Aistros dėl fizikos tarpinio patikrinimo, kurį penktadienį laikė dalis vienuoliktokų, nerimsta. Užduotys gal ir nėra per sunkios, bet jos neįprastos vaikams, šitaip fizikos tarpinį patikrinimą apibendrino fizikos mokytojas ekspertas Stasys Kirdeikis. Pasak jo, reiktų galvoti, kaip keisti patikrų formatą arba jas atšaukti. Šiuo metu patikrinimo užduotį, ministro nurodymu, vertina Lietuvos fizikos mokytojų asociacija.
Socialiniuose tinkluose išplito daug nuomonių apie šį patikrinimą. Tarp jų – ir pačių mokinių.
„Įdėjau daug pastangų mokydamasi fizikos ir ruošdamasi šio dalyko tarpiniam patikrinimui. Mokiniai, su kuriais esu vienoje klasėje, lygiai taip pat iki vidurnakčio sėdėdavo prie uždavinynų, vadovėlių, o mūsų mokytoja net naktimis atrašydavo, paaiškindavo mums tai, kas buvo neaišku. Jei šitoks indėlis yra nepakankamas surinkti aukštą taškų skaičių iš egzamino, tai koks jis turėtų būti? O gal nebuvo pateikta tinkama medžiaga, iš kurios galėjome mokytis?“ – nuogąstavo vienuoliktokė Justina.
Ji pelnė kur kas mažiau balų, nei kad tikėjosi. Merginai šis tarpinis patikrinimas svarbus – ji planuoja studijuoti fiziką.
Pasak vienuoliktokės, bandomasis fizikos tarpinis patikrinimas, kuris buvo įkeltas į BETA testavimą, yra kur kas lengvesnis nei tas, kurį teko įveikti penktadienį.
Kritikos išsakė ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bendruomenė.
– Penktadienį įvyko fizikos tarpinis patikrinimas. Kaip vertinate užduotį? – LRT.lt paklausė patyrusio fizikos mokytojo S. Kirdeikio.
– Dėl užduočių kilo daug triukšmo. Iš esmės užduotys nėra blogos. Nors jos turi nemažai trūkumų, yra naudotinos. Nepasakyčiau, kad būtų per daug sunkios, bet jos labai neįprastos. Mokiniai tokių nėra matę.
Formuluotės nėra aiškios ir gana klastingos. Pvz., „ištirkite sąryšį tarp rimties trinties jėgos ir svorio. Pasirinkite teiginį, nusakantį jūsų tyrimo išvadą“. Atsakymas „Rimties trintis priklauso nuo gumos rūšies“ atrodo patrauklus, bet jis čia nėra teisingas, nes klausime yra „jūsų tyrimo išvadą“. Pastaruosius žodžius derėtų paryškinti. Ne visai aišku, kaip į langelius surašyti formules. Kol mokiniai susigaudė, kaip, ką ir kur rašyti, ką kaip spausti, laikas pralėkė. Žiūrint pozityviai, tai vienas iš užduoties privalumų, mokiniai suprato, kad laikas reliatyvus.
Uždavinys apie medūzą sukėlė daugiausiai reakcijų, mokiniams būtų užtekę kompetencijų atlikti užduotį, jei ji būtų kokybiškiau suformuluota, pavyzdžiui, su atsakymo variantais. Išimta iš konteksto ji atrodo baisiai.
Patikros užduotys puikiai tiktų ugdymo procese, bet formaliajam vertinimui jas naudoti yra rizikinga – neįprastos, nematytos. Padėtį labai sunkina tai, jog visiškai nėra uždavinynų, kad mokiniai ugdytų savo gebėjimus atlikti tokio tipo uždavinius. Patys mokytojai paruošti panašaus tipo užduotis savo mokiniams neturi nei laiko, nei jėgų, ir čia ne jų darbas.
– Bet užduotis atitiko vienuoliktokų lygį, buvo parengta iš išeitos programos?
– Preliminariai vertinant, patikros užduotis atitinka atnaujintą programą, bet pati atnaujinta programa neatitinka realybės. Dar rudenį esu sakęs, kad po patikros viskas lūš, pvz., kinematikai naujuose ilgalaikiuose planuose numatyta 4–5 valandos, planuose pagal ankstesnę programą – apie 40 valandų. Mokytojams teko labai skubėti, kad apžvelgtų visą programoje numatytą turinį. Juk reikia dar pamokų kontroliniams darbams, gal dalis pamokų vyko netradicinėje aplinkoje. Tad kokybiškai išmokti gali būti misija neįmanoma ar sunkiai įmanoma.
Taip pat skaitykite
Paskaičiavus, kiek dar temų reikia išmokti po patikros iki metų galo, norisi jungti 5-ąją pavarą. Galimai pati programa nėra gerai subalansuota. Aprašyta šimtais lapų sunkiai suvokiamo teksto. Yra rizikos, kad tokia situacija gali turėti įtakos jaunesnių klasių mokinių apsisprendimui nesirinkti fizikos kaip mokomojo dalyko. Tuomet aukštosioms mokykloms bus dar sunkiau suformuoti inžinerinės pakraipos grupes.
