Nuo 2018-ųjų moksleiviams prailginti mokslo metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, jog toks sprendimas priimtas, kad pagerėtų akademiniai pasiekimai ir dėl rekomendacijų iš tarptautinių ekspertų. Tačiau moksleiviai ir švietimo profsąjungos tikina, kad dėl to labiausiai kenčia mokytojai ir moksleiviai, o prailgintas ugdymo procesas nedaro įtakos mokymosi kokybei.
Nuo žygių po parką iki muziejų lankymo – tokiomis veiklomis dažniausiai užsiima moksleiviai birželį. Būsima devintokė Elzė sako, jog šiemet į mokyklą ėjo iki birželio 28-osios. O paskutinėmis birželio savaitėmis išbūti mokykloje darosi sunku.
„Norisi poilsiauti, o programas jau [esame] išėję. <...> Dažniausiai būna kaip šiltnamy, nes oro kondicionieriai ne visur yra. Labai karšta, visi prakaituojam“, – skundžiasi mergina.
„Žinote... užmušinėjame laiką“, – priduria lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Jankeliūnienė.
Mokytoja sako, kad birželį suprastėja mokymosi kokybė ne tik dėl prasto lankomumo ir karščių.
„Darbas labai dažnai nebūna prasmingas, nes mokytojai būna labai užimti, nes jie turi vykdyti egzaminus, prasideda pagrindinė egzaminų sesija“, – įvardija L. Jankeliūnienė.
Švietimo profsąjungų teigimu, mokymasis birželį – pamokų imitavimas.
„Birželį dažnai mes turime karščius ir tikrai rimtų temų negalima dėstyti, palikti mokslo metų pabaigai. <...> Mokinių kankinimas, kurio metu galėtų jie galbūt galėtų skaityti knygą namuose ir tikrai būtų didesnė pridėtinė vertė“, – sako Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Kitos profesinės sąjungos pirmininkas priduria, kad mokytojams neretai iššūkiu tampa ir sugalvoti veiklų mokiniams.
„Galbūt, sakykime, Vilniuje yra galimybė vykdyti veiklas, ekskursijas, vaikščioti po miestą, o tarkime rajone, kuriame yra vienas muziejus, [mokiniai] aplanko tą muziejų jau pirmoje klasėje, o atvykti į Vilnių – kainuoja“, – tikina Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Nuo 2018-ųjų 5–10 klasių moksleiviai mokosi 3 savaitėmis ilgiau siekiant gerinti akademinius pasiekimus. Sprendimas priimtas po Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pastebėjimų Lietuvai, kad čia mokiniai mokosi kone trumpiausiai Europoje.
„Šitoje vietoje yra labai svarbu galvoti apie tai, koks gi ugdymas yra prasmingiausias mūsų vaikams tuo metu. Svarbus pedagoginis ir vadybinis matymas, vykdyti tas veiklas, kurios yra prasmingiausios“, – teigia švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
Jei ir būtų nuspręsta trumpinti mokslo metus, viceministras sako, sumažėtų mokytojų atlyginimai.
„Jeigu mes tą savaitę nevedame pamokų, tai reiškia, kad už tą savaitę mokytojams nevedame atlyginimų. Tai irgi nėra teisingas sprendimas“, – įsitikinęs I. Gaižiūnas.
„Prie praėjusios vyriausybės, kada buvo prailgintas ugdymo laikas, tai yra, viena savaite prailgėjo mokslo metai, pinigų tam neįdėjo. <...> Kad sutrumpinus metus sumažėtų atlyginimai, tai sakyčiau viešoje erdvėje paleista antis“, – atkerta E. Milešinas.
Edukologas teigia, kad nors mokymosi kokybė nepagerėjo, pailginti mokslo metus šalyje reikėjo.
„Prieš tą penkmetį įvyko ne prailginimas, o sunormalinimas. <...> Integruotas turinys, ėjimai į mišką, tai yra, pamokų įdominimas. Mokslo metų dienų skaičius nekoreliuoja su kokybe. Su kokybe koreliuoja pamokų įdomumas, efektyvumas, o jį pasiekti reikia su šiuolaikiniais metodais, reikia daryti įdomią pamoką, kad ir mokytojui, ir mokiniu būtų įdomu“, – argumentuoja Dr. Jogaila Vaitekaitis, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkas. (*Patikslinta 2024-08-26 12:54)
Švietimo profsąjungos teigimu, ar trumpinti mokslo metus, ministerija spręs rugsėjį.
*Šis tekstas buvo redaguotas, patikslintos pašnekovo pareigos.
