Lietuvoje

2018.11.21 21:48

S. Skvernelis apie kainų ribojimo planą: esu patenkintas

Kainų ribojimo plane liko tos priemonės, kurios yra realios, bus įgyvendintos ir duos poveikį, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, vyriausybė sau nusistatė du kriterijus, kurie parodytų, kad numatytos priemonės iš tikrųjų davė naudos.

– Ar turite kriterijus, pagal kuriuos spręsite, kad priemonių paketas, skirtas mažinti kainas, yra veiksnus?

– Iš esmės yra keli kriterijai, kaip apsispręsti ir nuspręsti. Bet kokiu, atveju tai yra pamatuojami dalykai.

Turėsime dvi institucijas, kurios vykdys stebėjimą, kokie pokyčiai vyko per ketvirčio metų laikotarpį. Tai matysime.

Antras rodiklis, mano galva, yra labai svarbus ir norėtųsi, kad jis gerokai keistųsi – jeigu mes nebebūsime antroje vietoje Europos Sąjungoje, iškart po Rumunijos pagal tai, kiek mūsų namų ūkis išleidžia maistui.

Tokiu atveju, turėsime kitus skaičius ir atsiras galimybės tas pajamas, kurias gyventojai gaus (ir dėl gyventojams kitais metais numatytos mokestinės reformos, dėl kurios planuojamas pajamų gausėjimas), panaudoti kitoms reikmėms, ne vien tik arba ne didžiąją dalį maistui.

– Jūsų tikslas – maisto kainos turi mažėti. Tai kiek?

– Tikrai sakau, koks yra mūsų tikslas – esame numatę gana daug priemonių, kurios pradės būti įgyvendinamos sausio 1 d. dėl gyventojų pajamų gausinimo. Vienintelis dalykas ir noras – kad tų pajamų, tų pajamų gausinimo nesuvalgytų kylančios maisto kainos.

Jeigu matysime tuos kriterijus, kuriuos paminėjau, kad gyventojai gali vis daugiau savo namų ūkio pajamų skirti kitiems poreikiams tenkinti, tai bus rezultatas. Suprantame, yra tam tikras infliacijos poveikis, kuris tikrai bus. Prognozuojama, kad infliacija bus mažesnė negu šiemet.

Toliau matome kriterijus, kurie nuo mūsų nepriklauso, labai nepriklauso. Tai tas pats energetinių resursų brangimas. Tai sudaro tam tikrą dalį. Tai objektyvūs dalykai. Matysime, ar nėra apgaudinėjami vartotojai, ar pelno maržos tokios, kurios verčia galvoti apie tam tikrą godumą, ar tikrai šiandien nėra galimybių didinti konkurenciją.

Manau, kad dar neišnaudojome visko, ką galime padaryti, todėl vyriausybėje ir yra tas priemonių planas, kad smulkus ir vidutinis verslas būtų skatinamas dalyvauti toje trumpoje maisto tiekimo grandinėje, kad nuo gamintojų iki vartotojų būtų kuo trumpesnis kelias, galbūt tiesiogiai būtų skatinama kooperacija ir kooperatyvų prekyba. Tai yra tos priemonės, kurios turi duoti rezultatą.

– Ar pats esate patenkintas planu, tuo, kas iš jo liko?

– Aš tikrai esu patenkintas. Liko tos priemonės, kurios yra realios, kurios bus įgyvendintos ir kurios duos poveikį.

BNS nuotr.

– Mūsų pokalbių ciklas „Valstybė – tai tu“ skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui. Visų pašnekovų pirmiausia klausiame vieno klausimo – ką jums reiškia „valstybė – tai tu“?

– Manau, kad labai dažnai turbūt girdime žmonių pasisakymus, kad „aš esu mažas, nieko nereiškiantis žmogutis, nuo manęs niekas nepriklauso, o kadangi nuo manęs niekas nepriklauso, tai aš nedalyvauju valstybės gyvenime“.

