lygio, kad agresoriui kiltų mintys išbandyti mūsų atsparumą“, – sekmadienį TS-LKD neeiliniame suvažiavime žurnalistams sakė partijos rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė.
Jis teigė, kad partija siektų tęsti šioje kadencijoje pradėtus darbus.
„Svarbu, kad sprendimų nekiltų pagunda „atsukinėti“ ateinančioms jėgoms“, – teigė M. Lingė.
Manifeste teigiama, kad jei TS-LKD liktų valdžioje, ji siektų sukurti sausumos pėstininkų diviziją, įrengti kontrmobilumo priemones pasienyje su Rusija ir Baltarusija, didinti šauktinių skaičių.
Be to, konservatoriai norėtų tarnybos rezerve laiką kariams prailginti iki 50 metų amžiaus, o karininkams ir puskarininkiams – iki 60 metų.
Dokumente konservatoriai taip pat nurodo, jog sieks parengti ilgalaikę karinės paramos Ukrainai strategiją, rūpinsis valstybės kritinių išteklių rezervu, pasiruoš integruoti statutines institucijas į ginkluotąsias pajėgas karo padėties metu.
Konservatoriai dar siūlys Lietuvos sukurti savo dronų pajėgas, plėtoti dronų gamybos ir tyrimų pajėgumus.
Užsienio politikoje TS-LKD ketina siekti, jog iki 2029 metų Ukraina taptų Europos Sąjungos ir NATO nare, stiprinti santykius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis bei pagrindinėmis NATO sąjungininkėmis JAV, Vokietija ir Lenkija.
Socialinėje politikoje konservatoriai numatė didinti žmonių pajamas, sukurti studijų ir šeimos derinimo sistemą, formuoti kelis vaikus auginančioms šeimoms palankią būsto politiką.
Taip pat numatoma keisti mokesčių sistemą, kad ji „pagaliau leistų pasiekti esminį pajamų nelygybės mažėjimą“.
Be kita ko, konservatoriai žada dirbti su savivalda gerinant darbo sąlygas mokytojams bei medikams, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą.
Kultūros srityje TS-LKD ketina skatinti kultūros veiklą regionuose.
Prieš suvažiavimą patvirtino V. Landsbergio parengtą deklaraciją: „Radikalizmui privalo būti užkirstas kelias“
Šeštadienį, prieš neeilinį TS-LKD suvažiavimą vykusiame konservatorių susitikime, patvirtinta profesoriaus Vytauto Landsbergio parengta deklaracija. Šiame dokumente įvardinama 13 pamokų ateičiai ir pažadas sėkmės Seimo rinkimuose atveju koaliciją formuoti tik su tradicinėmis centro dešinės ir kairės politinėmis partijomis.
„Esame vienintelė Rytų ir Vidurio Europos centro dešinės partija, susikūrusi ir nesubyrėjusi per laikotarpį po sovietijos kalėjimo griūties, bet tai nereiškia, kad esame apsaugoti nuo klystkelių. Darėme klaidų. Todėl privalome įvertinti, kas mus stiprina, o kas žaloja, kas padeda išlikti, kad galėtume toliau augti, ginti ir auginti Lietuvą“, – rašoma profesoriaus V. Landsbergio parengtoje deklaracijoje.
Dokumente, kurį gavo ELTA, akcentuojami „šios kadencijos metu tekę išbandymai, suteikę mažiausiai 13 svarbių pamokų ateičiai, kaip toliau veiksime įgyvendindami programinius tikslus Lietuvai“.
Pažadas koaliciją formuoti tik su tradicinėmis politinėmis partijomis
Konservatorių patvirtintoje deklaracijoje – pažadas sėkmės Seimo rinkimuose atveju kviestis tradicines dešinės ir kairės partijas tartis dėl bendrų veiksmų formuojant būsimąją valdančiąją koaliciją.
