Mokytojus jau pasiekusios kiek ūgtelėjusios algos daug džiaugsmo nesuteikė. Konstatuojama, kad 10 proc. augimas – per menkas ir pastebimai nepagerina mokytojų kasdienybės. Be to, pabrėžiama, atlyginimai nuo šių metų augo visiems biudžetininkams, o ne tik ugdymo įstaigų darbuotojams, praėjusiais metais kovojusiems už geresnes darbo sąlygas. Tuo tarpu ministerija akcentuoja, kad pedagogų situacija išsiskiria bendrame biudžetinių įstaigų kontekste.
Kaip ir žadėta, nuo šių metu pedagogų atlyginimai paaugo 10 proc. Pirmųjų ūgtelėjusių algų sulaukę mokytojai neslepia – gerai, kad atlyginimas auga, tačiau pastarasis didinimas pastebimai pedagogų situacijos nekeičia.
Kai kurie pastebi, kad nuo šių metų atlyginimai 10 proc. paaugo ne tik mokytojams, bet visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, tad pernai dėl didesnio darbo užmokesčio kovojusių pedagogų šis veiksmas iš bendro konteksto niekaip neišskyrė.
„Kaip ir priklauso, visiems 10 proc. buvo padidinta pagal įstatymą. Nuotaikos yra tos pačios, kaip ir visų biudžetinių įstaigų darbuotojų. Jeigu mūsų vidutinis darbo užmokestis anksčiau skyrėsi, tai tas skirtumas išliko visiškai tas pats ir to padidėjimo tarsi nejaučiame. Matome, kad paslaugų kainos didėja, viskas aplink brangsta ir tas algų padidėjimas nėra kažkas tokio“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė ir vienoje iš uostamiesčio mokyklų dirbanti pedagogė Laima Juknienė.
Darbo užmokesčio augimas – ne streiko nuopelnas
Pedagogė taip pat pabrėžė, kad tai, jog nuo šių metų algos augs 10 proc., buvo suplanuota dar pernai gegužę, tad tai nėra rudenį vykusio streiko laimėjimas.
Apibendrinti, kokia suma vidutiniškai nuo šių metų pakilo mokytojų atlyginimai, – sudėtinga, kadangi pedagogų darbo krūviai yra skirtingi. Vis dėlto mokytojui metodininkui, dirbančiam visu krūviu, darbo užmokestis paaugo kiek daugiau nei 100 eurų.
„Mokytojui metodininkui, turinčiam gana didelį darbo stažą ir dirbančiam vienu krūviu, beveik 200 eurų padidėtų bruto. Bet mokytojai dalykininkai dirba net pusantro krūvio, tai tada padidėtų, aišku, daugiau. Jeigu bruto yra 160 eurų, tai daugmaž lieka 30–60 proc., nes dar yra pensijų fondai. Tai čia visiems – tiek mokytojams, tiek kitiems biudžetininkams“, – dėstė L. Juknienė.
Anot pašnekovės, kiek padidėjusios algos, iš esmės, veikia gerai, tačiau nauja apmokėjimo už darbą tvarka mokytojų nenudžiugino.
L. Juknienė pabrėžė, kad svarbiausias akcentas kalbant apie mokytojų darbo užmokestį yra tai, kad pedagogo darbas gerokai skiriasi nuo kitų biudžetiniame sektoriuje dirbančiųjų, tačiau centrinė valdžia esą priima sprendimus prieš tai su švietimo bendruomene nepasitarę, kaip tai veiks švietimo srityje.
„Ruošia visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams bendrą tvarką, o mokytojai vis dėlto dirba šiek tiek kitaip. Jie dirba valandomis, veda pamokas. Pagal dabartinę apmokėjimo sistemą, už pavadavimus galima mokėti, kai yra daugiau nei 10 proc., o jeigu yra iki 10 proc., Vyriausybė yra pasakiusi, kad tada galima nemokėti. Tai kodėl tada reikia dirbti? Vadinasi, mokytojai galėtų atsisakyti to darbo. O kas ves pamokas, kai mokytojai serga ir panašiai?“ – sakė L. Juknienė.
Algų augimas mokytojų padėties nepakeitė
Apie tai, kad nuo šių metų ūgtelėję atlyginimai smarkiai mokytojų nenudžiugino, kalba ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Anot jo, 10 proc. algų augimas nėra ryškus ir kažką keičiantis.
„Nuotaikos nėra džiugios. Tas kilimas nebuvo kažką labai keičiantis. Manome, kad jis nelabai padengia net ir infliacijos didėjimus, kainų augimus. Tai iš esmės, jis mokytojų padėties nepakeitė. <...> Tas augimas jokios geresnės situacijos nekuria. Kainų augimas yra spartesnis nei atlyginimų. Tai nieko tas nekeičia, bet turbūt ta kova nesibaigė. Iš esmės ji toliau tęsiasi“, – teigė A. Navickas.
Tiesa, niūriai apie paaugusius atlyginimus kalba ne visi.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, kad organizacija nėra gavusi kokių nors skundų.
„Tikriausiai atlyginimų padidinimas duoda gerų emocijų. Tik kad greitai pamirštama, kad padidėjo. Jau kovo, balandžio mėnesį bus pamiršę, kad padidėjo“, – sakė E. Milešinas.
Derybos su „kitomis politinėmis partijomis“
Rudenį dėl geresnių mokytojų darbo sąlygų kovojusios profesinės sąjungos vedlys A. Navickas užsiminė, kad šiuo metu jau vyksta pokalbiai ir derybos su politinėmis jėgomis, kurios ateityje galbūt galėtų perimti valdžią.