Dažniausiai piliečiams reikia dalyvauti valstybės gyvenime tada, kai reikia savo poziciją išreikšti rinkimuose. „Ai, aš neisiu, nes nuo manęs niekas nepriklauso“. Visą laiką kartoju [...] – kiekvienam darbuotojui, kiekvienam žmogui, kad pas mus nėra mažų sraigtelių. Kiekvienas žmogus yra labai daug reiškiantis, jis labai daug gali. Jis yra savo valstybės, savo žemės šeimininkas.

Pats tikrai labai daug gali nuspręsti, padaryti įtaką, susivienijęs su įvairiomis socialinėmis grupėmis. [...] Tiesiog reikia tai suvokti. Manau, kad tokių žmonių, kurie šiandien sako „valdžia, juk mums tarnaujate“, yra vis daugiau ir daugiau

– Jūs tarnaujate?

– Taip, aš tarnauju. Turiu unikalią galimybę, kad valstybei tarnauju (ne dirbu, bet tarnauju) gana daug metų.

– Ar aplink jus yra daug tokių, kaip jūs pasakėte, mažų žmogučių?

– Aš tikrai motyvuoju bent jau tuos, kurie yra aplink. Man gal labai daug ir motyvuoti nereikia, nes vis tiek į komandą renkiesi tuos, kurie panašiai mąsto arba turi bendrus strateginius tikslus. Man tikrai nereikia dažnai kartoti, kad „nuo mūsų daug kas priklauso“ arba „nuo jūsų daug kas priklauso“.

Bet tikrai tenka susidurti, ypač susitinkant su gyventojais, kurie sako: „ai, jūs čia valdžia, kaip nuspręsite, taip ir bus. Mes, paprasti žmonės, nieko negalime padaryti“. Tokį požiūrį reikia keisti.

Mes dažnai pajuokaujame (nors, pasirodo, negalima premjerui, juokauti) – o kas yra paprastas žmogus? Paprasti ir nepaprasti žmonės? Nėra nei paprastų, nei nepaprastų žmonių. Yra visi žmonės, mūsų piliečiai, mūsų tautiečiai. Negalima taip skirstyti. Kai galvoji, kad esi nieko negalintis padaryti... Mes matėme, kai net vienas žmogus išjudina tokius procesus. [...]

– Jūsų vyriausybei gruodį bus dveji metai. Praėjusią savaitę dveji metai buvo Seimui. Ta proga kalbinome Seimo vadovą, kuris LRT RADIJUI sakė, kad jam dirbti trukdo ir opozicija, ir žiniasklaida. Ar jums kas nors trukdo?

– Tikrai nesakyčiau, kad man kažkas trukdo dirbti. Tikrai noriu iš tos pačios opozicijos ir ne kartą tai minėjau, kad ji privalo būti stipri, turi būti konstruktyvi. Gal mano supratimas kitoks. Manau, kad yra konstruktyvi kritika, kai tavo teikiami įstatymo projektai yra, mano manymu, neteisingi. Tada siūlau alternatyvą.

Kad ir ta pati mokesčių reforma – galvojame, kad kitus tikslus norėtume matyti, siūlome kitas priemones. Dabar, kai bandoma veltis į visišką neigimą – „viskas blogai“ – ir dar tai daryti procedūriškai, tai įneša tam tikrą destrukciją. Bet toks pasirinktas opozicijos kelias – per įvairius procedūrinius dalykus, per visokius klausimus... Statute numatyta, kad premjerą dešimt Seimo narių gali kas savaitę į Seimą kviestis. [...]

Kadangi esu antroje vyriausybėje, mačiau Seime ir kitokią opoziciją, kitokį oponavimą, kai iš tiesų skelbiamos naujos idėjos ir sakoma: „mes padarytume geriau, va, yra konkretūs įstatymo projektai. Siūlome priimti mūsų projektus“. Tada tu matai, kad gali diskutuoti, yra kažkas diskutuojantis dėl idėjų, minčių.

BNS nuotr.

