Šiuo metu Rusija yra nepajėgi laimėti karą prieš NATO, tačiau ateityje susiklosčius jai palankioms aplinkybėms ir kilus karui dėl Taivano, agresorė gali bandyti kelti koją į Lietuvą. Pasak Lietuvos kariuomenės vado kadenciją baigiančio Valdemaro Rupšio, Lietuvai jau seniai tenka kautis informaciniame kare, kuris kartais vykdomas mūsų pačių rankomis. Rengiantis galimiems režimų bandymams pakeisti nusistovėjusią pasaulio tvarką akcentuojama kolektyvinės gynybos reikšmė, būtinybė stiprinti piliečių ir valstybės ryšius bei atsparumą dezinformacijai.
Daugybė strateginių objektų, kurie „dieną X“ galėtų tapti priešų taikiniais, miglotos evakuacijos iš miesto galimybės, vienoje miesto dalyje sutelktos svarbiausios medicinos įstaigos, kurias, jeigu būtų pažeisti per Danę vedantys tiltai, kone pusei Klaipėdos gyventojų pasiekti būtų itin sudėtinga – aplinkybės, kurios bent daliai klaipėdiečių kelia nerimą mąstant bei diskutuojant apie geopolitinę įtampą bei Lietuvai nedraugiškos ir įvairiais grasinimais besisvaidančios Rusijos kaimynystę.
Klaipėdos universitete vykusioje diskusijoje „Karo grėsmė ir šalies saugumas žvelgiant iš Klaipėdos“ dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vado kadenciją bebaigiantis generolas Valdemaras Rupšys akcentavo, kad ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos gyventojams būtina nepamiršti to, kokia yra mūsų šalies gynimo strategija.
„Reikia kalbėti apie strategiją. Kai puolame į detales, mes pasimetame. Lakstome apie medį, bet nematome miško. Mes pasirinkome kolektyvinę gynybą. Šiandien esame didžiausios, galingiausios politinės-karinės sąjungos dalis. Esame su 3,5 mln. reguliarios kariuomenės. Per visas NATO valstybes šiandien yra 3,5 mln. kariuomenės. Yra 20 kartų didesnis laivynas, nei turi Rusija. Jau nekalbu apie technologinę persvarą. Nekalbu apie aviaciją. NATO valstybės dabar turi 5 kartos orlaivius. <...> Turime pakankamai gerą žvalgybą ir ta žvalgyba yra visa apimanti“, – sakė V. Rupšys.
Jis taip pat pastebėjo, kad apie Rusijos planus pulti Ukrainą buvo žinoma iš anksto, tad bet kokie pikti agresorės kėslai NATO valstybių atžvilgiu taip pat būtų žinomi iš anksto. Be to, anot V. Rupšio, Rusija, nusprendusi pradėti karą prieš Ukrainą, buvo įsitikinusi, kad pasieks pergalę pakankamai lengvai. Antraip, tokio žygio nė nebūtų pradėjusi.
Anot generolo, šiuo metu Rusija neturi jokių galimybių laimėti prieš NATO.
„Rusija šiuo metu, kokią metodiką benaudotum, kokią aritmetiką benaudotum, negali laimėti karo prieš NATO. Aš asmeniškai sakau, neįmanomas nebranduolinis karas tarp NATO ir Rusijos. Jeigu Rusija pradeda čia karą, Suvalkų koridorius ypatingas mūsų akimis, tai praktiškai mes, NATO kariuomenės, atakuosime ne ten, kur siena pažeista, o atakuosime, iš kur pažeista. Tai reiškia, kad konfliktas persikelia į kažkur. Čia ir skirtumas tarp mūsų ir Ukrainos. Konfliktas iš karto persikels iš kur yra atakuojama į ten, kur priimami sprendimai“, – dėstė V. Rupšys.
Jis taip pat akcentavo, kad atgrasyti priešą ir laimėti karą Lietuva gali tik būdama kolektyvinės gynybos dalimi.
„Mes nesame dabar toje situacijoje kaip Ukraina tik dėl vienos priežasties. Dėl to, kad esame NATO. Jeigu būtume ne NATO nariai, mes būtume visai kitoje padėtyje. Turbūt žymiai prastesnėje“, – pabrėžė V. Rupšys.
Dezinformacija nėra žodžio laisvė
Vis dėlto pastebima, kad pirmasis prezidento rinkimų turas atskleidė, kad esama politikų, kurie kvestionuoja tiek NATO, tiek Lietuvos pajėgumus. Yra ir Seimo narių, kurie išsako panašias mintis.