Dauguma projektų gali būti koreguojami, todėl nieko bloga būtų atnaujintą programą vėl pakoreguoti, matant, kaip ją sekasi įvykdyti realybėje. Apskritai teks peržiūrėti skaitmeninės ir pažinimo kompetencijų aprašus, nes kai visi pradėjo naudoti dirbtinį intelektą, po poros metų šių kompetencijų pateikimas bendrosiose programose atrodys juokingai.
– Girdėti atsiliepimų, kad tarpinio patikrinimo užduoties maksimaliai gerai neįveikė tie, kurie yra stiprūs fizikai.
– Taip. Mokiniai, kurie stropiai mokosi, ne ką daugiau surinko už tuos, kurie į mokslą žvelgia atsainiai. Olimpiadų dalyviai, laimėtojai negali pasigirti surinkę daug patikros taškų. Analizės parodys, kodėl jie, tikėtina, nesuprato formuočių, nesuprato, kaip pateikti atsakymus.
Dieną po patikros vyko Lietuvos mokinių fizikos olimpiados šalies etapas. Jo laimėtojai nesurinko visų galimų taškų, nors kažkas iš jų atstovaus Lietuvai tarptautinėse olimpiadoje ir iš ten, kaip ir kiekvienais metais, parveš medalius.
– Kaip jūsų mokiniams sekėsi?
– Yra mokinių, kurie surinko apie 30, bet nemažai daliai mokinių sekėsi prastai, jaučiamas nusivylimas. Juokai menki, juk tai 40 proc. fizikos valstybinio egzamino taškų kraičio, jei surinkai apie 15 ir mažiau, tai egzamino išlaikymas 12 klasėje gali balansuoti ties išlaikyta – neišlaikyta ribos. Iki dabar egzamino išlaikymui užtekdavo 16 taškų, pagal naują tvarką reikia 35. Taigi ši patikra gali nulemti likimus.
– Kritikos sulaukė eksperimento-bandymo uždavinys, taip pat testo klausimų formuluotės. Kaip jūs jas vertinate?
– Dabar pats gyvenimas po truputį darosi virtualus, atsiranda sintetinių duomenų. Vis labiau ugdyme ir tiriamojoje veikloje naudojami virtualūs eksperimentai. Nieko blogo į užduotis įtraukti virtualių eksperimentų, bet čia jie nelabai korektiški, panaudota „Geogebra“ aplinka. Pagal mandagumo kanonus, medžiagoje ir užduotyse grafikai turi būti informatyvūs, be nereikalingos informacijos, keliose eksperimento užduotyse naudojami tie patys grafikai su daugybe kreivių, tai atima laiko, kol mokiniai atsirenka, kurios reikia konkrečiai užduočiai. Tikriausiai eksperimento užduočių skaičių reikėtų mažinti, nes sunku prognozuoti laiką, reikalingą tyrimui atlikti.
– Į kritiką sureagavo ministras, jis iš pradžių įpareigojo užduotį įvertinti Lietuvos fizikos mokytojų asociaciją, paskui pranešė sušauksiąs komisiją.
– Lietuvos fizikos mokytojų asociacija yra šališka organizacija, galbūt jos nariai yra prisidėję prie užduočių rengimo, įvertinimą nesunku prognozuoti: neskaitant smulkių trūkumų, kurie neturėjo esminės įtakos užduoties atlikimui, užduočių rinkinys yra tinkamas naudoti tarpiniam pasiekimų patikrinimui.
Savo vertinimą yra pateikęs VU Fizikos fakultetas savo FB puslapyje. Vertinimas gana kritiškas užduočių atžvilgiu.
– Mokiniai taip pat dalijasi nerimu, kai kurie norėtų perlaikyti šį patikrinimą.
– Patikrą galima perlaikyti, tikriausiai dalis mokinių tą ir padarys, bet 12 klasėje ir taip bus ką veikti, laukia kalbų įskaitos ir kitokios veiklos, egzaminai.
– Kaip manote, kaip reikėtų elgtis dabar?
– Ankstesnė valstybinių egzaminų sistema veikė gana stabiliai, per visą jų apie 20 metų laikotarpį bent per fizikos valstybinį egzaminą nekildavo incidentų. Labai abejoju, ar dabartinis tarpinių patikrinimų variantas pasiteisins.
Tarpiniai patikrinimai buvo įvesti siekiant paskatinti mokinius rimčiau mokytis ne tik artėjant egzaminams, bet ir visus metus. Pirma patikra tą motyvaciją numušė, nes ir tie, kurie mokėsi, ir tie, kurie nesimokė, gavo panašiai vienodai.
Buvo manoma, kad sumažės streso mokiniams, o realiai padaugėjo. Mokykloms organizuoti patikras techniškai yra sudėtinga, reikia mokytojų, kurie tas patikras vykdytų, išsibalansuoja ugdymo procesas, tenka trumpinti pamokas. Patikros trunka apie mėnesį, per tą laiką patys vienuoliktokai praranda nemažai pamokų, po patikros reikia eiti į pamokas, bet po streso produktyviai mokytis retam pavyksta.
Reiktų galvoti, kaip keisti patikrų formatą arba jas atšaukti.
