„Politikas, kurio šansai gauti norimą portfelį Komisijoje vertinamos itin solidžiai“, – taip Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Komisijos komisarus apibūdina Briuselyje dirbantys žurnalistai ir analitikai.
Pats jis pripažįsta siekiantis gynybos arba plėtros komisaro posto, tačiau dėl pastarojo konkurencija itin arši, o vieta jau gali būti užimta kolegos iš Latvijos. Anot procesus Briuselyje stebinčių ekspertų, iš A. Kubiliaus paminėtų portfelių gynybos komisaras – solidžiausia, ką Lietuva gali gauti, tačiau paties portfelio įtaka ir galia kol kas vertinama nevienareikšmiškai.
Trokštamas ir įtakingas portfelis – jau latvio rankose?
A. Kubilius Briuselyje dažnai apibūdinimas kaip aršus Rusijos kritikas, pasisakantis už griežtas sankcijas Rusijai, Ukrainos prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) ambasadorius.
Pats savo kandidatūrą vakar Seime pristatęs politikas sakė „nesantis jaunuolis, bet žinantis, ką reiškia tokie nauji iššūkiai“. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žada naująją Komisijos sudėtį pristatyti kitą trečiadienį.
15 metų Briuselyje dirbantis ir ES politiką analizuojantis „Polityka Insight“ žurnalistas Tomaszas Bieleckis sako, kad nors A. Kubilius nėra Europos Parlamento (EP) senbuvis, šį birželį antrai kadencijai perrinktas politikas gerai žinomas ES sostinėje.
„Jeigu pažiūrėtume grynai tik į naujuosius į Komisiją siūlomų pretendentų veidus, tai jis yra vienas žinomiausių politikų. Pirmiausia dėl to, kad buvo Lietuvos premjeras, antra, pastaruosius metus jis buvo labai aktyvus EP, kalbant apie Ukrainą ir Rusiją. Būtent su Rytų Europos klausimais jis ir yra labiausiai siejamas“, – sako jis.
Dėl šios priežasties stebėtojai Briuselyje A. Kubiliui dažniausiai prognozuoja su užsienio ir saugumo politika susijusį portfelį, nors, priduria, jis galėtų dirbti ir kitose pozicijose.
Vokietijos leidinys „Die Welt“ vakar paskelbė, kad, jų šaltinių duomenimis, ES plėtros komisaro vaidmenį planuojama patikėti iki šiol vykdomojo vicepirmininko pareigas Komisijoje ėjusiam, už prekybą atsakingam Latvijos politikui Valdžiui Dombrovskiui.
Nors kol kas ši informacija nėra patvirtinta ir oficiali, tokia galimybė atrodo reali.
„Plėtros komisaras penkerius metus turės valdyti ir Ukrainos atstatymui skirtą fondą. Taigi galima sakyti, kad šis portfelis yra pusiau ekonominis, nes apima didžiulius pinigus Ukrainai, jis nėra tik prisijungimo prie ES derybos ir žingsniai“, – sako T. Bieleckis.
Gynybos komisaro kėdė – nebe tokia patraukli
Kitas A. Kubiliaus įvardytas portfelis, į kurį norėtų pretenduoti, naujai Komisijoje kuriamas gynybos komisaro portfelis, kurio pagrindinė užduotis bus stiprinti ES ginklų pramonę Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Būtent tai bus vienas iš esminių ir naujų ES prioritetų artimiausius penkerius metus. Europos Komisija pavasarį pristatė pirmą istorijoje Bendrijos gynybos strategiją, kurioje numatytos didesnės investicijos į gynybos pramonę, glaudesnis valstybių bendradarbiavimas šioje srityje.
„Europa [gynybai] turi išleisti daugiau, efektyviau ir tą daryti Europoje“, – anksčiau teigė U. von der Leyen.
Briuselyje kalbama, kad šis portfelis galėtų atitekti ES rytuose esančioms valstybėms, labiausiai jaučiančioms būtinybę stiprinti Bendrijos gynybą.
„Kalbant apie Baltijos šalis, visos rodyklės rodo į Lietuvą, nes Estija turi Kają Kallas [būsimą ES diplomatijos vadovę], o Latvijos atstovas V. Dombrovskis orientuotas labiau į ekonominį portfelį“, – teigia leidinio „Politico“ vyr. korespondentas Jacopo Barigazzi.
