Riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, lieka nuteistas kalėti metams ir dešimčiai mėnesių už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą – tai reali laisvės atėmimo bausmė. Pirmadienio vakarą policija informavo, kad A. Kandrotas pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių.
Lietuvos policija pirmadienio vakarą, 19.30 val., feisbuke pranešė, kad apie 18:30 val. Kauno rajone A. Kandrotas-Celofanas buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad A. Kandrotas sulaikytas sustabdžius jo vairuojamą automobilį.
Jis teigė, kad vyras nesipriešino aktyviai, tačiau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.
A. Kandrotas savo sulaikymą pats transliavo feisbuke. Vaizdo įraše matyti, kad jis policijos pareigūnų prašymu atsisako lipti iš automobilio, įskaitant po perspėjimų, jog bus panaudota fizinė prievarta.
Galop policijos pareigūnai vyrą ištempė iš transporto priemonės. Juo tuo metu vyko ir moteris bei vaikai, taip pat matomi vaizdo įraše.
A. Kandrotas teismui antradienį pasiskundė iš policijos patyręs smurtą.
„Buvau sumuštas, praskelta nosis, svaigsta galva, visą naktį vėmiau, sunkiai orientuojuosi aplinkoje. Tik pradėjau kalbėti, pareigūnai išjungė mikrofoną, vakar ir šiandien prašiau kviesti pagalbą“, – vos prasidėjus posėdžiui teismui ėmė skųstis A. Kandrotas.
Teisėjas Mindaugas Striaukas sakė, kad jo skundus girdėjo advokatas, teismas į kalinimo įstaigą greitosios kviesti negali.
Bausmė A. Kandrotui skirta už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.
Apeliacinis teismas pirmadienį nuteistojo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti anksčiau Kauno apygardos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2022 metų gruodį.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart.
Praėjus pusvalandžiui po paskelbimo šioje byloje, Apeliacinis teismas paskelbė dar vieną verdiktą A. Kandrotui kitoje finansinių nusikaltimų byloje, joje A. Kandrotas nuteistas kalėti metus ir tris mėnesius. Šis nuosprendis taip pat įsiteisėjo iškart.
„Teisėjų kolegija mano, kad, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios. Todėl šioje situacijoje tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens elgesį ateityje ir požiūrį į teisę“, – sakė abu verdiktus paskelbusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė.
Kiek realiai kalės A. Kandrotas, paaiškės, kai bausmės dėl abiejų nuosprendžių bus subendrintos, tą turėtų padaryti pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismas. Pasak teisėjos V. Liudvinavičienės, nepaisant to, nuosprendis jau gali būti vykdomas, nes dėl bausmių vykdymo paprastai kreipiasi kalėjimas, jis paprastai inicijuoja kreipimąsi į teismą ir dėl bausmių bendrinimo.
A. Kandrotas antroje byloje, kur jam skirtas metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimas, jau kalėjo, jis joje atliko daugiau nei metus bausmės, 2023 metų kovą po Aukščiausiojo Teismo sprendimo jis buvo paleistas iš Marijampolės kalėjimo.
Išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija tada paskelbė, kad, iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu.
