Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė 21 proc. jį laikiusių tautinių bendruomenių mokyklų abiturientų. Visos šalies mastu šio vienintelio privalomo, kad įgytum brandos atestatą, egzamino neįveikė 8,9 proc. laikiusiųjų.
Tautinių mažumų gimnazijų vadovai sako, kad tai lėmė kelios priežastys: šiemetiniams abiturientams spragų atsirado dar mokantis nuotoliniu būdu per pandemiją. Be to, šias ugdymo įstaigas smaugia lituanistų stygius. Vienos mokyklos direktorius nurodė ir tai, kad, anot jo, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos, jaunimas tiesiog mažai skaito. Ar mažai bendrauja su tais, kuriems gimtoji – lietuvių kalba.
Tačiau tikimasi, kad artimiausiais metais rezultatai pagerės. Priežastis galėtų būti tai, kad vis daugiau dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstoma lietuvių kalba.
Dimentova: mūsų gimnazijos rezultatai ne tokie
„Ačiū Dievui, mūsų gimnazijos rezultatai ne tokie“, – sakė Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos direktorė Roza Dimentova, aptardama bendrus mokyklų, kur vaikai ugdomi rusų ir lenkų kalbomis, rezultatus.
Šioje gimnazijoje valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 3 šiemetiniai abiturientai, o tai sudaro apie 7–8 proc. visų laikiusiųjų.
R. Dimentova pasidžiaugė, kad V. Kačialovo gimnazijoje buvo abiturientų, kurie lietuvių kalbą ir literatūrą išlaikė 93, 76, 70 taškų.
„Yra prastesnių rezultatų, bet nedaug. Mano akimis, visai neblogai“, – sakė direktorė.
Šiemet skelbėme konkursą ieškodami mokytojų. Radome visus, išskyrus lietuvių kalbos.
R. Dimentova
R. Dimentova mano, kad jos vadovaujamos gimnazijos rezultatus, geresnius, nei kad apibendrinta mokyklų, kur ugdymo kalba rusų, statistika, lėmė tai, kad jau ne vienus metus nemažai dalykų ši abiturientų karta mokėsi lietuviškai.
„Geografija dėstoma tik lietuviškai, yra mokytojų, kurie dėsto lietuviškai istoriją. Jau nekalbant apie ekonomiką, dailę. Ir tai yra svarbu. Lietuvių kalbos valandų skaičiaus didinimas ne visada duoda gerą rezultatą, o kai mokiniai lietuvių kalba mokosi kitus dalykus, duoda gerų rezultatų“, – aiškino V. Kačialovo gimnazijos direktorė.
Anot R. Dimentovos, bendrą šalies mastu prastą lietuvių kalbos egzamino išlaikymo rodiklį tautinių mažumų mokyklose galėjo lemti kelios priežastys. Kad ir tai, kad šiemetinė abiturientų karta pirmose gimnazijos klasėse mokėsi nuotoliniu būdu, nes tuomet buvo kilusi COVID-19 pandemija.
„Manau ir rašinio temos buvo tokios, kurias rašant reikėjo susimąstyti. Jos buvo filosofinės, reikėjo būti apsiskaičiusiems. Kai kurie vaikai buvo nuliūdę, temos jiems pasirodė per sunkios“, – kalbėjo R. Dimentova.
Spaudžia lituanistų stygius
Gimnazijos direktorė R. Dimentova sakė, kad gimnazijoje aukšti matematikos, kuri privaloma stojant į aukštąją mokyklą, rezultatai. V. Kačialovo gimnazijos abiturientai pelnė tris šimtukus. Pasak direktorės, dėl kuo aukštesnių pasiekimų stengiasi tiek mokiniai, tiek mokytojai.
Tačiau būtent mokytojai yra „problemų problema“, – sakė R. Dimentova. Konkrečiai – pedagogų stygius.
Įsivaizduokime, kad vaikas lietuvių kalbos negirdi namie. Tuomet reikia sudaryti sąlygas mokytis kuo daugiau lietuviškai.
E. Griškevičius
„Sakyčiau, tai yra didžiausia problema, kad Lietuvoje neužtenka lietuvių kalbos mokytojų. Niekada nemaniau, kad taip galėtų būti, bet dabar mes tai matome. Turiu mokytojų pensininkų, labai stengiamės, kad jie tik neišeitų.
Šiemet skelbėme konkursą ieškodami mokytojų. Radome visus, išskyrus lietuvių kalbos“, – aiškino R. Dimentova.
Ji sako norinti dar aukštesnių lietuvių kalbos rezultatų, tačiau be pedagogų to nepasieksi. Ir, pabrėžia, gerai, jei ateinantis pedagogas bent kiek moka rusiškai – to kartais prireikia bendraujant su tėvais, bet realybė tokia, kad prireikus mokytojo tokio reikalavimo mokykla nebekelia, kad tik būtų kas vaikus moko.
Griškevičius: mes vaikus ruošiame Lietuvai
Kauno tarptautinėje gimnazijoje dviem abiturientams nepavyko įveikti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Direktorius Erikas Griškevičius sako, kad tai buvo galima ir numatyti, tiesiog konkretūs mokiniai nebuvo deramai pasirengę. Iš viso lietuvių kalbos egzaminą laikė 21 abiturientas ir 19-ai iš jų šis egzaminas buvo įveikiamas.
„Mes pasirinkome tokią strategiją – vaikus ruošiame Lietuvai. Mūsų tikslas – kad jie būtų tiek patys Lietuvos piliečiai, kaip ir visi, kad nejaustų jokio diskomforto dėl kalbos nemokėjimo. Ir tie vaikai, kurie neišlaikė, kalba lietuviškai, tik jiems bėda, manau, yra gramatika“, – aiškino E. Griškevičius.