Anot „Politico“ korespondento, A. Kubiliaus politinė patirtis leistų jam užimti šį postą.
Europa [gynybai] turi išleisti daugiau, efektyviau ir tą daryti Europoje.
U. von der Leyen
„Anksčiau buvo gandų, kad Suomija taip pat galėtų pretenduoti į gynybos komisaro portfelį, bet jų kandidatas nėra toks stiprus kaip Lietuvos. A. Kubilius yra Briuselyje žinomas buvęs ministras pirmininkas“, – sako J. Barigazzi.
Vos paskelbus svarstymus apie gynybos komisaro portfelį, Briuselyje imta kalbėti, kad jį užimti galėtų dabartinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, tačiau netrukus jis tai paneigė, teigdamas, kad toliau dirbs Lenkijoje.
„Vasarį–kovą tai buvo labai rimtai svarstyta, R. Sikorskis net U. von der Leyen tiesiogiai buvo įvardijęs, kad galėtų prisijungti prie naujai sudaromos Komisijos“, – sako T. Bieleckis.
Jam atsitraukus, buvo kalbama, kad galimybė užimti naujai steigiamo komisaro postą R. Sikorskiui būtų tiesiog per daug neambicinga, mat pati pozicija galimai neturėtų didelės galios ir įtakos.
Tačiau pats T. Bieleckis mato ir kitų priežasčių: „Manau, visgi tai daugiausiai susiję su Lenkijos vidaus politika. Kitąmet Lenkijoje planuojami prezidento rinkimai, o jis neslepia savo ambicijų tapti Donaldo Tusko partijos kandidatu.“
Portfelį „gali ištraukti“ stiprus žmogus
Nors ES gynybos stiprinimas bus vienas pagrindinių prioritetų artimiausius penkerius metus, pagrindinė problema – Bendrijos gynyba ir toliau išlieka pačių valstybių atsakomybe. Tad neaišku, kiek galios turės naujai kuriamas gynybos eurokomisaro portfelis ir kokio dydžio biudžetas bus priskirtas.
„Viena vertus, gynybos eurokomisaras būtų didelė naujovė, vienas geidžiamiausių portfelių. Antra vertus, matome, kad valstybės nebūtinai nori šio portfelio, nes nėra gynybos biudžeto, o jeigu ir bus – jis bus skirtas tik gynybos pramonei stiprinti“, – teigia J. Barigazzi.
LRT žiniomis, pareigas eiti pradėjęs gynybos komisaras, kartu su ES diplomatijos vadove K. Kallas, per 100 dienų turės parengti gaires, kaip stiprinti Bendrijos gynybą. Kitaip tariant, kaip juokaujama Briuselyje, pats susigalvoti, kaip įprasminti savo portfelį.
„Kubilius yra žinomas ir gerbiamas politikas ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jo pavardė minima tarp kandidatų į gynybos eurokomisarus. Jeigu šis portfelis neturės biudžeto, bus itin svarbi komisaro asmenybė ir jo svoris, taip pat gebėjimas dirbti kartu su K. Kallas“, – sako „Politico“ korespondentas J. Barigazzi.
Matome, kad valstybės nebūtinai nori šio portfelio, nes nėra gynybos biudžeto.
J. Barigazzi
Be to, naujasis komisaras itin glaudžiai turės bendradarbiauti su būsimąja ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas. A. Kubiliaus ir K. Kallas duetas atrodo patrauklus, jų funkcijos kiek persidengia, kaip ir su būsimo prekybos komisaro funkcijomis, mat jo esmė – gynybos industrijos stiprinimas.
„Gynybos portfelio neišvengiamas likimas – nuolatinis interesų konfliktas su ES diplomatijos vadove“, – pripažįsta T. Bieleckis.
Tačiau Briuselyje veikiančio Europos politikos centro (EPC) analitikė Marija Martišiūtė nesutinka, kad gynybos komisaro portfelis nebus įtakingas.
„Jeigu Ursula von der Leyen steigia šį portfelį, vadinasi, biudžetas tam bus. Savo politinės vizijos gairėse ji jau paskelbė apie viziją sukurti ES gynybos sąjungą, o per 100 dienų užkurti investicijas į gynybą. Tai skamba labai ambicingai.
