captcha

Jūsų klausimas priimtas

Katedros aikštėje kalbėdamas jaunimui popiežius Pranciškus minėjo „Žalgirį“ ir „Rytą“

Nesvarbu, ar laimi Kauno „Žalgiris“, ar Vilniaus „Rytas“ – svarbu, kad Viešpats yra su mumis. Taip Katedros aikštėje susirinkusiam jaunimui kalbėjo popiežius Pranciškus.
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

Prieš popiežiaus Pranciškaus kalbą, Katedros aikštėje savo liudijimus išsakė Monika ir Jonas. Monika kalbėjo apie nelengvą vaikystę, kai gyveno su išgeriančiu ir smurtaujančiu tėvu, kuris prieš penkerius metus nusižudė. Jonas pasakojo apie sunkią ligą, tačiau žmona jam padėjo kovoti ir nepasiduoti.

Popiežius Pranciškus sveikino Katedros aikštėje susibūrusius žmones, asmeniškai palaimino savo liudijimus išreiškusius Moniką ir Joną.

„Ačiū jums, Monika ir Jonai, už jūsų liudijimą! Išklausiau jį kaip bičiulis, tarsi sėdėtume drauge kur nors bare po Jaunimo teatro spektaklio ir kalbėtumės apie gyvenimą, gurkšnodami alų arba girą. Tačiau jūsų gyvenimas – tai ne teatro spektaklis. Jis realus, konkretus, kaip ir kiekvieno iš mūsų, esančių čia, šioje gražioje aikštėje, kurią juosia dvi upės. Ir, kas žino, gal visa tai padės mums dar kartą permąstyti jūsų gyvenimo istorijas ir jose atrasti Dievo žingsnius... Nes Dievas nuolat vaikščioja po mūsų gyvenimą“, – sakė popiežius.

Kalbėdamas apie Monikos ir Jono istorijas, popiežius Pranciškus prisiminė ir nelengvą Lietuvos patirtį: sunaikintą Katedrą, pasklidusią visuotinę baimę, sunkią kovą dėl laisvės.

„Jūs, kaip ir ši arkikatedra, esate patyrę situacijų, kurios jus  visiškai sužlugdė, išgyvenę gaisrų, po kurių atrodė, kad nepajėgsite pakilti. Ši šventovė ne kartą buvo praryta liepsnų, sugriauta, ir vis dėlto visada atsirasdavo žmonių, kurie ryždavosi ją atstatyti iš naujo, kurie nepasiduodavo sunkumams, nenuleisdavo rankų“, – sakė popiežius.

Popiežius Pranciškus skatino atsisakyti individualizmo, kuris daro mus egocentriškais, besirūpinančiais tik savo įvaizdžiu ir gerove: „Siekite šventumo pradėdami nuo susitikimo ir bendrystės su kitais žmonėmis, būkite dėmesingi jų vargams. Mūsų tikroji tapatybė yra susijusi su priklausymu tautai. Joje yra įleidusi šaknis mūsų tapatybė, mes nesame žmonės be šaknų.“

Popiežius priminė, kad Monika ir Jonas savo liudijimuose kalbėjo apie giesmę, maldą, katechezę, pagalbą vargstantiems – tai galingi ginklai, mums duoti Viešpats.

„<...> Muzikuodami jūs atsiveriate klausymuisi bei vidiniam pasauliui ir tuo būdu leidžiate, kad būtų paliestas jūsų jautrumas, o tai visada yra gera proga dvasiniam atpažinimui. Žinoma, malda gali būti ir „dvasinės kovos“ patirtis, bet tik melsdamiesi išmokstame klausytis Šventosios Dvasios, atpažinti laiko ženklus ir atgauti jėgas toliau kasdien skelbti Evangeliją. Kaip kitaip galėtume įveikti nusiminimą, matydami savo ir kitų žmonių sunkumus, mūsų pasaulyje vykstančias baisybes?

