Penktadienį baigiasi politinių partijų ir būsimųjų kandidatų rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose pareiškinių dokumentų priėmimas. Komisijos duomenimis, kandidatus į Seimą kels bent 15 partijų ir koalicijų. Tarp jų – ir seniai politikoje dalyvaujančios jėgos, ir specialiai šiems rinkimams susibūrę dariniai.
Vietų skaičius Seime ribotas ir gerokai mažesnis, nei norinčių jas užimti. Rudenį į 141 Seimo nario kėdę pretenduos apie 2 tūkst. kandidatų.
„Kuo apskritai yra daugiau partijų, net jeigu jų rezultatas ir nėra įspūdingas – tuo paprastai iššvaistoma daugiau balsų“, – paaiškina Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius. Balstai, atiduoti už 5 proc. sleksčio neperkopusias partijas ir 7 proc. nepasiekusius jungtinius sąrašus, tiesiog prapuola.
Be rinkėjams jau puikiai pažįstamų partijų, balsalapyje bus ir keli nauji pavadinimai, už kurių vis dėlto slypi politikos senbuviai.
Pavyzdžiui, pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvausiančios partijos „Nemuno Aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis stebisi, kodėl jam ir komandai klijuojama naujumo etiketė.
„Žemaitaitis nėra nauja politinė partija, Žemaitaitis politikoje dalyvauja 16 metų, – sako jis. – Kažkas tai sugalvojo, politologai, kad sugalvotų Žemaitaičiui naujumo efektą, ir sako – tai yra nauji ir kažkokie nematyti.“
Paskutiniai portalo Delfi.lt skelbti reitingai, kuriuose R. Žemaitaičio vedama partija – antra, rodo, kad šį pavadinimą rinkėjai greičiausiai jau įsiminė.
„Žmona į rėmelį įrėmino tuos reitingus ir sako: galų gale per 16 metų tau pavyko konservatorius įveikti“, – džiaugiasi politikas.
Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvaus ir „Taikos koalicija“, sudaryta iš Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų. Koalicijos sąrašą ves į aktyvią politiką grįžęs Viktoras Uspaskichas.
„Reikia, kad būtų jėga, kurios balsas būtų girdimas iš Seimo tribūnos, – sako politikas, neseniai pabaigęs kadenciją Europos Parlamente. – Tikrai būtų lengviau eiti vien tik su Darbo partija, bet aš esu tikras, kad visos nedidelės jau partijos, opozicinės partijos turi jau jungtis į vieną vienetą.“
Tautos ir teisingumo sąjunga, vadovaujama Petro Gražulio, taip pat dalyvaus jungtiniu sąrašu, kuriame – kandidatai iš Krikščionių sąjungos, partijos „Profesinių sąjungų centras“ bei Lietuvos šeimų sąjūdžio.
Sąrašo vedlys Artūras Orlauskas sako, kad dabartinių politikų galiojimo laikas baigėsi.
„Seniai atgyvenę ir dėl savo melo, jie su savo melais jau patys paspringo. Jie žino, kad jie meluoja, mes žinom, kad jie meluoja. Jie žino, kad mes žinom, kad jie meluoja ir vis tiek meluoja“, – paaiškina A. Orlauskas.
Savarankiškai Seimo rinkimuose dalyvaus Lietuvos liaudies partija, tik su visai kitais veidais.
Prezidento rinkimuose dalyvavusiam Eduardui Vaitkui nepavyko suburti naujos politinės jėgos, taigi jis tapo Liaudies partijos sąrašo vedliu ir atsiveda savo žmones.
Pasak analitiko M. Baltrukevičiaus, „Vaitkus tiesiai šviesiai pasakė, kad jam reikėjo karkaso ir karkasą gavo. Galės su tuo karkasu daryti ką nori. Tai ir parodo dažnu atveju, kokia yra mažųjų partijų būklė.“
Pats E. Vaitkus sako, kad svarbu ne narystė partijoje, o idėja.
„Galėsime paskleisti evangeliją: Lietuva neparduodama. Ir sustabdysime karą su Rusija bei apsaugosime Lietuvos žmones nuo teisinės sistemos bei valdžios savivalės“, – savo idėją paaiškina politikas.
Jungtinį sąrašą turės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Prie jos Seimo rinkimams jungiasi „valstiečių“ paramą prezidento rinkimuose gavęs Ignas Vėgėlė bei Sąjūdis už miškus „Jaunoji Lietuva“.