Diskusiją moderavusi Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, kad hibridinių grėsmių kontekste svarbus ir dalies visuomenės neatsparumas skleidžiamai dezinformacijai, kuris gali kelti grėsmių.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas aiškino, kad gynybos prasme yra itin svarbios valstybės ir piliečių sąsajos, kurias ardyti, kelti sumaištį, nepasitikėjimą valstybe būtent ir yra nedraugiškų šalių tikslas, tad tuos ryšius tarp gyventojų ir valstybės būtina stiprinti.
„Atsparumas ir bendrai gynyba prasideda nuo idėjos, mentaliteto ir suvokimo, kam mes tą valstybę turime ginti, kokias mes vertybes giname. Jeigu, kaip piliečiai, suvokiame tą, tada randame būdus, kaip tai daryti. Čia ir yra didžiausia problema. Ką matau, po Nepriklausomybės mes turėjome didelį potencialą žmonių, kurie norėjo jaustis valstybės dalimi, tačiau tas ryšys bėgant laikui nutrūko. <...> Kai buvo 2008 m. suspenduoti šauktiniai, tai dar labiau sumažino valstybės sąsajas su piliečiu. Tarnyba kariuomenėje sujungia, suteikia ryšį, suvokimą, ką gini. Kad gini ne kažkokį valdžios institutą, ne tik Seimą ir pan.“, – dėstė profesorius.
Jis taip pat pastebėjo, kad valstybėje bus apie 10 proc. gyventojų, kurie bus nusiteikę kolaboruoti su priešais, tad daugiau nei 7 proc. rinkėjų palaikymas kandidatui, kuris rinkimų į prezidentus metu atvirai dėstė prokremliškas idėjas, neturėtų stebinti, tačiau būtina galvoti apie tai, kaip įtraukti šiuos žmones jaustis savo valstybės piliečiais.
Pastebima, kad Lietuvoje Rusija sistemingai ir gana efektyviai investuoja į propagandinius kanalus.
„Girdime diskusijas iš tuos Kremliaus kurantus aktyviai mušančių asmenų, kad čia yra žodžio laisvė ir ne visada turime pakankamai kietumo pasakyti, kad tai nėra žodžio laisvė. Dezinformacija yra aiškiai atskirta mūsų Konstitucijoje. Tai nėra žodžio laisvė“, – diskusijos metu teigė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.
Informaciniame kare veikiama ir mūsų rankomis
Be to, akcentuojama, kad šiuo metu tie žmonės, kurie yra linkę pasitikėti sąmokslo teorijomis ir pasiduoti dezinformacijai, dažniausiai nuomonę susidaro ne pagal informaciją iš tradicinės žiniasklaidos, o iš socialinių tinklų, bet valstybė sistemingo objektyvios informacijos skleidimo, medijų raštingumo didinimo šioje srityje nesiima.
„Labai gaila, bet Lietuvos visuomenė Europoje yra labiausiai linkusi tikėti sąmokslo teorijomis. 40 proc. mūsų piliečių tiki bent viena sąmokslo teorija. Tai rodo tam tikras valstybės politikos klaidas, kad mes nesugebėjome užtikrinti medijų raštingumo ir susidoroti su tais iššūkiais, kuriuos sukėlė abi krizės. Pandemija pasibaigė fiziškai, bet ji nepasibaigė socialiai ir emociškai. Ta trauma, kurią patyrė visuomenė: ilgalaikė izoliacija, visuomenės susipriešinimas ir be galo džiugiai ant viršaus sodriai barstomi Rusijos pinigai gilinant susipriešinimą, nebuvo mūsų tinkamai įvertinti“, – sakė Seimo narė.
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys taip pat akcentavo jau kurį laiką besitęsiantį informacinį karą.
„Lietuva informaciniame kare jau seniai. Ar mes jį kariaujame patys? Mes sunkiai kariaujame, bet kad prieš mus kariauja – tikrai. Kita vertus, žiūrėkime, kaip kariauja. Jie kariauja protingai. Jie sukelia tą informacinį karą mūsų pačių rankomis. <...>
Aš labai artimai matau, kad yra tie procentai, kurie tiki Rusija, tiki Baltarusija, tiki V. Putinu, bet mes patys dar kartais kitus priskiriame prie tikinčiųjų. Net tie, kurie yra ultrapatriotiški, paskiria kitą žmogų: „Tu esi putinistas.“ Nors tas žmogus visai nėra putinistas, o turi kitą požiūrį. Nedarykime Lietuvoje dar daugiau tų palaikytojų“, – sakė V. Rupšys.
