Partijos išsitraukė numerius, kokia eilės tvarka bus surašytos artėjančių Europos Parlamento (EP) rinkimų balsalapyje. Tai mažiausiai rinkėjų pritraukiantys rinkimai, ypač jei vyksta ne kartu su prezidento rinkimais, kaip ir bus šiemet. Europarlamentarus rinksime birželio 9-ąją. Nors politologai tikisi, kad politinės kampanijos įsibėgės Lietuvai išsirinkus prezidentą, vis dėl to pripažįsta, kad gyventojams vietinės problemos atrodo svarbesnės, nei europinės.
Pasak vilniečių, iki Europos Parlamento rinkimų dar yra laiko, todėl nelabai jais domisi. O ir prezidento rinkimai anksčiau. Be to, gyventojai prisipažįsta apie dabartinius europarlamentarus girdėję nedaug.
„Gana prastoki tie mūsų atstovai. <...> Ne visų, gink dieve, bet yra tokių, kurie labai sėkmingai sau pinigėlius kraunasi į kišenę“, – sako LRT TELEVIZIJOS kalbinta vilnietė.
„Į EP žiūrima kaip į tokią nelabai svarbią instituciją, kadangi Europos Sąjungos visa teisinė struktūra sudėtinga, nes yra Komisija, Ministrų taryba“, – svarsto vyriškis.
„Matyt, žmonės mano, kad vietinės problemos yra aktualesnės, nors iš tikrųjų tos problemos, mūsų visas valstybes liečiančios, ko gero, yra ir dar svarbesnės“, – teigia sostinės gyventojas.
Buvę ir esami europarlamentarai galbūt vėl susitiks Briuselio koridoriuose, o dabar džiaugiasi susitikimu Seime.
Politologai sako, kad partijos daugiau dėmesio galėtų skirti rinkėjams, nes kol kas apie dalyvius, jų programas girdima menkai.
„Pirmiausiai koncentruojamasi į prezidento rinkimus ir galima tikėtis, kad po prezidento rinkimų šiek tiek ta komunikacija ir iš partijų pusės, ir dalyvių suaktyvės, tokios vilties yra. iš kitos pusės, [vyksta] treji rinkimai per vienus metus ir partijos turbūt dalina resursus ir koncentruojasi į tuos, kurie atrodo svarbesni“, – mano Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis sako, kad aktyvių rinkimų tikėtis neverta.
„Istorija rodo, kai EP rinkimai vyksta be prezidento rinkimų, vieninteliai [tokie] rinkimai 2009 metais buvo labai mažo aktyvumo – truputį mažiau, negu 21 proc. žmonių. Ir turint omeny, kad rinkimai vasarą, jiems dėmesio, sakyčiau, yra ir bus natūraliai mažiau“, – tikina jis.
Politinių partijų rinkimų numerių traukime burtų keliu buvo ištraukti numeriai rinkimų į Europos Parlamentą balsalapiuose. Jei po numerių ištraukimo kuri nors politinė partija pasitrauktų iš rinkimų ar nebūtų registruota, kitų partijų ištraukti numeriai rinkimų biuletenyje liktų tokie patys.
Liaudies partija ketvirtadienį rinkimų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) atsiuntė raštą stabdyti burtų traukimą, nes nėra oficialaus VRK sprendimo, kad jie nėra registruoti. Sprendimas bus gegužės 7-ąją, todėl jiems numeris buvo ištrauktas.
Jungtis į Taikos koaliciją, VRK žiniomis, planuoja Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija.
„Yra pas mus tas požiūris, kad siunčiami tie, kurie dažniausiai partijoje lyg nusipelnę ir važiuoja pasitraukdami iš nacionalinio konteksto, <...> į tokią mažiau aktyvią, kasdien dėmesio nereikalaujančią politiką“, – aiškina I. Petronytė-Urbonavičienė.
Rinkimai į EP Europoje, ypač valstybėse donorėse, sulaukia didelio susidomėjimo, kitaip nei Lietuvoje. Pasak M. Jastramskio, tarp partijų nėra įtemptos kovos, nes visų požiūris į Europos Sąjungą panašus, vos vienas kitas rinkimų sąrašas bando kapstyti euroskeptiškus klausimus.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9-ąją.
