Mokytojai – aktyviausia visuomenės grupė, rodo naujausias pilietinės galios indeksas. Jo sudarytojai sako, kad mokytojai keliskart labiau linkę įsitraukti į visas pilietines veiklas. Visgi savo pačių įtaką jie vertina menkiau, negu visuomenė. Bendras pilietinės galios indeksas pernai mažai kito nuo 2022-ųjų, bet tyrėjai pastebi teigiamą tendenciją – vis rečiau žmonės pilietinį aktyvumą mato kaip riziką.
Tik einantys nueina kelią – su tokiu šūkiu pernai rudenį iš Klaipėdos į Vilnių pėsčiomis išsiruošė mokytojai. Ši akcija buvo visuotinio streiko dalis. Viena jo lyderių – Lilija Bručkienė – sako, jog mokytojai, prireikus, nebijo prisiimti atsakomybės, nes atsakomybė – jų kasdienis darbas. O pokyčiai švietime, nors ir lėti, įkvepia kitus.
„Kiekvieną kartą, kai būna kokios nors krizės ir tenka šnekėti aktyviai ir garsiai, atsiranda žmonių, kurie, matydami, kad tu išdrįsai, eina kartu, šalia ir taip pamažu įsitraukia į tą pilietinę veiklą. Patys tampa gerokai aktyvesni ir drąsesni, nes patiki, kad gali priklausyti kai kas ir nuo jų“, – teigia L. Bručkienė.
Tyrimas rodo, kad mokytojai aktyviau aukoja, labiau įsitraukia į bendruomeninę veiklą, ne tik daug diskutuoja, bet ir domisi aktualijomis.
„Galime drąsiai sakyti, kad bendrai paėmus, mokytojai yra daug daugiau tos pilietinės galios sukaupusi visuomenės grupė, negu likusi visuomenė. <...> Tam tikrose veiklose mokytojai dalyvauja nuo 2 iki 9 kartų aktyviau, negu visa visuomenė bendrai paėmus“, – pabrėžia Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Pilietiški, bet nelabai laimingi – rodo apklausa.
„43 proc. mokytojų, atsakydami į klausimą, kaip jie jaučiasi savo darbovietėje, nurodė, kad jie jaučiasi vidutiniškai. Tų, kurie jaučiasi labai gerai, yra tik 7 proc“, – nurodo Vilniaus universiteto (VU) docentė, sociologė dr. Rūta Žiliukaitė.
Labai blogai besijaučiančiųjų – apie 10 procentų. Dažniausiai kaip netenkinantis darbe dalykas nurodomos švietimo reformos ir dėl jų tvyranti sumaištis.
„73 proc. mokytojų pabrėžia, kad taip, tai yra labiausiai juos netenkinantis dalykas. Kitas aspektas – vaikų skaičius klasėse irgi yra problema, kurios aktualumas nuo 2019 m. augo“, – sako R. Žiliukaitė.
Mokytojų pilietinės galios indeksas – beveik 52 balai iš 100. Bendras Lietuvos visuomenės – beveik 37 balai. Piliečių aktyvumas, jo potencialas, pilietinės įtakos vertinimas kito mažai. Tik patį pilietiškumą kaip riziką mato vis mažiau gyventojų.
Visgi kliūna kitas rodiklis – net pusė žmonių nežino, ką daryti įvykus ekstremaliajai situacijai.
„Bet turbūt irgi labai svarbu tyrime pamatyti kitą teigiamą tendenciją – kiek žmonių norėtų dalyvauti valstybės gynime, prevencinių dalykų organizavime ir panašiai. Čia mes matome 70 proc. nusiteikimą“, – skaičiuoja Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Jis svarsto, galbūt informacijos pateikimo būdai prasti, nes pačios informacijos tikrai netrūksta. O ir ja dalintis, sako, pirmiausia turėtų tie, kuriais visuomenė labiausiai pasitiki – ugniagesiai, kariuomenė ir policija.
