Po fizikos tarpinio patikrinimo, vykusio penktadienį, viešojoje erdvėje pasipylė nuogąstavimų, kad uždaviniai buvo sunkesni nei tie, kurie buvo pateikti pavyzdinėje užduotyje, ir juos įveikti surenkant maksimalų 40 balų skaičių buvo sudėtinga net fizikos pirmūnams. Fizikos mokytojų asociacijos vadovė, komentuodama situaciją LRT.lt, sakė, kad uždaviniai atitiko programą. Tiesa, Nacionalinė švietimo agentūra į audringas reakcijas sureagavo ir prašo mokytojų praktikų verdikto.
Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos vadovė Rigonda Skorulskienė išsyk po patikrinimo kalbėjosi su vienuoliktokais, o vėliau, kai jau susipažino su pačiomis paviešintomis užduotimis, LRT.lt pasakė ir savo, profesionalės, nuomonę: užduotis atitinka programą ir buvo tinkama patikrinimui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas įpareigojo Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) dar penktadienį kreiptis į fizikos mokytojų asociaciją su prašymu įvertinti užduotis ir pateikti ekspertines išvadas.
„Patikrinime dalyvavo apie 5,5 tūkst. vienuoliktokų, tai yra apie 3 kartus daugiau nei pernai laikė fizikos valstybinį brandos egzaminą. Patikrinimas vyko elektroniniu būdu ir mokiniai iškart galėjo susipažinti su preliminariu balu. Ar toks bus ir galutinis – žinosime po užduoties papildomo ekspertinio įvertinimo“, – paskelbė ministras.
Vakare NŠA paskelbė, kad, atsižvelgdama į švietimo bendruomenės reakcijas viešojoje erdvėje dėl šiandien vykusio 11 klasės fizikos tarpinio patikrinimo, kreipėsi į Lietuvos fizikos mokytojų asociaciją, kad pateiktų savo nuomonę apie patikrinimo užduoties turinį, struktūrą bei tai, ar ji atitinka bendrąją programą.
Buvo sunku net olimpiadininkams
Daug kritikos tarpiniams patikrinimas išsakęs biologas Paulius Sungaila sako, kad fizikos tarpinis patikrinimas iliustruoja nepasirengimą diegti atnaujintas ugdymo programas.
Anot jo, net ir stipriausių gimnazijų moksleiviai penktadienį per patikrinimą surinko 27–33 taškų iš 40 galimų.
„Tai yra fizikos olimpiadininkai, kuriems toks patikrinimas pasirodė labai sunkus. Pvz., net ir Vilniaus licėjuje stipriausi mokiniai vos pasiekė 28 taškus, o vidurkis vos siekia 30 taškų“, – sako P. Sungaila.
Pasak jo, į akis krito keistos užduočių formuluotės. P. Sungaila pacitavo mokinį, kuris sakė, kad formuluotės buvo lyg „bandžiusios, regis, sužlugdyti“.
Skorulskienė: užduotis atitiko programą
„Vienuoliktokai sakė, kad užduotis buvo panaši į pavyzdinę tarpinio patikrinimo užduotį. Buvo netgi klausiama tų pačių dalykų, tik kitame kontekste. Tai vienas dalykas“, – iškart po patikrinimo sakė pedagogė.
Antras dalykas, kaip pasakojo R. Skorulskienė, tarpiniame fizikos patikrinime dalyvavę vienuoliktokai išties nesurinko 40 balų, kiek maksimaliai buvo įmanoma.
„Bet jie nė vienas nelabai ir pretenduoja į šimtuką. Tai jei vaikas surinko 15 taškų ir turi septynetą ar aštuonetą, sakyčiau, yra normalu“, – LRT.lt sakė R. Skorulskienė.
„Bet kol kas remiuosi mokinių įspūdžiais. Fizika yra sunku? Sunku. Laikas ir greitis svarbu? Svarbu“, – apibendrino pedagogė.
Dauguma patikrinime dalyvavusių vienuoliktokų, anot jos, yra apsisprendę laikyti fizikos egzaminą kitų mokslo metų pabaigoje, kai bus abiturientai. Bet buvo ir tokių, kurie ėjo į patikrinimą tiesiog pasibandyti.
Jau atidžiai apžiūrėjusi patikrinimo užduotį R. Skorulskienė sakė, kad ji atitinka programą ir tinkama patikrinimui.
„Taip, pirmoji reakcija buvo, kad jei vaikas surinko 19 ar 21, yra mažai. Paskui ramiai pasižiūrėjau, pasitikslinau. Fizikos egzamino vidurkis ankstesniais metais būdavo apie 47–48 balus. Tai procentiškai paskaičiavus vaikai turėjo per tarpinį surinkti 18–19 taškų. Kai bus statistika ir jei vidurkis bus toks, vadinasi, nieko nuostabaus“, – kalbėjo pedagogė.
Ji svarstė, kad olimpiadininkai dažnai būna įpratę prie kitokių uždavinių, tad juos galėjo išmušti iš vėžių patikrinimo uždaviniai.
„Be to, yra žmogiškasis faktorius: o gal vaikas turėjo omeny ką kita? Mokytojai vertindami žmogiškąjį faktorių įjungia. O kai jau laiko patikrinimą, kompiuteris neturi žmogiškojo faktoriaus – arba juoda, arba balta“, – sakė fizikos mokytojų atstovė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad uždaviniuose buvo nemažai teksto, o mokinių teksto suvokimas neretai šlubuoja.
„Kas dar galėjo užkliūti? Mačiau, ir mokytojams kliuvo. Jei vaikai nėra darę realių tiriamųjų darbų, jie nėra matę realių grafikų. Knygose būna idealizuoti grafikai. O realūs būna ne tokie gražūs. Užduotyje buvo realūs grafikai“, – dar vieną dalyką nurodė R. Skorulskienė.
Be to, fizikos mokytoja R. Skorulskienė atseikėjo kritikos kolegoms. Ji sako, kad mokiniams nerimą kelia ir aršios diskusijos dėl tarpinių patikrinimų viešojoje erdvėje.
„Kad ir mokytoja esu, bet esu pikta. Mes labai pratę rėkti. Iškart einame su nuostata, kad viskas bus blogai. Ir jei kas nors nepasiseka dėl kokių nors neaiškių priežasčių, vis tiek visi aplink kalti, bet ne aš“, – kalbėjo R. Skorulskienė.
Pradėjo nuo prancūzų kalbos
Lietuvos mokyklose šią savaitę prasidėjo tarpiniai patikrinimai. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, iš viso juose gali dalyvauti daugiau nei 26 tūkst. trečiosios klasės gimnazijos klasės mokinių, besimokančių gimnazijose ir profesinėse mokyklose.
Šią savaitę surengti du tarpiniai patikrinimai: antradienį vyko pirmosios užsienio kalbos (prancūzų), jame dalyvavo 25 vienuoliktokai, o penktadienį – fizikos patikrinimai.
Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti.
Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį patikrinimą) 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje).
Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais kartu su tuometiniais vienuoliktokais.
