Viešieji tualetai dažnai tampa ne tik patogumo, bet ir įvaizdžio klausimu. Viešojoje erdvėje kartas nuo karto kyla pasipiktinimo banga, esą nieko nedaroma, kad būtų užtikrinta autobusų stotyse ar kitose viešose vietose esančių tualetų tvarka, higiena, o kartais net ir saugumas. LRT.lt kalbinti pašnekovai vis dėlto akcentuoja, kad netvarką dažniausiai kelia asocialūs asmenys, su kuriais kovoti nepaprastai sunku.
Daugiausia kritikuojami Vilniaus autobusų stoties viešieji tualetai. Skundžiamasi, kad vyrauja nešvara ir smarvė, o daliai žmonių, norinčių čia užsukti prieš kelionę, kyla papildomų sunkumų užeiti per sudėtingą įėjimo mechanizmą su krepšiais rankose.
Vilniaus autobusų stoties vadovė Renata Stanaitienė LRT.lt komentavo, kad stotis yra specifinė vieša vieta, kur susirenka asocialūs asmenys. Dalis jų, ne paslaptis, čia užsiima ir vandalizmu.
„Jie netgi dangčius sugeba išlaužyti ar pavogti. <...> Kasdien vis kas nors įvyksta, jie laužo, vagia, net popierių vagia. Mes fiziškai nespėjame pristatyti, prikabinti naujus reikalingus dalykus. Ką galime, tą stengiamės padaryti“, – kalbėjo R. Stanaitienė.
Į autobusų stotį kai kurie ateina kaip į darbą
Viešojoje erdvėje iškeltas ir apmokestinimo klausimas: ar tikrai žmogus, norėdamas pasinaudoti tualetu tokioje viešoje vietoje, turi būti apmokestinamas?
R. Stanaitienė teigė, kad mokamas įėjimas ir varteliai padaryti tam, kad asocialūs asmenys negalėtų lengvai įeiti. Vis dėlto, kai kurie jų netgi susimoka, įeina į tualetą ir neišeina iš jo, kol neišprašo apsauga. Dar dalis tokių asmenų, neslėpė pašnekovė, ateina į tualetus susileisti narkotinių medžiagų.
„Ir geležinkeliai kovoja, ir mes bandome, ir policija pas mus lankosi, darome prevencinius dalykus. Netgi buvau susisiekusi su socialinių reikalų darbuotojais, jie davė savo telefonus. Nes pas mus yra nuolatinių žmonių, kurie kiekvieną dieną į autobusų stotį ateina kaip į darbą“, – pasakojo R. Stanaitienė.
Kaip LRT.lt teigė R. Stanaitienė, net jei ir akivaizdžiai asocialus žmogus, nėra teisinga jį išvaryti, jeigu jis naudojasi stoties paslaugomis – perka kavą, susimoka už tualetą.
„Yra vyrų, kurie tiesiog ateina nusiskusti. Bet jis susimokėjo, įėjo. Jeigu jam reikia, kodėl ne, negaliu uždrausti jam skustis“, – kalbėjo autobusų stoties vadovė.
Kliūva ir mažesnių miestų tualetai
Kryžkalnio autobusų stoties viešieji tualetai taip pat ne kartą užkliuvo internautams – dėl nešvaros ir nemalonaus kvapo. Tačiau kooperacinės bendrovės „Raseinių prekyba“, iš kurios autobusų stotis ir nuomojasi minimą tualetą, vadovė Aida Janušaitienė teigė, kad šiuo metu jau vykdomas kapitalinis remontas.
„Tualetas buvo pasenęs. Asocialių asmenų nebūdavo, užeidavo tik vairuotojai ir keleiviai“, – sakė ji.
Remontus planuojama baigti per mėnesį.
Planuojama remontuoti ir atnaujinti dalį tualetų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas į klausimus apie miesto viešųjų tualetų situaciją LRT.lt atsakė raštu. Atsakymuose pripažįstama, kad su asocialių asmenų problema susiduriama ir miesto tualetuose.
„Paprastai jų patekimą į viešuosius tualetus apriboja tai, kad didžioji dalis viešųjų tualetų yra mokami. Jei tai neužkerta kelio, tai bent iš dalies apriboja jų patekimą į viešuosius tualetus. Kita problema – piktavalių asmenų sistemiškas viešųjų tualetų fasadų išpaišymas grafičiais. Juos tenka valyti, o nuvalius po kurio laiko jie ir vėl atsiranda“, – teigiama atsakymuose.
Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė – 16 mieste esančių viešųjų tualetų, rodo savivaldybės atsiųsti duomenys. Vis dėlto akcentuojama, kad viešųjų tualetų trūksta, todėl savivaldybė planuoja kai kuriuos tualetus remontuoti, kai kuriuos – atnaujinti. Taip pat planuojama įrengti daugiau automatizuotų viešųjų tualetų.
Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Sandra Dabrienė LRT.lt tvirtino, kad šiuo metu nėra problemos dėl tualetų ir asocialių gyventojų keliamos netvarkos juose.
„Anksčiau yra buvę atvejų, kai neveikė automatinių tualetų įėjimo durų užraktas ir įėjimas į tualetą buvo nemokamas. Tuo pasinaudodavo ir laikinai tualetuose apsigyvendavo asocialūs žmonės. <...> Asocialūs asmenys tualetuose dažniausiai įsikurdavo naktį – tualetus prižiūrintys darbuotojai, anksti ryte atvykę valyti tualetų, rasdavo tik paliktus daiktus, kuriuos iš tualetų surinkdavo, o jei būdavo randamas ir pats asocialus asmuo, jis iš tualeto būdavo išprašomas“, – sakė ji.
Zuokas: nežinau nė vieno naujo tualeto
„Tai, kad per aštuonerius metus Vilniuje nežinau nė vieno naujai atsiradusio viešojo tualeto, reiškia, daroma tik popieriuje arba kabinetuose“, – LRT.lt teigė buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
A. Zuokas akcentavo, kad jo valdymo laikotarpiu buvo numatyta programa šiuo klausimu. Tai leido įkurti 13 automatizuotų viešųjų tualetų. Anot jo, šiandien programa apleista.
„Šita programa palikta likimo valiai. Priežiūrai miestas neskyrė reikiamo dėmesio ir, sakyčiau, finansavimo“, – kalbėjo A. Zuokas.
Kaip vienintelį kelią šiuolaikiniam miestui buvęs Vilniaus meras mato galimybę už viešuosius tualetus susimokėti kortele. Galbūt tai sumažintų ir asocialių asmenų galimybes patekti į tokias vietas.