Šioje gimnazijoje, kurioje mokosi daug skirtingų tautinių mažumų atstovų, vyksta daugiau lietuvių kalbos pamokų, nei numatoma pagal ugdymo planą. Ir tai, anot direktoriaus, veikia, nes, tarkime, mergaitė iš Filipinų, Kaune mokiusis ketverius metus, metus iš jų – išlyginamojoje klasėje, lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 43, matematikos – 74 taškais.
„Mes vaikams duodame daug lietuvių kalbos. Kad išmoktum lietuvių kalbą, turi mokytis. O jei kitos mokyklos laikosi ugdymo plano ir nesuteikia daugiau galimybių, tai ir rezultatas gali būti prastesnis. Ir įsivaizduokime, kad vaikas lietuvių kalbos negirdi namie. Tuomet reikia sudaryti sąlygas mokytis kuo daugiau lietuviškai mokykloje. O kai mokykloje atsiranda ir klasės, kuriose ugdoma tik lietuvių kalba, tai visi mokyklos vaikai įgyja galimybę bendraudami tarpusavyje per pertraukas kalbėtis lietuviškai“, – mano E. Griškevičius.
Kitais metais šią gimnaziją baigs klasė, kurioje ugdymas nuo pat pirmos klasės buvo organizuojamas tik lietuvių kalba.
„Nebuvo lengva prieš dvylika metų suformuoti tokią klasę. O kitais metais nuo ikimokyklinio ugdymo iki dešimtos klasės imtinai turėsime klases, kuriose ugdymas organizuojamas lietuvių kalba“, – sakė direktorius.
„Iš KLP, iš VLN“
E. Griškevičius pabrėžė ir dar vieną aspektą – šiuolaikiniai vaikai dažnai būna linkę bendrauti susirašinėdami pokalbių programėlėse, užuot kalbėję akis į akį.
„Tarkime, prieš 20 metų, kai turėjau auklėtinius, jie kalbėjo ir rašė lietuviškai daug geriau nei šiandieniniai mokiniai. Galvojau, kodėl taip yra? Paskui pasvarsčiau: šiandien vaikai sėdėdami namie susirašinėja: „Iš kur tu?“ „Iš KLP“, „Iš VLN“... O prieš 20 metų nebuvo socialinių tinklų, vaikai vaikščiojo į būrelius, susitikinėjo su lietuviais, gyvai bendravo. Eidavo į kiemą pasižaisti, o dabar to mažai liko“, – kalbėjo Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius.
Poliakovskis: jaunimas mažai skaito
Vilniaus rajono Ferdinando Ruščico gimnazijos, kurioje vaikai ugdomi lenkų ir rusų kalbomis, direktoriaus pavaduotojas Robertas Poliakovskis sako, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išlaikyti nepavyko porai mokinių, o išlaikiusiųjų rezultatų vidurkis žemesnis nei pernai.
R. Poliakovskis tai linkęs sieti su tuo, kad šiuolaikinis jaunimas mažai skaito.
„Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Ne tik lenkiškose, rusiškose mokyklose nepavyksta išlaikyti egzamino, bet ir lietuviškose. Manau, kad tai bendra problema – jaunimas mažai skaito“, – sakė R. Poliakovskis.
Jis pabrėžė, kad gimtąsias kalbas išlaikė visi gimnazistai ir tai jiems pavyko labai gerai.
Šioje gimnazijoje šiemet brandos egzaminus laikė 25 abiturientai.
Gerai išlaikė gimtąją kalbą
Kol kas šiemetinių brandos egzaminų rezultatai nėra išsamūs. Tai yra, paskelbta, kiek išlaikė egzaminą, o informacija, kokiu lygiu, kiek balų surinko abiturientai, dar analizuojama, sako Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
Taigi lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, per kurį reikėjo rašyti rašinį viena iš keturių temų, išlaikė apie 79 proc. tautinių bendruomenių mokyklų abiturientų. Palyginti su praėjusiais metais, tai yra keliais procentais prastesnis rezultatas.
O, tarkim, chemijos, istorijos, matematikos egzaminų rezultatai tautinių mažumų mokyklose atitinka šalies vidurkį.
Tautinių mažumų mokyklos džiaugiasi ir gimtosios kalbos rezultatais. Gimtosios kalbos (baltarusių, rusų) egzaminus išlaikė per 99 proc. kandidatų. Iš viso šiuos egzaminus laikė 398 kandidatai iš tautinių mažumų mokyklų. Beveik ketvirtadalis (24,3 proc.) jų gavo aukščiausius (9–10 balų) įvertinimus.
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminą, kuris nuo šių metų tapo valstybinis, laikę kandidatai yra pirmieji galutinį savo įvertinimą gavę sudėjus balus iš tarpinio patikrinimo ir valstybinio brandos egzamino.
Brandos egzaminų sesijoje lenkų gimtosios kalbos ir literatūros egzaminą laikė 766 kandidatai. Egzaminą išlaikė 96,9 proc. kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 28 kandidatai, t. y. 3,7 proc. visų laikiusiųjų.
Egzamino išlaikymo riba – 35 taškai iš 100 galimų. 49 proc. tarpiniame patikrinime dalyvavusių kandidatų surinko nuo 35 iki 40 taškų ir į valstybinį brandos egzaminą atvyko jau žinodami, kad egzaminą yra išlaikę. Bendras egzamino rezultatų vidurkis siekia 65,8 taško (iš jų 33,4 taško iš tarpinio patikrinimo, 32,5 – iš brandos egzamino).