„Mūsų organizacija tikrai nėra naujokė šiose derybose, todėl jokiais pažadais mes ir nepatikėtume. Akivaizdu, kad dabartinės valdančiosios partijos atsisakė susitarti su mumis dėl mūsų reikalavimų. Ir ne tik dėl mūsų, bet ir dėl, galima sakyti, švietimo bendruomenės, mokinių, tėvų lūkesčių dėl to, kad vaikų skaičius klasėse mažėtų. Tai šiai Vyriausybei nėra prioritetas. Mes dabar tęsiame diskusijas su kitomis politinėmis partijomis. Galbūt kitos politinės jėgos matys to prasmę ir galbūt mums pavyks susitarti. Galbūt ir nepavyks susitarti. Diskusijos tik prasidėjo“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto, ar dabar besiderančioms pusėms pavyks pasiekti susitarimą, A. Navickas teigė nežinantis, nes keliamiems tikslams reikės nemažai pinigų.
Ministerija skundų negavo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu (ŠMSM), pedagogų (mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagoginių darbuotojų, švietimo įstaigų vadovų) atlyginimams didinti 2024 m. valstybės biudžete papildomai numatyta iš viso 219,2 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui didinti (mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų – 10 proc.; švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų – 18,4 proc.) nuo 2024 m. sausio 1 d. – 163,9 mln. eurų, darbo užmokesčiui didinti dar 10 proc. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 55,3 mln. eurų.
Nors bent dalis pedagogų apie ūgtelėjusius atlyginimus ir mokytojų situaciją kalba su tam tikru kartėliu, ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad kol kas ministerija tokių reakcijų nėra sulaukusi.
Viceministras, panašu, nėra linkęs sutikti su pedagogų išsakomomis mintimis, jog nors atlyginimai ir ūgtelėjo, mokytojų padėties tai daug nepakeitė.
Anot jo, pagal valstybės finansines galimybes peržiūrimos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, atsižvelgiant į tai keičiamas kitų darbuotojų darbo apmokėjimas Tačiau dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo esą keliami daug ambicingesni tikslai, labai konkretūs ir pamatuojami.
„Mokytojai išsiskiria iš bendro visų biudžetinio įstaigų konteksto, nes nacionaliniu lygiu sutarta dėl labai konkretaus jų atlyginimų augimo rodiklio. Įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo yra nustatyti politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030), taip pat įtvirtinti Vyriausybės programoje bei jos nuostatų įgyvendinimo plane.
Numatyta pasiekti, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šio tikslo siekiama, tariantis su profesinėmis sąjungomis ir sutarimus įtvirtinant kolektyvinėse sutartyse“, – dėstė R. Skaudžius ir pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Estijoje streikavę mokytojai siekė 2027 m. turėti 120 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Anot viceministro, naujausiais duomenimis, 2023 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis mokytojų darbo užmokestis iki mokesčių sudarė 2 216,1 euro, po mokesčių – 1 364,1 euro.
„Darbo užmokestis apima pareiginę algą, priedus, priemokas, skatinamąsias išmokas. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, mokytojo pareiginė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro nuo 1 659 eurų (pradedančiojo mokytojo be kvalifikacinės kategorijos) iki 2 330 eurų (mokytojo eksperto, kurio pedagoginio darbo stažas yra daugiau negu 25 m.)“, – informavo R. Skaudžius.
Pagal minėtą įstatymą nurodyta alga dar gali augti – yra numatytos priemokos bei piniginės išmokos.
Priemoka turėtų būti ne mažesnė kaip 10 proc. algos
Pastebima, kad pedagogams priemokos už pavadavimą buvo mokamos ir anksčiau, tačiau nuo šių metų buvo įvesta naujovė – nustatyta minimali priemokos riba, kurios iki šiol nebuvo. Priemoka už pavadavimą negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos.
Būtent tai kai kuriems pedagogams ir kliūva, atrodo per painu, tačiau ministerija tvirtina, jog yra numačiusi, kaip turėtų būti atsiskaitoma su kolegas pavaduojančiais pedagogais.
„ŠMSM yra raštu informavusi savivaldybes, valstybines mokyklas ir profesines sąjungas dėl priemokų už pavadavimą mokėjimo. Apmokėjimas už darbą priemokos forma yra tinkamas, kai pavadavimas trunka kelias valandas, o esant ilgalaikiam pavadavimui, taip pat nustačius, kad pagal įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas apskaičiuota priemoka viršytų 80 proc. mokytojo pavadavimo laikotarpio pareiginės algos, galėtų būti svarstomos kitos apmokėjimo formos (pvz., tariamasi dėl darbo sutarties pakeitimo)“, – teigė viceministras.
Pasak R. Skaudžiaus, priemokos už pavadavimą paprastai skiriamos konkrečiam laikotarpiui, todėl laikantis teisingo apmokėjimo už darbą principo, skiriant priemoką būtų pagrįsta atsižvelgti į pavadavimo trukmę, t. y. darbuotojui skirta priemoka turėtų būti ne mažesnė kaip 10 proc. pareiginės algos, mokamos pavadavimo laikotarpiu.
„Pavyzdžiui, jei darbuotojui pavedama trijų dienų laikotarpiu po kelias valandas pavaduoti kitą darbuotoją, jam skirta priemoka turėtų būti ne mažesnė kaip 10 proc. jo pareiginės algos, apskaičiuotos už tris dienas, kuriomis jam paskirtas pavadavimas“, – paaiškino viceministras.