Taigi, manau, kad šis portfelis kaip tik bus patraukliausias ir Komisijoje tai bus vienas pagrindinių vaidmenų, nes tai bus kažkas naujo, o šio portfelio sritis tik plėsis. Taip, reikia dar tinkamai jį apibrėžti, bet būtent tai ir yra didžiulis šio portfelio privalumas, palyginus su kitais, kurie tarsi iškalti akmenyje. Jis suteiks daug didesnes galimybes kūrybai ir lyderystei. Tiek gynyba, tiek plėtra – gyvybiškai svarbios sritys ES ateičiai, o gynybos portfelis bus tik pradžia“, – mano M. Martišiūtė.
Jeigu Ursula von der Leyen steigia šį portfelį, vadinasi, biudžetas tam bus.
M. Martišiūtė
Ekonominis portfelis būtų staigmena, bet ne smūgis
Jeigu nei plėtros, nei gynybos komisarų portfelių Lietuvos kandidatas visgi negaus, anot M. Martišiūtės, to nereikėtų priimti kaip smūgio.
„Nemanau, kad tai būtų nusivylimas. Tiesiog A. Kubilius atrodo labiau tinkamas būtent plėtros ar gynybos portfeliams dėl savo kompetencijų, veiklos EP, patirties, savo vaidmens „Sąjūdyje“. Bet kuris portfelis strategiškai svarbus ES, taigi ir Lietuvai, – būtų laimėjimas. <...>
Taip, tai gali būti ekonominis portfelis, ir tai vis tiek būtų labai gerai, nes ES tai labai svarbu. Bus nauja industrijos politika, žalioji tranzicija išlieka labai svarbi, labai daug šalių konkuruoja dėl ekonominių portfelių, pavyzdžiui, biudžeto. Lenkija viena iš jų“, – sako ji.
Kaip skelbia „Die Welt“, neoficialiais duomenimis būtent Lenkijos ambasadoriaus ES pareigas šiuo einančiam Piotrui Serafinui ir atitektų šis įtakingas postas. LRT šaltinių duomenimis, leidinio paviešintas įtakingiausių postų sąrašas turi pagrindo.
Anot leidinio, už vidaus rinką atsakingas dabartinis komisaras prancūzas Thierry Bretonas turėtų perimti pramonės ir strateginės autonomijos sritis. Ispanijos aplinkos ministrei Teresai Riberai tektų ekologijos ir skaitmeninių reikalų portfelis, dabartiniam Čekijos pramonės ir prekybos ministrui Jozefui Sikela – energetikos portfelis.
LRT žiniomis, kova dėl ekonominių portfelių buvo daug intensyvesnė nei užsienio politikos, o į plėtros, gynybos portfelius labiausiai pretendavo rytinės šalys.
U. von der Leyen prašymo nepaisė
Nors svarbiausias kriterijus formuojant naująjį kabinetą – kandidato kompetencijos, vis dėlto daugeliui šalių nepaisius Ursulos von der Leyen prašymo pateikti dviejų kandidatų – vyro ir moters pavardes, lytis gali turėti įtakos siekiant įtakingesnio portfelio.
Šaltinių duomenimis, EK pirmininkė prašė kai kurių šalių pakeisti kandidatūras į moterų.
Visgi A. Kubiliaus pavardė lyčių lygybės dėlionėje turėtų išlikti, kadangi eurokomisaro skyrimo procedūra Lietuvoje – viena sudėtingiausių visoje ES, tad U. von der Leyen keisti pavardės neprašo.
Šiuo metu tarp 27 politikų kabinete yra 17 vyrų pavardžių ir 10 moterų. Ši proporcija dar gali pasikeisti EP tvirtinant ar atmetant kandidatus vadinamuosiuose klausymuose, kur kandidatai turės pristatyti savo programas ir vizijas.
„Tai nesudaro stiprybės įspūdžio. Kalbama, kad taip įvyko dėl to, kad už U. von der Leyen nebestovi kanclerė Angela Merkel. Bet konkrečiai vertinti dar anksti, nes jeigu nepavyks pasiekti lyčių lygybės, kliūtimi taps kandidatų klausymai Europos Parlamente“, – teigia leidinio „Politico“ korespondentas Barigazzi.
