Naujam švietimo, mokslo ir sporto ministrui ar, kaip galbūt nutiks, ministrei Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė numato daugiau darbų, nei kad yra išsakiusi premjerė Ingrida Šimonytė. Mokytojų profesinės sąjungos lyderis Andrius Navickas mano, kad per likusius mėnesius prie švietimo vairo stojusiam žmogui vargu ar pavyktų daug nuveikti, tačiau viešai nuskambėjusi kandidatės į ministrus pavardė jam atrodo tinkama – „geriausias variantas iš politinio flango konservatorių“.
Šią savaitę ministrė pirmininkė neatskleidė, kokią švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą ji ketina oficialiai pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai, tačiau viešumoje jau girdėti galimos kandidatės konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pavardė.
Premjerė sakė, kad iš ateisiančio švietimo ministro ji tikėtųsi sklandaus pasirengimo naujiems mokslo metams, tarpinių patikrinimų sustygavimo, tinkamo Nacionalinės švietimo agentūros vadovo parinkimo.
Išsamiau apie premjerės švietimo ministrui numatytus darbus galima skaityti ČIA.
Kandidatūrą vertina palankiai
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad, atsižvelgiant į trumpą ministravimo laiką, vargu ar naujam ministrui pavyktų ką nors labai svarbaus nuveikti. Jis, kaip ir premjerė I. Šimonytė, mano, kad svarbiausias uždavinys – sklandžiai pasirengti naujiems mokslo metams.
„Kažko labai nesitikime, nes laikotarpis naujam ministrui bus labai trumpas. Manome, kad kažko daug nuveikti nepavyks. Juolab kad, kaip premjerė mini, dėl finansinių dalykų sprendimai yra priimti, biudžetai patvirtinti. Jei ką nors keis Finansų ministerija, abejoju, ar ministras imtųsi iniciatyvų ta kryptimi“, – kalbėjo A. Navickas.
Pačią viešai jau nuskambėjusią R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą jis vertina gana palankiai.
„Tikrai neblogiausiai vertintume. Manome, kad tai žmogus, kuris galbūt ir galėtų nekelti įtampų, ir linkęs ieškoti sutarimų. Tai gana palankiai vertintume. Manome, kad tai net geriausias variantas iš politinio flango konservatorių“, – LRT.lt sakė A. Navickas.
Išvardijo daugiau darbų
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė mano, kad skubių ir būtinų darbų sąrašas vis dėlto bus gerokai ilgesnis.
Pirma, anot LŠT vadovės, būsimam ministrui reikėtų užtikrinti, kad tarpiniai patikrinimai būtų ir toliau realizuojami taip, kaip anksčiau numatyta įstatyme.
„Reikia susižiūrėti, kas nepavyko, ir tuos dalykus ištaisyti, kad ateinančiais mokslo metais viskas vyktų daug sklandžiau. Kitas dalykas – Nacionalinės švietimo agentūros vadovo pozicija. Labai svarbu, kad būtų išrinktas kompetentingas žmogus, kuris tikrai galėtų realizuoti tas funkcijas, kurios yra numatytos Nacionalinei švietimo agentūrai.
Turint omenyje, kad laiko nedaug, tai jau yra gana daug uždavinių“, – reziumavo S. Mačiukaitė-Žvinienė ir toliau vardijo darbus.
Pasak LŠT vadovės, derėtų nepamiršti, kad ir profesinio mokymo sektoriuje kyla nemenkų iššūkių. Ji išskyrė bendrojo ugdymo dalį, kuri vykdoma ir profesinio mokymo sektoriuje.
„Puikiai žinome, kad nemažai daliai profesinio mokymo įstaigų mokinių sudėtingiau išlaikyti valstybinius egzaminus, jų rezultatai nėra tokie aukšti, kaip mes tikėtumėmės“, – kalbėjo S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Dar vienas darbas, kuri nurodė LŠT pirmininkė, – kolegijų sektoriaus pertvarka.
„Darbai jokiu būdu nesustojo, ruošiami planai, kai kuriuos reikės pradėti įgyvendinti, kai kuriuos – vėliau įgyvendinti. Svarbu, kad šis procesas nesustotų ir būtų prižiūrimas.
Ir dabar vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas, numatyti trys egzaminai, pirmą kartą įgyvendinama antroji eilė vaikams, kurių socialinė ir ekonominė padėtis yra sunkesnė. Tai yra gana jautri tema. Čia jau reikės prižiūrėti, kad ypač antroji eilė būtų įgyvendinta, nes tai bus pirmą kartą“, – apie aukštojo mokslo sektoriaus svarbiausius darbus kalbėjo švietimo pasaulio atstovė.
S. Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad nederėtų nuošalyje palikti ir mokslinių tyrimų, jie taip pat yra ŠMSM reikalas, klausimų sprendimas.
„Na ir paskutinis labai svarbus uždavinys – Nacionalinis susitarimas, kuris buvo pasiektas tarp politinių partijų, neturi nugulti į stalčių. Čia labai svarbu, kad pati ministrė ar ministras užtikrintų, kad būsimas ministras ar ministrė, kai įvyks pokyčiai, toliau įgyvendintų Nacionalinį susitarimą, o ir pats ar pati nepamirštų, kad toks susitarimas yra. Ten yra nemažai įsipareigojimų, kurie turėtų būti vykdomi iki 2030 metų. Vienas iš jos ar jo prioritetų ir turėtų būti užtikrinti šio susitarimo tvarumą ir tęstinumą keičiantis valdžioms“, – kalbėjo LŠT pirmininkė.
Ji mano, kad naujajam ŠMSM vadovui tikrai bus ką veikti.
„Ieškoti žmogaus politiniame lauke yra vienintelis variantas“
„Receptų, koks turėtų būti tas žmogus, tapsiantis ministru, nėra. Visuomet tikėjau, kad visi ministrai norėjo teigiamų pokyčių tiek švietimo, tiek mokslo srityje“, – sakė LŠT pirmininkė.
Kalbėdama apie galimą R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą, S. Mačiukaitė-Žvinienė sakė, kad išmanymo, kas vyksta švietimo ir mokslo srityje, šiai politikei pakanka.
„Be to, viskas juk įgyvendinama komandiniu darbu. Galėčiau tik palinkėti, kad visa komanda, kuri ateis, kuri jau yra, susidirbtų ir pabaigtų tuos uždavinius, kuriuos buvo užsibrėžusi atlikti“, – sakė LŠT vadovė.
Pasak jos, kai lieka tiek mažai laiko, pasirinkimas ieškoti žmogaus politiniame lauke yra vienintelis variantas, nes ieškoti profesionalaus žmogaus iš šalies, kuris paliktų savo darbus dėl kelių mėnesių, būtų didžiulis iššūkis.
„Asmeniškai aš neįsivaizduoju, kaip galima rasti profesionalų su politika nesusijusį žmogų, kuris sutiktų ateiti keliems mėnesiams.
O jei ieškoma kandidato politinėje erdvėje, manau, kad tai yra normalu. Tikėtina, kad politinėje erdvėje dabar esantys žmonės stebi švietimo, mokslo situaciją, jiems nėra svetima politinė diskusija, politiniai koridoriai. Kadangi žmonės turbūt yra nusiteikę likti politikoje, daryti politinę karjerą, šioje erdvėje yra lengviau rasti kandidatą“, – kalbėjo S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Ji viliasi, kad naujasis ŠMSM vadovas nekeis esamos ministerijos vadovybės.
