Ketvirtadienį Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pakeitimus, kurie numato jaunuolių šaukimą į karinę tarnybą iš karto po mokyklos. Įstatyme taip pat numatyta, kad jaunuoliai apie savo tinkamumą tarnybai sužinos dar būdami 17 metų, kai bus patikrinta jų sveikata. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m.
Už šią reformą Seime balsavo 85 parlamentarai, nepritarė 3, o 14 Seimo narių susilaikė.
Pagal projektą tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys tą padaryti galėtų nuo 18 iki 39 metų.
Balsavo dauguma, bet pritarė ne visi
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas kalbėjo, kad jo partija nėra nusiteikusi prieš, tačiau dėl šio įstatymo pakeitimo susilaikys. Anot jo, visuotinis šaukimas ateityje turėtų būti, tik kad šiuo metu Lietuva yra išsikėlusi per daug tikslų, kuriuos pirmiau reikia įgyvendinti.
„Kalbame apie Vokietijos brigadą, apie diviziją, apie visuotinį šaukimą, apie aktyvų ir pasyvų rezervą, kurio mes turime virš 120 tūkst. Šiandien dėl to, kad neturime infrastruktūros, neturime seržantų, neturime kas mokytų ir su kuo, praktiškai stringa ir komendantūrų projektas. Dėl to mes manome, kad ne tai, kad nepritarsime šitam projektui, bet stabdome ir susilaikysime“, – kalbėjo jis.
Konservatorius Paulius Saudargas tvirtino, kad jau prieš kelerius metus buvo suprasta, jog profesionalų kariuomenė negali apginti visos valstybės. Visuotinės gynybos principas turi prasidėti nuo ginkluotųjų pajėgų išplėtimo ir perėjimo prie visuotinio šaukimo arba ribinio skaičiaus didinimo.
„Ukrainos pamokos mums aiškiai rodo, kad visa šalis turi kovoti prieš daug didesnį priešininką, kitaip atsilaikyti neįmanoma“, – sakė jis.
„Aš neįsivaizduoju, kaip neplėsdami šito rezervo mes galime ką nors atgrasyti“, – pridūrė konservatorius.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas kalbėjo, kad komitete buvo išsakyta specialistų nuomonių, kad visuotinis šaukimas būtų kenksmingas gynybai kaip tokiai. Dabar tokios nuomonės nesiklausoma.
„Mes neturime nei lėšų, nei galimybių, nieko tam padaryti. Jeigu mes norime apmokyti kuo didesnį ratą žmonių, organizuokime kursus, kuriuos galima padaryti ir finansiškai, ir techniškai“, – kritikavo projektą parlamentaras.
Konservatorius Vilius Semeška sakė, jog nė viena frakcija neturėtų manipuliuoti gynybos interesais, ypač kai komitetuose balsuojama vienaip, o Seimo salėje kitaip.
„Man kartais sunkiai suvokiama, kai balsuoja bendru sutarimu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), o Seimo posėdyje pasisako prieš“, – sakė jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas pasisakė prieš, jis kalbėjo, kad neįsiklausoma į koalicijų partnerių siūlymus, kad studentams ir aukšto meistriškumo sportininkams turėtų būti numatytos išimtys ir kriterijai, negalintys palikti pilkųjų zonų.
„Lietuva yra maža valstybė ir jeigu mes norime, kad mūsų pajėgos būtų stiprios ir pajėgios, būtina orientuotis į profesionalią stiprią kariuomenę su motyvuotais kariais, gaunančiais gerą atlyginimą“, – akcentavo politikas ir pridūrė, kad Lietuva nėra finansiškai pasiruošusi visuotiniam šaukimui.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu tvirtino, kad profesionaliai kariuomenei reikia daugiau lėšų. Tad šis įstatymas yra derinimas tarp reguliariosios kariuomenės ir visuotinio šaukimo.
„Vienas svarbiausių dalykų šiame įstatyme yra tai, kad mes turime principą, kuris galioja visiems. Nesvarbu, iš kokios šeimos tu kilęs, nesvarbu, kas tavo tėvai, nesvarbu, kas tu esi, tau galioja ta pati pareiga. Tiesą sakant, tose visuomenėse, kur tai taikoma, tai yra labai puiki mokykla jaunuoliams, puikus socialinis liftas“, – sakė ji.
Kas keičiasi?
Redakcijoje taip pat numatyta, kad į karo prievolininkų sąrašą pateks jau 17-mečiai, bus patikrinta jų sveikata ir jeigu ji bus tinkama, tarnauti jie eis tik sulaukę 18 metų.
Pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręstų kariuomenės vadas.
Svarstant pakeitimus daug diskusijų sukėlė klausimai dėl galimybės atidėti tarnybą studijuojant aukštojoje mokykloje.
Krašto apsaugos ministerija yra siūliusi, kad studijavimas nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą, tačiau tam nebuvo pritarta.
Pagal pataisas vaikinams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galėtų būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka.
Prieš priėmimą antradienį Laisvės frakcijos nariai pasiūlė įstatymą papildyti nuostata, jog studentams po trumpųjų, bakalauro ir magistrantūros studijų būtų galimybė atidėti tarnybą dar devyniems mėnesiams, per juos asmenys turėtų galimybę ruoštis stoti į aukštesnės pakopos studijas.
Šiam siūlymui NSGK nepritarė. Vis dėlto LRT.lt pažymi, kad ketvirtadienį per balsavimą šiam „laisviečių“ siūlymui pritarė 55 Seimo nariai. Vadinasi, studentai turės 9 mėnesių laiko tarpą ruoštis aukštesnės pakopos studijoms.
NSGK anksčiau argumentavo, kad tokiu atveju susidarytų situacija, jog į tarnybą nebūtų šaukiami specialybes įgiję karo prievolininkai, taip pat tie, kurie po studijų baigimo netęsia aukštesnės pakopos studijų, o ir siūlomas tarnybos atidėjimo laikotarpis, NSGK nuomone, yra „akivaizdžiai per ilgas“.
Siūlomi pakeitimai taip pat numatytų, jog privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti atidėta asmenims, kuriems ja būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams. „Laisviečiai“ taip pat siūlė, kad neproporcingai didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams kriterijus tvirtintų krašto apsaugos ministras.
NSGK tam nepritarė, nes „visų neproporcingai didelės žalos atvejų kriterijų neįmanoma reglamentuoti“.
Parlamentarai yra pažymėję, jog dėl tarnybos atidėjimo individualia tvarka spręs specialiai sudaryta komisija.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba įstoję į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Pakeitimais taip pat siūloma ilginti alternatyviosios tarnybos trukmę nuo dešimties iki 12 mėnesių.
NSGK siūlo, kad naujoji įstatymo redakcija įsigaliotų 2026 metais.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra pabrėžęs, kad siūlomi pakeitimai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Pasak jo, tai ribinių skaičių didinimas.
Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė pakeitimams, kurie numato, kad būtų didinamas šauktinių ribinis skaičius, jis siektų nuo 4 240 iki 7 040.
Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos atlikti tarnybą sveikatos yra iki 7 tūkst. vaikinų.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiama apie 4 tūkst. karių.