Akcentuojama, kad priklausymas tautinėms mažumoms savaime neturėtų kalti pleišto tarp tų, kurie priklauso, ir tų, kurie nepriklauso.
Lietuvos kariuomenės patirtis rodo, kad tautinių mažumų atstovai, kurie ateina tarnauti, įprastai tampa puikiais kariais.
„Tie, kurie ateina iš tautinių mažumų į Lietuvos kariuomenę, minimaliai, galiu ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek yra įvykę konfliktų tautiniu pagrindu, konfliktų tarp karių, kad turėtume tyrimus ir pan. Tikrai to nėra. Vaikinai ir merginos, kurie ateina tarnauti, jie susigyvena. Jeigu mes metodiškai teisingai, pagarbiai pateikiame tai, ką norime pateikti, po 9 mėnesių tarnybos jie pamilsta Lietuvą ir tampa normaliais Lietuvos Respublikos piliečiais“, – dėstė V. Rupšys.
Rusija ir Kinija – bendra blogio ašis?
Diskusijos metu linksniuota ir Kinija.
NSGK narės D. Šakalienės teigimu, kalbant apie Kiniją reikėtų atsiriboti nuo emocijų ir žvelgti į faktus. Pasak politikės, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra artimai bendraujantys valstybių vadovai, kurie per savo kadencijas susitiko daugiau nei 40 kartų ir šiuos susitikimus tęsia.
„Jie abu yra nusiteikę bendromis jėgomis sunaikinti dabar galiojančią tarptautinę pasaulio tvarką – taisyklėmis grįstą tvarką – ir sukurti, jų teigimu, teisingesnį pasaulį. To teisingesnio pasaulio situaciją, manau, labai gerai atspindi Kinijos projektas su koncentracijos stovyklomis Sindziango regione, kur 10 mln. žmonių yra persekiojami ir 1 mln. jų yra sukišti į konclagerius, kurie vadinasi darbo ir perauklėjimo stovyklomis. Mes labai gerai prisimename iš kito istorinio laikotarpio, ką reiškia darbo ir perauklėjimo stovykla“, – sakė D. Šakalienė.
Ji taip pat akcentavo, kad būtent dėl iš Kinijos Rusiją pasiekiančių finansinių srautų pastaroji gali tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi kurti naujus grobikiškus planus.
„Kinija yra ta valstybė, kurios finansinės injekcijos yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Rusijos ekonomikai sekasi visai neblogai. Jeigu nebūtų tos paramos, tikrai būtų daug geresnis sankcijų poveikis. <...> Vien Kinija kasdien Rusijai įmeta apie 0,5 mlrd. dolerių. 365 dienas per metus.
Manau, kad labai aiški informacija, kas yra pagrindinis finansinis Rusijos karo mašinos rėmėjas. Kinija iš to gauna naudos, nes energetikos išteklius gauna mažesne kaina, nei prieš tai tą būtų dariusi. Didžioji problema yra ta, kad tie pinigai virsta tiesiogiai karine technika, ginklais ir pasirengimu ne tik toliau tęsti karą Ukrainoje, bet ir eiti toliau su invazija“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Seimo narė teigė turinti informacijos, jog amerikiečiai prognozuoja, kad 2027–2035 m. turės atgrasyti ir įveikti Rusiją ir Kiniją vienu metu.
„Visai neseniai, prieš keletą mėnesių, JAV Kongreso komisija dėl strateginės JAV pozicijos, kurioje dirbo po lygiai respublikonų ir demokratų, priėjo išvados vienbalsiai ir juodu ant balto tą publikavo. Aš asmeniškai gavau šią ataskaitą, kur parašyta, kad 2027–2035 m. JAV kartu su sąjungininkais turės atgrasyti ir įveikti Rusiją ir Kiniją tuo pačiu metu. Amerikiečiai išvadas jau pasidarė.
Mes turėsime problemų, jeigu Ukrainos karas nesibaigs iki tol, kol prasidės karas dėl Taivano. Rusija visuomet pasinaudoja galimybių langais ir tai bus tobulas langas mėginti savo invaziją nukreipti į mūsų teritoriją. Mes per tą laiką turime padaryti didelius namų darbus“, – sakė D. Šakalienė.
Anot Seimo narės, nereikėtų manyti, kad visuotinė gynyba yra alternatyvios kariuomenės sukūrimas.
