Per 700 lietuvių kalbos mokytojų kreipėsi į Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) su reikalavimu iki trečiadienio patvirtinti pirmojo tarpinio atsiskaitymo vertinimo normas. NŠA teigia iki rytojaus to nepadarysianti, kriterijai mokytojams žinomi nuo pavasario. Pedagogai teigia, kad tai – nepatvirtintas projektas, o nežinojimas, ar sąlygos nesikeis, kelia įtampą.
Paskutiniai du mėnesiai iki vienuoliktokų tarpinių patikrinimų. Laikas senka, tačiau klausimų dėl pirmojo tarpinio egzamino – daug, sako Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja.
„Mes iki šiol nežinom, kaip turėtų atrodyt tas egzaminas, tai yra, mokinių sakoma kalba – mes neturim jokių pavyzdžių, mes neturim jokių seminarų, kurie pažadėta, kad prasidės tik vasario pabaigoje“, – sako mokytoja Lina Cholinienė.
Susipažinti, kaip moksleivius reiktų paruošti pirmajam tarpiniam patikrinimui, kuris lems dalį valstybinio brandos egzamino vertinimo, likus vos mėnesiui, – stipriai per vėlu, sako mokytoja.
„Mokytojų kantrybė baigia išsekti, būtent lituanistų“, – priduria L. Cholinienė.
Per 700 lituanistų kreipėsi į NŠA ir ŠMSM, reikalaudami iki trečiadienio patvirtinti pirmojo tarpinio atsiskaitymo vertinimo normas, iki vasario 1 dienos išaiškinti sutarčių su vertinančiais mokytojais pasirašymo sąlygas.
„Mums liko vos du mėnesiai iki tarpinio atsiskaitymo, vykdymo instrukcija ką tik patvirtinta, bet gali būti dar ir keičiama, o vertinimo instrukcijų visai nėra, metodinės medžiagos irgi nėra. <...> Apskritai, kada baigsis šitas chaosas, kurį kuria nesavalaikių sprendimų priėmimas?“ – retoriškai klausia Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis.
Agentūra atsako, patvirtintų vertinimo normų trečiadienį nebus.
„Kriterijai yra mokytojams žinomi nuo pavasario ir jie iš principo nesikeitė. Diskusijos apie juos vyko ir vyksta, yra sutarimas su tais pačiais lietuvių kalbos mokytojais, kad po mokymų, jei neturės mokytojai kritinių pastabų, iš karto ir patvirtinsim. Ar ne per vėlai? tikrai ne“, – aiškina NŠA laikinasis direktorius Aidas Aldakauskas.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas pabrėžia, kad tai, apie ką diskutuota, – nepatvirtintas projektas.
„Mes iš praktikos žinome, kad tie projektai yra greit keičiami, pakeičiami, perkeičiami ir tai automatiškai kuria neužtikrintumo būseną“, – sako M. Grigaitis.
A. Aldakauskas atkerta, kad be mokytojų žinios niekas nėra keičiama.
„Niekas, kas buvo susitarta su lietuvių kalbos mokytojais, nėra keičiama be jų žinios taip pat. Taip kad susitarimas keisti kažką, jeigu būtų pastabų po mokymų, taip pat yra šventas“, – sako laikinasis NŠA direktorius.
Švietimo ekspertas Ainius Lašas sako, kad tarp pedagogų ir švietimo agentūros, ministerijos matoma nuolatinė įtampa, besitęsianti dar nuo mokytojų streiko. Mokytojams kyla įvairių klausimų dėl ugdymo turinio atnaujinimo, vadovėlių, tarpinių egzaminų.
„Kai sudedi visus šituos dalykus, tai supranti, kad streso yra labai daug, neaiškumo taip pat ir nėra viskam tinkamai pasiruošta. Tai dabar, kai sukrenta viskas į vieną, tai atitinkamai mes matome ir reakciją“, – teigia A. Lašas.
Tarpiniai patikrinimų rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.
