Dar viena istorija Lietuvoje be pabaigos, skaičiuojanti dešimtmečius. Nuo nepriklausomybės atkūrimo trunkanti vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija į bendrąsias mokyklas finišą galėtų pasiekti rugsėjį, kai įsigaliotų įstatymas priimtas dar 2020 m. Tačiau dalis mokyklų sako, kad visų norinčiųjų negalės priimti.
Grupė parlamentarų jau siūlo keisti įstatymą – jei mokykla nepasiruošusi, numatyti galimybę vaikui pasiūlyti kitą ugdymo įstaigą, nebūtinai arčiau namų, bet geriau pritaikytą. Neįgaliųjų bendruomenių ir ekspertų vertinimu, toks sprendimas būtų didelis žingsnis atgal – moksleiviai ir toliau būtų rūšiuojami, didesnė našta kristų mokykloms, kurios jau pasiruošė įtraukiajam ugdymui.
Viena klasė ir trys moksleivių grupės – patys gabiausieji, moksleiviai be specialiųjų poreikių ir su specialiaisiais poreikiais.
„Ruošiantis vienai pamokai iš principo ruošiesi kelioms pamokoms“, – tvirtina Rumšiškių A. Baranausko progimnazijos mokytoja Aurelija Velionienė.
Rumšiškių mokykla moksleivių su specialiaisiais poreikiais priima tiek, kiek gali, tačiau galimybės – ribotos. Trūksta darbuotojų, mažos patalpos.
„Patalpa, kurioje galėtų tilpti 14 be specialiųjų poreikių mokinių, kai tuo metu mokosi 21 mokinys tokioje patalpoje, o iš to 21 5 arba 6 yra specialiųjų poreikių mokiniai. Turi būti ir mokytojo padėjėjas, kuriam net nėra kur pastatyti“, – sako Rumšiškių A. Baranausko progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Sadauskaitė-Barisienė.
Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijoje nei patalpų, nei darbuotojų netrūksta, tad moksleivių su specialiaisiais poreikiais – apie 15 proc. Tačiau mokykla dalies vaikų priimti vis tiek negali.
„Tarkim, su judėjimo negalia negalėtume, nes neįmanoma pritaikyti. Liftų neleistų išorėje daryti, nes tai yra paveldo pastatai, o viduje labai siauri laiptai“, – nurodo Vilniaus A. Vienuolio progimnazijos direktorius Kęstutis Subačius.
Vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija į bendrojo ugdymo mokyklas prasidėjo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1991-aisiais Seimas priėmė pirmą Švietimo įstatymą, kuris sudarė galimybes vaikams su negalia iš internatų, kuriuose jie mokėsi ir gyveno be šeimos, pradėti lankyti bendrąsias mokyklas. Per kelis dešimtmečius Lietuva pasirašė ne vieną tarptautinį įsipareigojimą dėl ugdymo reformų bei neįgaliųjų teisių. 2015-aisiais Švietimo ministerija patvirtino Geros mokyklos koncepciją, kuri jau kalba apie mokyklą, pritaikytą prie vaiko poreikių, o ne vaikų prisitaikymą prie mokyklos, o 2020-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą dėl visuotinio įtraukiojo ugdymo, kuris įsigalios jau šį rugsėjį.
Neįgaliųjų bendruomenės stebi teigiamus pokyčius, bet sako diskriminacijos dar daug.
„Ir aš pats esu skambinęs, klausęs, ar priimsite neregį vaiką į mokyklą nuo rugsėjo? Aš esu dėkingas už atvirus atsakymus, bet jie tikrai buvo ir neigiami. Ir supranti, kad vis gi sistema iki galo neveikia“, – pasakoja Aklųjų ir silpnaregių sąjungos vicepirmininkas Vilmantas Balčikonis.
Dar nepradėjus veikti naujai tvarkai, dalis parlamentarų siūlo grąžinti galimybę mokykloms nepriimti mokinio ir vaikui siūlyti kitą, geriau pritaikytą ugdymo įstaigą.
„Kai šnekame apie didelius ir labai didelius poreikius iš tikro ne visos mokyklos yra pasirengusios ne tik infrastruktūros prasme. Jos yra nepasirengę net ir požiūriu“, – aiškina Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Neįgaliųjų bendruomenių ir ekspertų šie argumentai neįtikino.