Kaip be maldos nepasiduotume minčiai, jog viskas priklauso tik nuo mūsų, jog esame vieni, kai susiduriame su negandomis? Šventasis Alberto Hurtado sakydavo: „Jėzus ir aš – absoliuti dauguma!“ Susitikimas su Juo, su Jo Žodžiu, su Eucharistija mums primena, kad neturi reikšmės priešininko stiprumas, nesvarbu, ar laimi Kauno „Žalgiris“, ar Vilniaus „Rytas“, nesvarbu rezultatas, svarbu, kad Viešpats yra su mumis“, – sakė popiežius.

E. Genio/LRT nuotr.

Taip pat popiežius kalbėjo apie nenuspėjamą laiko tėkmę. Pasak jo, gyvenimas – nuolatinis ėjimas, todėl kreipėsi į jaunimą, skatindamas nepasimesti painiame gyvenimo kelyje.

„Jei gyvenimas būtų teatro spektaklis arba videožaidimas, jis būtų tiksliai apibrėžtas laike, turėtų pradžią ir pabaigą, kai nusileidžia uždanga arba kas nors laimi žaidimo partiją. Bet gyvenimo laikas  matuojamas kitaip. Jis suderintas su Dievo širdies ritmu. Kartais yra paskubama, kartais vėluojama, išbandomi ir išmėginami keliai, vyksta pokyčiai... Atrodo, jog neryžtingumas kyla iš baimės, kad tuoj nusileis uždanga arba kad chronometras mus išmes iš žaidimo, neleis pakilti į aukštesnį jo lygį.

Tačiau gyvenimas – tai nuolatinis ėjimas, ieškant teisingos krypties, nebijant sugrįžti atgal, jei suklydau. Labai pavojinga keliavimą į tikslą supainioti su labirintu, kai tuščiai einama ratais per gyvenimą, sukantis aplink save, nepatenkant į kelią, kuris veda pirmyn. Nesileiskite įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti, bet būkite pirmyn keliaujantis jaunimas“, – pabrėžė popiežius.

Vyskupų konferencijos pasiruošimo popiežiaus vizitui komiteto savanorė Dalia Mackelienė pasakojo, kad į susitikimą su popiežiumi Vilniuje savanoriai susibūrė ketvirtadienį: „Vilniuje ir Kaune popiežiaus Pranciškaus sutikimui ruošėsi po 500 savanorių. Dalyvauti galėjo visi, kurie norėjo – prisijungė tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės, užsidegę ir norintys padėti, tarnauti. Būsimas savanoris Martynas sakė, kad jam nesvarbu, kokį darbą teks nudirbti – jis jaučiasi namiškis, tad nori, kad popiežius jaustųsi taip, kad jo laukia kaip namie.“

D. Mackelienė kalbėjo, kad Katedros aikštėje himną giedojęs choras susibūrė prieš 5 metus kaip vienkartinis projektas, tačiau savo veiklą tęsia iki šių dienų.

„Lietuvos jaunimo dienų choras buvo surinktas 2013 m. vienkartiniam projektui – Lietuvos jaunimo dienoms Kaune. Šis projektas ir toliau tęsiasi, jauni žmonės nuo 15 iki 35 metų susiburia ir repetuoja. Teko domėtis – toks choras yra itin retas atvejis“, – kalba ji.

Rugsėjo 23 d. iš visos Lietuvos susirinkę tikintieji galės pasimelsi kartu su popiežiumi, aukojančiu šv. mišias Kauno Santakos parke. Sekmadienį Kaune Šventasis Tėvas susitiks su dvasininkais, seminaristais ir pašvęstaisiais. Grįžęs į Vilnių jis lankysis Okupacijų ir Laisvės kovų muziejuje, trumpai sustos prie Geto aukoms atminti paminklo Genocido aukų aikštėje (Rūdninkų skvere).

Visus renginius, kuriuose dalyvaus Lietuvoje rugsėjo 22–23 d. viešėsiantis popiežius Pranciškus, transliuoja LRT.

E. Genio/LRT nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...