LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja, kad, priimant sprendimus, kurie paveiktų LRT finansavimą, LRT neišklausomas. M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) galimą piktnaudžiavimą.
Trečiadienį vykusiame Seimo Kultūros komiteto posėdyje LRT generalinė direktorė ir LRT tarybos pirmininkas pristatė LRT ataskaitą. Vėliau M. Garbačiauskaitė-Budrienė iškėlė klausimus dėl LRT finansavimo projekto ir LRTC veiklos.
Antradienį po pateikimo Seime pritarta iniciatyvai LRT skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o dalį už akcizus gautų pajamų skirti gynybai. Toliau įstatymo projekto laukia kiti žingsniai Seime.
Taip pat skaitykite
„Mums buvo labai netikėtos pataisos, kurios penktadienį vakare buvo registruotos, o antradienį jau keliavo į pateikimą. Aš apgailestauju, kad nebuvo išgirstas LRT, visiškai nebuvo su mumis pasitarta“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vadovė teigė suprantanti akcizų didinimą dėl gynybos biudžeto, tačiau prašė, kad kitose įstatymo stadijose būtų tariamasi ir su LRT, ypač, kai LRT turi kelias temas, kurioms reikalingos lėšos.
„Turime ir naujo pastato temą, pasirengimą galimoms karo grėsmėms, kas taip pat nemažai kainuoja. Taip pat turime įrangos atnaujinimą, artėja laikas, kai turėsime atnaujinti mūsų kilnojamos televizijos stotis, kurios transliuoja iš tiesioginių įvykių. Vienai jų yra 15 metų. Normaliai jų galiojimo laikas yra aštuoneri metai. Kitais metais gresia jų atnaujinimas“, – vardijo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Kritika LRTC
LRT vadovė taip pat atkreipė dėmesį į LRTC veiklą ir augančias kainas LRT. LRT teigė LRTC permokėjusi 326,7 tūkst. eurų: 321 tūkst. eurų permokos bei 5,7 tūkst. eurų palūkanų.
Dėl to buvo kreiptasi į teismą, tačiau jis pripažino, kad LRTC neturi grąžinti 326,7 tūkst. eurų LRT, kuriuos ji traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas. LRT sprendimą žada skųsti.
Taip pat skaitykite
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad LRTC pagal įstatymą yra vienintelė įmonė, teikianti signalą ir išplatinanti LRT turinį radijo ir televizijos auditorijai.
„Pastaruoju metu mums labai sunkiai sekasi susikalbėti su LRTC. Nuo 2022 metų LRTC drastiškai padidino priemokos sumas LRT, kurios anksčiau siekdavo keliasdešimt tūkstančių eurų. Už 2022 metus mes gavome sumokėti milijoną eurų nepriemokos, už 2023 metus – 1 mln. 350 tūkst.“ – kalbėjo LRT vadovė ir pažymėjo, kad dėl to vyksta teisminiai procesai.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė prašė, kad LRTC, „kaip monopoliškai paslaugas teikianti“ įmonė, būtų tinkamai prižiūrima, taip pat kad būtų aptarti LRT siūlymai, „kaip būtų galima pažaboti nevaldomą LRTC paslaugų kainos augimą“.
„Kaip tik gavome naują sutartį 10 ateinančių metų dėl paslaugos teikimo iš LRTC, kur kainos padidintos 50 proc. (...) Galbūt komitetas galėtų imtis parlamentinės kontrolės šiuo klausimu. Situacija yra nevaldoma, LRT nėra girdima, LRTC pateikiamos išlaidos nėra niekaip kontroliuojamas, neužkardoma galimybė piktnaudžiavimui“, – vardijo LRT vadovė.
LRTC 2022 metais nurodė, kad jo sąnaudos 2021 metais teikiant paslaugas nacionaliniam transliuotojui buvo 472,6 tūkst. eurų (be PVM) arba 571,8 tūkst. eurų (su PVM) didesnės nei gautos pajamos.
Anot LRTC, sąnaudos labiausiai išaugo dėl parduoto „Mezon“ verslo, tačiau taip pat dėl 10 proc. brangesnės elektros, tik LRT skirto turto ir jo aptarnavimo išlaidų (dėl tinklų plėtros Alytuje bei Lazdijuose padidėjusio radijo siųstuvų skaičiaus, „LRT Lituanica“ ir „LRT Klasika“ transliacijų), didesnio darbo užmokesčio, pabrangusių resursų.
„Neatrodo labai sveikai“
Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sutiko, kad įstatymų projektai, susiję su LRT, galėtų būti anonsuojami iš karto, o su LRT būtų tariamasi.
„Manau, kad ši situacija jau yra suvaldyta, yra kalbamasi, bent jau mano žiniomis“, – sakė V. Juozapaitis.
Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu nesiekiama sumažinti finansavimo LRT ar daryti jai įtakos: „Čia kalbama apie gynybos fondui reikalingas lėšas, kurios galbūt atsirastų padidinus akcizus“.
Komiteto pirmininkas taip pat sureagavo į išsakytas pastabas dėl LRTC veiklos. Pasak jo, žvelgiant iš šalies, situacija atrodo „labai nekaip“.
„Kai valstybinės įstaigos kalasi, grubiai kalbant, tai neatrodo labai sveikai ir gerai“, – sakė V. Juozapaitis.
Jis pridūrė, kad reikėtų sulaukti teismo sprendimo.
„Jei viena valstybinė įstaiga gąsdina kitą ir grasina, kad uždarys ar nutrauks signalo siuntimą, tai panašu į kitus dalykus, kurie nesusiję su Lietuvos Respublikos saugumo politika. To negali būti apskritai. Toks šantažas neįmanomas, nes LRTC misija yra tą signalą pateikti, o LRT misija yra pateikti turinį“, – argumentavo V. Juozapaitis.