„O kur jis ras tą idealią vietą? Jeigu ji yra galbūt tik kitam Lietuvos gale. Tikrai mes taip negalim elgtis“, – klausia V. Balčikonis.
„Yra labai didelis žingsnis atgal, regresas Lietuvos švietimo vystymo aspektu, neva dėl objektyvių priežasčių vėl norima gražinti ir praktiškai ir turbūt įtvirtinti ilgiems metams diskriminacinę nuostatą“, – nurodo JT Žmonių su negalia komiteto narys 2015–2022 m. dr. Jonas Ruškus.
Siūlymas kelia dvejonių ir Švietimo mokslo ir sporto ministerijai.
„Per daug vietų, kurios palieka galimybę piktnaudžiauti šituo įstatymo pakeitimu“, – pabrėžia Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Tačiau jau kalba apie išimtis, kai našta mokyklai nepakeliama.
„Kai vaikui reikia labai didelių sveikatos priežiūros paslaugų. Tai tipinė mokykla galbūt negalėtų to turėti, tai galbūt galėtų būti poreikis labai stipriai perkonstruoti mokyklos fizinę infrastruktūrą. Galbūt tai galėtų būti tos situacijos, kai vaiko ugdymas reikalauja įvaldyti tam tikras metodikas, kurių dabar niekas nėra mokyklos bendruomenėje įvaldęs“, – svarsto I. Gaižiūnas.
„Mokykla ir dabar gali atsisakyti tokio vaiko tais išvardintais faktoriais – neturime specialistų, nepritaikyta aplinka ir tikriausiai tą pasiteisinimą mes turėsime dar 50 metų“, – nurodo asociacijos „Tėvai švietimui“ atstovė Svetlana Beniušienė.
O didžioji dalis pasiteisinimų, pasak mokyklos vadovo, – dėl požiūrio.
„Stengtis padėti kitam ir požiūris, keisti visuomenės požiūrį. Didžiausia problema, kadangi Lietuvoje visuomenė susiskaldžiusi, tai ir mokykla yra visuomenės atspindys ir lygiai tą patį mes matom“, – nurodo K. Subačius.
Vaikų su specialiaisiais poreikiais yra maždaug 4 proc. Tačiau vienose mokyklose jų beveik nėra, kitose gali būti iki trečdalio visų besimokančiųjų.
„Jeigu tokia pataisa būtų priimta, tai nukentėtų ir savotiškai būtų baudžiamos tos mokyklos, kurios stengėsi“, – pabrėžia Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė.
Ir baudžiami patys vaikai su specialiaisiais poreikiais.
„Specializuotas mokymas atskiria iš visuomenės vaiką. O kada vaikas užauga, jis vis tiek turi grįžti į tą visuomenę. Ir kada grįžta tie tėvai, aš juos matau, jie nebežino ką daryti“, – priduria Seimo narė.
„Čia klausimas, kokioje civilizacijoje mes norime gyventi? Norim gyventi demokratinėje civilizacijoje, kur gerbiamas kiekvienas, jo orumas, nesvarbu kokią negalią turėtų? Ar mes norėtume gyventi kažkokioje visuomenėje, kur žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų išmetami iš visuomenės ir rūšiuojami pagal savo vieną ar kitą savybę“, – klausia dr. J. Ruškus.
Įstatymo pataisas siūlantys sako, kad iš skuboto vaikų su specialiaisiais poreikiais varymo į bet kokias bendrojo ugdymo mokyklas bus tik daugiau bėdos.
„Kai kurias mokyklas reikėtų uždaryti dabar pat, nes jos neatlieka savo funkcijos, neduoda pasirinkimo jokio. Kam į tokią mokyklą vesti vaiką, kuris turi aukštesnius poreikius? Jo poreikiai dar aukštesni yra, kai su žemesniais poreikiais vaikams ten jie nėra užtikrinami“, – tvirtina A. Žukauskas.
„Jeigu nėra sudarytos sąlygos, kur galėtų nusiraminti, kur galėtų gauti specialistą, tai jis negauna tos pagalbos, tai ne tobulėjimas, o regresija būtų“, – nurodo J. Sadauskaitė-Barisienė.
Įtraukiajam ugdymui, pasak ministerijos iki 2029-ųjų suplanuotos 150 milijonų investicijos. Dalis lėšų naudojamos jau dabar, nors tikėtina, kad įstatymas dar keisis.
