Minint 150-ąsias pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo metines, Kaune, Istorinėje prezidentūroje, rinkosi A. Smetonos giminaičiai. Jie pasakoja apie tarpukariu augusį šeimos pasididžiavimą ir sovietmečiu išgyventas represijos.
Kaune, Istorinės prezidentūros ekspozicijoje rodomos 1934-aisiais A. Smetonos 60-mečio proga gautos dovanos. Tuo metu gimtadienis švęstas tris dienas.
Istorinės prezidentūros salėje ir dabar vos telpa norintys paminėti 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines. Pirmose gretose – artimiausi Smetonų giminaičiai: brolių ir seserų anūkai, proanūkiai. Jų pasakojimuose – patirtys, ką reiškia būti Smetona.
„Tai didelė garbė ir, žinoma, šiokia tokia našta. Todėl, kad ta pavardė įpareigoja ir į ją žiūrima šiek tiek kitaip“, – dalijasi A. Smetonos giminaitis Rimantas Smetona.
„Jaučiau, kaip tėvelis gerbė savo dėdę, kaip jis kalbėdavo. Ir ta pagarba man ir liko visam gyvenimui“, – pažymi A. Smetonos giminaitė Sigutė Smetonaitė.
A. Smetona gimė 1874-aisiais, aukštaičių ūkininkų šeimoje. Iš viso joje augo 7 vaikai. Būdamas 45-erių jis buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos prezidentu. Pareigas ėjo metus. Po 1926-ųjų perversmo vėl tapęs šalies vadovu, paleidęs Seimą, įvedė autoritarinį režimą. 1940-aisiais iš Lietuvos pasitraukė. Artimieji sako, kad sovietmečiu būti Smetona nebuvo lengva.
„Šeimoje žinojom, kas esam, kas buvo prezidentas ir kuo viskas baigėsi, bet kalbėt apie tai buvo vengiama. Net ir nuotraukos buvo slepiamos arba naikinamos. Bet kokie pėdsakai, kurie būtų rišę su gimine, buvo trinami“, – nurodo R. Smetona.

„Ieškojau darbo ir nuėjau registruotis į miliciją. Kai manęs paklausė kokia mergautinė pavardė, supratau, kad čia jau nieko gero. [Kilo] tokia mintis pasakyti mamos mergautinę pavardę, pasakiau, kad Smetonaitė ir pasakė, kad per 24 valandas jūsų čia nebūtų“, – prisimena S. Smetonaitė.

Didžiausiu A. Smetonos indėliu laikomas valstybingumo įtvirtinimas ir šalies pažanga tarpukariu. Tačiau jo autokratinis valdymas bei pasitraukimas iš šalies prieš sovietų okupaciją sulaukia prieštaringų vertinimų.
„Šiandien mums į Smetoną reikėtų žiūrėti nauju žvilgsniu. Todėl, kad vis dėl to labai svarbu, kad piliečiai suprastų savo istoriją, suprastų, ką teko išgyventi visai valstybei, ir nurašyti, kad dėl sovietų okupacijos, kad dėl visa to, kas ištiko lietuvius, kaltas tik Smetona, yra didelė klaida“, – tvirtina muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė.
Minit 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines Istorinės prezidentūros ekspoziciją papildė nauji su A. Smetona siejami daiktai: jo dėvėtas šilkinis chalatas, žieminė kepurė, kiti eksponatai.





