Lietuvoje

2018.07.11 07:40

D. Grybauskaitė: iš dalies pritariame D. Trumpo pozicijai dėl NATO

Iš dalies palaikome JAV prezidento požiūrį dėl NATO finansavimo, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, valstybės privalo prisitaikyti prie tvyrančių globalių iššūkių, o tam reikalingos investicijos.

– Prasideda NATO viršūnių susitikimas Briuselyje. Žinoma, gynyba yra pagrindinė tema, bet turbūt nebus taip lengva, kai tvyro įtampa – JAV prezidentas ne pirma kartą ragina NATO šalis didinti išlaidas karinės reikmėms.

– Išties kas dveji metai turime NATO viršūnių susitikimą ir per kiekvieną tą tarpsnį pasiekiame labai nemažai. Varšuvoje praeito susitikimo metu gavome batalionus ir sustiprinome savo teritorinę gynybą.

Dabar taip pat labai tikimės, kad bus paruošta daug dalykų. Dėl kai kurių dalykų apsispręsta. Pavyzdžiui, dėl vadaviečių ir karinių štabų pertvarkos, dėl karinio mobilumo, oro gynybos, energetinio saugumo aljanso parengties didinimo. Kalbėsime apie aukštos parengties papildomų pajėgų sukūrimą. Visa tai iš tiesų jau matome ir dabar. Jau dokumentai parengti, praktiškai apsvarstyti. Taigi labai tikiuosi, kad vis dėlto tuos sprendimus priimsime.

Na, dėl to, kad tvyro tam tikra įtampa tarp požiūrio į NATO finansavimą, išties taip yra. Iš dalies mes palaikome JAV prezidento požiūrį, kad vis dėlto daugelis NATO valstybių turėtų daugiau investuoti į savo gynybą ir į bendrą kolektyvinę gynybą. Patys po Krymo okupacijos tikrai investavome gana rimtai, tai darome jau ketvirti metai iš eilės.

Tos pastangos turi būti. Vyrauja įvairūs globalūs iššūkiai, pradedant nuo terorizmo, baigiant Šiaurės Korėja ir Rusijos veiksmais. Matome, kad iššūkiai nemažėja, todėl tos investicijos būtinos. Manau, kad palaipsniui visos šalys priims atitinkamus sprendimus. Jau dabar girdime, kad daugelis šalių apsisprendė iki 2024 m. pasiekti 2 proc. [finansavimą].

– Dėl Lietuvos išlaidų karinėms reikmėms, atrodo, klausimų šiame kontekste nekyla?

– Sakykime, ne vien išlaidos svarbu. Vis dėlto svarbu, kaip jos panaudojamos. Išties mes ir VGT [Valstybės gynybos taryba – LRT.lt] esame įsipareigoję per dešimt metų pasiekti iki 2,5 proc. finansavimą, bet tuo pačiu svarbus ne tik kiekis, bet ir kokybė, t. y. ir modernizacija, ir parengtis, ir visi kiti dalykai, kurie eina šalia, nes vien tik kiekis nelemia gynybos kokybės, pasirengimo gintis ir atgrasyti.

Baltijos šalys tikrai atrodo neblogai. Mūsų pastangos yra vertinamos ir matomos.

– Savaitgalį Lietuvos žmonių vardu atsiimsite Vestfalijos taikos premiją. Komisija, skirdama šią premiją, sakė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys stengiasi kaip nė viena kita Europos Sąjungos šalis integruotis į Europos bendriją ir įrodė savo išskirtinį indėlį į taikų demokratinį regiono vystymąsi. Ką reiškia Lietuvai šis apdovanojimas?

– Pirmiausia džiaugiuosi, kad Baltijos šalys, Lietuva, yra įvertintos būtent šitaip, nes prieš 30 metų Lietuva pradėjo taikią revoliuciją, taikų išsilaisvinimą. Dabar išties esame pavyzdys Europoje. Demokratiniu (net, sakyčiau, dainuojančiu) būdu mes parodėme demokratinio vystymosi pavyzdį.

Taip pat esame tie, kurie palaiko Europos integracijos siekį. Žinoma, esame tie, kurie palaiko taikius procesus ir yra nusiteikę prieš bet kokią agresyvią politiką. Turiu galvoje taip pat ir Rusijos vykdomą politiką Ukrainoje.

Todėl išties toks įvertinimas, premija yra labai mums svarbi, nes tokią premiją yra gavęs ir Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Annanas, ir Helmutas Kohlis [Vokietijos politikas, buvęs federalinis kancleris – LRT.lt], ir buvęs Čekijos prezidentas Valcolas Havelas.

Išties tai yra garbinga premija. Labai džiaugiuosi, kad esame taip vertinami, visas regionas, ypač šimtmečio proga. Mūsų regionas vėl matomas ir girdimas. Tai yra paskatinimas, o, svarbiausia, tai mūsų visų žmonių laimėjimas. Apdovanojimą atsiimsiu mūsų Lietuvos žmonių vardu.