Labai sunku oponuoti pasakymui, kad „čia yra blogis“, „tai nieko neduos“ arba skleidžiama demagogija. Bet toks pasirinktas kelias. Esu su tuo susitaikęs ir kryptingai, ramiai dirbu. Jeigu reikia atsakyti į klausimą, atsakinėju. Jeigu reikia į kokią nors temą veltis, veliesi.

Bet čia jau matau būtent tokią poziciją žiniasklaidos. Jeigu galvotume ir būtų taip, kad visa žiniasklaida vieną dieną pradėtų staiga girti valdžią, vyriausybę, Seimą arba valdančiuosius, sakyčiau, kad čia kažkas ne taip arba mes ne toje valstybėje esame.

Žiniasklaida iš tiesų yra kritiška, ji tokia turi būti, bet kartais tas vėlgi kritiškumas... Matyt, man natūraliai atrodo, kad nebuvo nė vienos valdžios, kuri nuo pat pirmos dienos dar nepradėjusi dirbti susidūrė su tuo, kad kritikuojama tik tam, kad būtų kritikuojama. Bet tai gal mano subjektyvus suvokimas.

Kai pakalbu su kolegomis, jie sako „palauk, kai mes buvome, mus dar daugiau kritikavo“. Su tuo reikia susitaikyti. Blogai, mano galva, kai yra nebe kritika, bet specialiai yra manipuliuojama informacija, išimami iš konteksto tavo žodžiai, po to tai 10 ar 15 kartų kartojama.

– Pateikite pavyzdį.

– Paprasčiausias pavyzdys. Mokytojų tematika. Šioje LRT RADIJO studijoje buvo pasakyta (bandysiu atkartoti, nežinau, ar man pavyks), kad aš suprantu tuos mokytojus, kurie turėjo per savaitę šešias arba aštuonias valandas ir dabar norėtų, išlaikius tokį patį krūvį, turėdami tiek laisvo laiko, uždirbti tūkstantį eurų. Išeina, kad premjeras pareiškė, jog mokytojai turi daug laisvo laiko, o nori gauti tūkstantį eurų.

Tokia buvo žinia, nors visiškai ne apie tai kalba. Kalba buvo apie tai, kad  sena sistema, kur mokytojų krūvis buvo tikrai mažas, negarantavo jam galimybės net atlyginimą pakelti. Kas dabar padaryta, įvedus naują sistemą? Yra bent jau numatytas aiškus kontaktinių valandų skaičius. Tam etatui išpildyti (man nelabai patinka tas posakis, bet jis jau prigijęs) yra dvi kišenės, iš kurių mokytojui taip pat pridedamos valandos, kad jis galėtų gauti pilną etatą.

– Jūs sakote, kad žiniasklaida jus ne visada teisingai supranta?

– Aš nemanau, kad šiuo atveju neteisingai supranta, nes tai šioje studijoje buvo pasakyta, parašyta, po to buvo ir garso įrašas – viskas gerai. Bet yra specialiai paimta ir [...] tokia žinia paskleista.

– Kas tuo suinteresuotas?

– Nenoriu ieškoti. Tas suinteresuotas, kuris nenori matyti objektyvios tiesos ir galbūt nori pamanipuliuoti įvairiausiais faktais.

– Būtų labai įdomu konkretumas, kas tai?

– Kas bebūtų, jeigu aš pradėčiau sakyti, kad už to kažkas stovi? Nemanau. Manau, kad tai yra tam tikras požiūris. Tai, ko gero, normalu.

Yra žurnalistai, kurie reiškia savo politines simpatijas ir antipatijas. Ar tai priimtina? Manau, kad tai jūsų bendruomenei [spręsti]. Yra, kas sako „aš galiu ten eiti ir viešai pasakyti, kad esu tokių pažiūrų, remiu tokį kandidatą“, dar gali parašyti apie tai „Facebook“ ir apdergti kažkokius oponentus, o po to kviestis į laidą. [...] Ir tada pašnekovas tikisi, jog žurnalistas bus nešališkas ir objektyvus. Matyt, dalis žmonių yra tokie.

Viso pokalbio su premjeru klausykitės įraše.