„Tarpusavyje juokaujame, kad premjerei gal laikas kreiptis į Algirdą Monkevičių, kuris turi patirties, buvęs tris kartus ministru“, – sakė vienos iš mokytojus buriančių profesinių sąjungų lyderis. Švietimo pasaulis jau svarsto, kas galėtų pakeisti iš pareigų pasitraukusią laikinąją švietimo, mokslo ir sporto ministrę Moniką Navickienę.
Užkulisiuose sakoma, kad premjerės vienas numatytas kandidatas eina vadovaujamas pareigas ministerijoje, antras – Seime. Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė sulaukusi premjerės Ingridos Šimonytės klausimo, ar sutiktų eiti švietimo ministro pareigas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pranešė iš premjerės išgirdęs dvi galimų kandidatų į švietimo ir mokslo ministrus pavardes. Panašu, kad bent jau kol kas šios kandidatų pavardės slepiamos už devynių užraktų. O švietimo pasaulio užkulisiuose kalbama apie galimą ministrą iš Seimo konservatorių ir pačios ministerijos vadovybės.
LRT.lt paklausė esamų švietimo, mokslo ir sporto viceministrų, ar jie sulaukė tokio pasiūlymo. Ignas Gaižiūnas, Agnė Kudarauskienė, Justas Nugaras patikino tokio siūlymo neišgirdę. Lygiai taip pat patikino ministerijos kancleris Julius Lukošius, nors pastarojo pavardė politiniuose kuluaruose minima, kaip bene pagrindinio kandidato į šį postą.
Vėliau J. Lukošius sakė, kad, išėjus G. Jakštui, sulaukęs premjerės klausimo, ar svarstytų tokią mintį apie galimybę tapti ministru. „Bet aš nežinau, kas tie du kandidatai. O toks pokalbis, išėjus Gintautui Jakštui, buvo, bet niekaip negaliu jo pavadinti pasiūlymu“, – sakė J. Lukošius.
Neslėpė sulaukusi premjerės klausimo
„Čia tokia baisi paslaptis, kad turbūt tik vienas žmogus žino“, – sakė ir konservatoriai Seime.
Tiesa, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė, kad anksčiau ji buvo sulaukusi premjerės I. Šimonytės klausimo, ar sutiktų eiti švietimo ministro pareigas. Tiesa, ne trečiadienio vėlų vakarą, kai apie sprendimą trauktis pranešė M. Navickienė, o anksčiau, kai iš ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas ir laikinąja ministre tapo M. Navickienė.
„Esame kalbėjusios su premjere, ji yra man minėjusi. Jokios konkretikos nėra, bet esu komandos žmogus ir, jeigu reikės prisiimti atsakomybę, tai galėsiu tai padaryti. Bet gal ankstyvoka“, – LRT.lt sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ar jos pavardę premjerė ketvirtadienio rytą pasakė prezidentui, ji sakė negalinti atsakyti.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kelerius metus dirbo Seimo Švietimo ir mokslo komitete, dalyvavo darbo grupėje, rengusioje Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
„Aš save labiau suprantu iš politinės atsakomybės pusės. (...) Esu komandos žmogus. Jei taip susiklostys aplinkybės, bus matyti. Jeigu jos susiklostys“, – sakė parlamentarė.
Prabilo ir apie protestą
Apie tai, kad I. Šimonytė turėtų kreipti į A. Monkevičių, juokavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.
Jis sako, kad visi labai laukė nelaikinojo ministro, kad galėtų tęsti derybas dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
„Ten yra labai svarbių dalykų, susitarimų. Viską turime užbaigti iki rugsėjo 23 dienos. Tad jei vėl bus permainų, užsitęs ir nežinia, kaip viskas toliau tęsis, tai tada pagal teisės aktus ir nustatytas tvarkas mes turime galimybę eiti į protesto akcijas“, – kalbėjo E. Milešinas.
Jis viliasi, kad iki liepos 1 dienos švietimo pasaulis sulauks žinių iš Vyriausybės, „ar jau yra, ar bus tas ministras paskirtas, ar lauksim prezidento inauguracijos“.
Pasak E. Milešino, svarbiausias reikalavimas, kurį derėtų kelti galimam ministrui, yra toks pat, koks buvo iš posto traukiantis Jurgitai Šiugždinienei.
„Tuomet norėjosi tęstinumo. Dabar – juo labiau. Kad finišuotų, užbaigtų pradėtus darbus, tikrai reikalingas žmogus, kuris yra ministerijoje. Jeigu ateina naujas žmogus, neįsivaizduoju, kaip viskas dėliotųsi, ar jis spėtų įsigilinti į mūsų iškeltus reikalavimus, kodėl jie keliami. Manyčiau, kad kažkam iš ministerijos ir turėtų būti pasiūlyta eiti tas pareigas“, – kalbėjo E. Milešinas.
Jo manymu, to galėtų imtis kancleris Julius Lukošius. „Daugiau nematau, kas galėtų tokių pareigų imtis“, – sakė E. Milešinas.
Seime, pasak profesinės sąjungos lyderio, tiktų nebent Švietimo ir mokslo komiteto nariai.
„Kita vertus, personalijos ne tiek svarbios. Svarbiausia, kad būtų kalbėjimasis, tęstinumas, būtų užbaigtos derybos, rasti kompromisai“, – sakė E. Milešinas.
Kaminskienė: padėtis tokia labai keistoka dėliojasi
Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, įskaičiuojant laikinuosius, per šią kadenciją valdys šeši ministrai. Jurgitą Šiugždinienę keitė Ewelina Dobrowolska, tuomet nuolatinių pareigų ėmėsi Gintautas Jakštas, jam atsistatydinus pareigas laikinai atėjo M. Navickienė, iš jos laikinąją estafetę perima finansų ministrė Gintarė Skaistė. O nuolat iškylančių bėdų iškamuota švietimo bendruomenė laukia nuolatinio, jau šeštojo, švietimo, mokslo ir sporto ministro.
„Tai padėtis tokia labai keistoka dėliojasi. Ilgą laiką nerandamas švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kaip matome, vis dėlto kai kuriuos sprendimus reikia priimti greičiau, nes situacija gali keistis. Dabar vėl pavaduoja kitas ministras, o aiškumo kaip nėra, taip nėra“, – LRT.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.
Ji mano, kad esminis reikalavimas ateisiančiam ministrui, kurio kadencija užtruktų galimai vos apie tris mėnesius, būtų sustyguoti procesus, kad sklandžiai prasidėtų nauji mokslo metai.
„Didelius darbus nuveikti vargu ar jam pavyktų“, – mano L. Kaminskienė.
Ji taip pat paminėjo ŠMSM kanclerio J. Lukošiaus pavardę. Žmogus, kuris dirba ministerijos vadovybėje, sklandžiau perimtų darbus, mano L. Kaminskienė.
LRT.lt primena, kad M. Navickienė perėmė švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas balandžio 10 dieną, iš šio posto pasitraukus G. Jakštui. Iki šiol M. Navickienė derino dvejas ministro pareigas – ir Socialinės apsaugos ir darbo, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijose.
G. Jakštas ministru tapo dėl „čekučių“ skandalo pasitraukus švietimo, mokslo ir sporto ministrei J. Šiugždinienei.