„Tradicinės partijos yra vertybė ir būtinybė stabiliai politinei sistemai. Centro kairės ir centro dešinės politinės jėgos šią kadenciją itin svarbiais momentais gebėdavo susitelkti ir priimti sprendimus valstybiškai. Tai itin aktualu, pirmiausiai, stebint profašistinių partijų perspektyvas Vakarų valstybėse – pavyzdžiui, Vokietijoje ką tik žemių rinkimuose iškilusią Alternatyvą Vokietijai“, – rašoma V. Landsbergio parengtame dokumente.
Deklaracijoje akcentuojama, kad Lietuvoje stiprėjančios radikalios, antivakarietiškos politinės jėgos sukuria tokią padėtį, kad tradicinės partijos kairėje ir dešinėje persvarstytų ne tik savo veikimo strategijas, bet ir būtų pasirengusios lemiamam testui jau artimoje ateityje.
„Radikalizmui privalo būti užkirstas kelias, todėl sulaukę rinkėjų pasitikėjimo, esame pasiruošę kviestis tradicines dešinės ir kairės partijas tartis dėl bendrų veiksmų formuojant būsimąją valdančiąją koaliciją“, – akcentuoja konservatoriai.
Pažadas daugiau dėmesio skirti sprendimų komunikavimui
Ne kartą dėl savo komunikacijos viešoje erdvėje kritikuoti konservatoriai šia deklaracija taip pat akcentuoja ir poreikį daugiau aiškinti, komunikuoti priimamus sprendimus.
„Nors esame įpratę būti darytojai, bet ne visada mokėjome būti kalbėtojais. Apie pertvarkas turime išmokti kalbėtis su žmonėmis dažniau, įvairiau, atviriau ir nuoširdžiau“, – teigiama dokumente.
V. Landsbergio partijos kolegoms parengtoje deklaracijoje akcentuojama ir būtinybė kantriai tartis su bendruomene ir koalicijos partneriais.
„Didžiausias mandatų skaičius neturi reikšti vienašališko valios primetimo – tą visada aiškiai supratome. Aktyvus ir kolegiškas tarimasis padėjo pasiekti, kad daugiau nei pusę iš devynių koalicijos susitarimų, dėl kurių koalicijos sutartyje nebuvo tvirto įsipareigojimo, pavyko įgyvendinti“, – akcentuojama deklaracijoje.
Tarp svarbiausių TS-LKD deklaracijoje išskiriamų pamokų taip pat pažymima ir pagarba kitokiai nuomonei.
„Mokėmės pagarbiai nesutarti dėl dalies vertybinių klausimų. Sutarimas, dėl ko nesutariame, lengviau leido išlikti sąžiningiems savo programinių įsipareigojimų atžvilgiu ir juos nuosekliai vykdyti“, – akcentuoja konservatoriai.
Šeštadienį patvirtintame dokumente įrašytas ir įsipareigojimas dirbti nematuojant laiko rinkimų kadencijomis, pažadas nepasiklysti tarp šios dienos ir ilgalaikės perspektyvos iššūkių.
„Mums rūpi šių dienų iššūkiai ir problemos: pensijos ir atlyginimai, skurdo įveikimas bei kokybiškos švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugos. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ilgalaikiai iššūkiai, kuriuos Lietuvos politikai, koncentruodamiesi tik į šiandieną, labai dažnai užmiršta. (...) Šių dienų aktualijos ar trumpalaikių sunkumų baimės neturi stabdyti nuo atsakingų ir subalansuotų ilgalaikių sprendimų“, – rašoma deklaracijoje.
Tarp partijos pažadų ir drąsa ilgai atidėliotiems, bet reikalingiems sprendimams, ieškojimas balanso, derinant svarbias vertybes, ištikimybė teisingumui, įsipareigojimas ginti silpnesnį bei besąlygiškai remti už visos Europos saugumą kariaujančią Ukrainą. Patvirtintame dokumente išskiriamas ir pagundos naudotis netobulų teisės aktų ydomis užkardymas bei saikingumas ir atsakomybė priimant sprendimus dėl valstybės finansų.
