Artėjant naujiems mokslo metams šalies mokyklose trūksta 650-ies pedagogų. Mokytojai sako, kad nuo profesijos ne tik jaunus, bet ir jau patirties turinčius specialistus atbaido lėtai sprendžiamos švietimo problemos.
Prienų „Žiburio“ gimnazijoje dirba 42 mokytojai. Direktorei pavasarį teko įdėti nemažai pastangų ieškant dviejų matematikos specialistų. Surasti pavyko. Tačiau ramybė laikina. Nemažai dirbančiųjų – vyresnio amžiaus, tad paieškas vėl gali tekti pradėti iš naujo.
„Socialiniuose tinkluose, ieškai per pažįstamus, žiūri, kur mokyklose sumažėja, gimnazijos virsta progimnazijomis arba vidurinio ugdymo virsta pagrindinio ugdymo mokyklomis, žiūri aplinkui rajonuose, ieškai darbo biržose“, – teigia Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė.
Direktorė sako, kad ne kartą teko vėl į darbą kviestis jau į pensiją išėjusius mokytojus. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvoje dabar trūksta 650 mokytojų.
Naujiems mokslo metams medžiagą ruošiančiai lietuvių kalbos mokytojai šis rugsėjis – jau 40-tas. Pedagogė dirba dviejose mokyklose. Kad norinčiųjų dirbti trūksta – nesistebi.
„Sąlygos nėra, kad geros, tai per švelnu. Lietuvių kalbos programa keista 2011, 2016, 2022 metais, mes esame kvailio vietoje prieš mokytojus, prieš kolegas, nes nežinome, ko mokyti, <...> tai neprideda patrauklumo“, – sako lietuvių kalbos mokytoja Levutė Karčiauskienė.
Klausimus, iš ko mokyti, kelia per 300 šalies mokytojų, Birštone susirinkusių į Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuotą susitikimą su ministre.
„Atnaujintos ugdymo programos jau diegiamos antri metai, tačiau vadovėlių, kaip ir pernai, nėra“, – konstatuoja matematikos mokytojas Vytautas Simanavičius.
„Ką turi galvoti vienuoliktokų tėveliai, pernai dirbo 11-oje klasėje be vadovėlių ir šiemet 12-oje klasėje vėl dirbs be vadovėlių“, – teigia chemijos mokytoja Laima Juknienė.
Ministrė pripažįsta, vadovėlių šiemet nebus, bet konspektai ruošiami. Anot mokytojų, per lėtai sprendžiant švietimo problemas, pedagogų nubyrėjimas neišvengiamas. Mokytojų netenkina darbo krūviai, pasiruošimas įtraukiajam ugdymui, per maži atlyginimai.
„Atlyginimas mažas, todėl, kad atsirado labai daug papildomo darbo, projektai, seminarai, kuriems reikia ruoštis, ir tam nėra laiko“, – aiškina ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dalia Butkienė.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia – profesija nėra patraukli. „Rinkoje jei tos sąlygos blogės... dėl įtraukiojo ugdymo tikrai yra tų svarstymų trauktis iš sistemos, jei bus neužtikrintas mokytojų saugumas“.
Praėjusiais metais streikus rengę mokytojai derėjosi, kad atlyginimai siektų 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Ministerija sako – sąlyga išpildyta. 10 procentų atlyginimas didintas sausį. Tiek pat didės nuo rugsėjo. Dar 5,5 procento atlyginimas didinamas už papildomą darbą ruošiantis atnaujintoms programoms. Tačiau šis priedas bus taikomas tik vienus metus.
„Čia kaip ir neteisybės atitaisymas su tokiu skaičiavimo būdu ir jis laikinas, manau, kad vėliau viskas turėtų eiti per koeficientus, bet čia jau viskas priklausys nuo kitų politinių formacijų“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo opozicijos atstovai sako, kad švietimo sistemai trūksta aiškios vizijos, mokytojo profesijai – pagarbos.
„Mokytojams numetami įvairūs pokyčiai, kaip iš cilindro triušis ištraukiamas – tą turi daryti, tą turi daryti...“, – komentuoja Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė.
Mokytojai ragina diskutuoti ir dėl ugdymo birželio mėnesį. Anot jų, dėl intensyvaus egzaminų ir tarpinių patikrinimų tvarkaraščio pamokos trikdomos, siūlo mokslo metus trumpinti. Ministerija siūlymus žada svarstyti.
