Tarpiniai patikrinimai, įtraukusis ugdymas ir vienodi stojimo reikalavimai tiek pretenduojantiems į valstybės finansuojamą, tiek į mokamą vietą aukštojoje mokykloje. Tokios ir kitos švietimo naujovės laukia 2024-aisiais.
2023-ieji buvo audringi. Rugsėjo pabaigoje dalis mokytojų pradėjo streiką, spalį skelbė pertrauką, o lapkričio pabaigoje, kad ir trumpam, atnaujino jį. Pedagogai siekė didesnių algų.
Viena svarbiausių praėjusių metų permainų – nuo rugsėjo startavo atnaujintos bendrojo ugdymo programos. Visuomenėje emocijų kėlė ir nauja pamoka – gyvenimo įgūdžių, ypač nedidelę jos programos dalį sudarantis lytiškumo ugdymas.
Metų pabaigoje, gruodžio pradžioje, paskelbti tarptautinių PISA tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai išlieka panašūs kaip prieš kelerius metus, atitinka EBPO šalių vidurkį.
Virė diskusijos ir dėl artėjančio įtraukiojo ugdymo, dėl švietimo pagalbos specialistų stygiaus ir naujos brandos egzaminų tvarkos, labiausiai – dėl jau po kelių mėnesių prasidėsiančių tarpinių patikrinimų.
Taigi kas laukia 2024-aisiais?
TARPINIAI PATIKRINIMAI. 2024 m. gimnazijos trečiokai (vienuoliktokai) laikys tarpinius patikrinimus. Šiais mokslo metais juose dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. vienuoliktokų. Tarpinius patikrinimus vienuoliktokai laikys tų privalomų ir pasirenkamų dalykų, kurių apsisprendė mokytis III ir IV gimnazijos klasėse.
Remiantis nauja brandos egzaminų tvarka, nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Susumavus gautus taškus visas egzaminas bus laikomas išlaikytu, jeigu kandidatas surinks nuo 35 iki 100 taškų.
IŠSAMIAU:
Taip pat skaitykite
Dauguma tarpinių patikrinimų vyks 2024 m. kovą, lietuvių kalbos ir literatūros pirmasis – balandį, istorijos ir chemijos – gegužę. Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo metu vienam kandidatui bus skirta 30 minučių. Matematikos pirmasis ir antrasis tarpiniai patikrinimai truks po 45 minutes. Tarpiniai patikrinimai bus organizuojami mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje.
Jei netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, vienuoliktokai galės jį perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.
PAMOKOS. Atsiranda informatikos pamoka 8 klasėje, visiems devintokams – Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Kad informatikos mokyklose būtų mokoma nuosekliai, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įvedama viena informatikos pamoka 8 klasėje. Dabar viena informatikos pamoka buvo skirta dvejiems metams (7 ir 8 klasei), o nuo kitų metų kiekvienoje klasėje bus po vieną.
Taip pat skaitykite
Taip pat atsiras gyvenimo įgūdžių pamoka 6, 8, 9 (I gimnazijos), 10 (II gimnazijos) klasių mokiniams. Kitos pagrindinės mokyklos klasės šio dalyko mokosi nuo 2023 m. rugsėjo.
Nuo kitų mokslo metų jau visi devintokai lankys 3 dienų praktinį Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą.
ĮTRAUKUSIS UGDYMAS. Nuo rugsėjo visos mokyklos turės atverti duris visiems vaikams, tarp jų – ir specialiųjų poreikių. LRT.lt primena, kad ši permaina sukėlė nemažai ginčų ir nerimo, kad tam nepasirengta.
Kaip yra skelbusi ŠMSM, iš viso 2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. eurų investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. Ugdymo įstaigose jau dabar dirba daugiau kaip 7,5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatyta lėšų, kad mokyklose būtų įsteigta papildomų 200 švietimo pagalbos specialistų pareigybių. Taip pat įtvirtinama nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant lėšas ugdymo planui įgyvendinti prilyginamas dviem mokiniams.
BIUDŽETAS. Švietimo biudžetas 2024 m. augs beveik puse milijardo – 496 mln. Eur, arba 14 proc., palyginti su 2023-iaisiais. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys daugiau nei 4 mlrd. Eur. Daugiausia papildomai skiriamų lėšų (352,6 mln. eurų) biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.
Taip pat skaitykite
ALGOS. Nuo sausio ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai didinami 10 proc. Nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendrai jie padidėja vidutiniškai 21 proc. Įsipareigojimai, kaip konkrečiai didinti mokytojų darbo užmokestį, buvo sutarti šiemet rudenį atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama dar 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir šiemet.
Mokyklų bibliotekininkams atlyginimas nuo sausio didėja 10 proc.
Mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų atlyginimas nuo sausio didėja 18,4 proc. Nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc.
Kaip numatyta lapkritį Seimo priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai didinami 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos – dar 18,7 proc.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai netiesioginiam darbui su mokiniais, t. y. pasiruošti ugdymo veiklai, turės viena valanda ilgesnį apmokamą laiką. Perskirsčius darbo valandas, pasirengimui jiems skiriamos 6 valandos, bendra darbo trukmė lieka ta pati – 36 valandos per savaitę.
LRT.lt primena, kad daliai mokytojų atstovaujanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga streikavo dėl didesnio atlygio. Jis bus keliamas labiau, nei iš pradžių svarstyta, bet ne tiek, kiek reikalavo profesinė sąjunga.
KLASĖS DYDIS. Bus mažinamas valstybės finansavimas savivaldybėms, formuojančioms per dideles klases. Rengiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atvejų – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, racionaliau paskirstant mokinių srautus tarp mokyklų.
Taip pat būtų įtvirtina nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant finansavimą būtų prilyginamas dviem mokiniams.
VADOVĖLIAI. 2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatyta skirti beveik 29 mln. eurų. Tai dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas.
KOLEGIJOS. Alytaus kolegija jungiama prie Kauno kolegijos.
Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai 2029 metams.
Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Taip pat skaitykite
Įgyvendinant kolegijų stiprinimo planą, jau pritarta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimuisi prie Vilniaus kolegijos. Kolegijos ruošiasi telkti infrastruktūrą, stiprinti inžinerijos ir meno kryptis regione.
LRT.lt primena, kad dėl kolegijų jungimosi kilo daug nesutarimų.
STOJIMAS. Nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.
Visiems stojantiesiems bus taikoma universali kartelė – norintiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas.
Tačiau visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.
PAPILDOMA EILĖ. Nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu.
Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas.
PARAMA. Nuo kitų metų valstybė teiks daugiau paramos finansinių iššūkių patiriantiems studentams – taps paprasčiau grąžinti valstybės remiamas studijų paskolas, nuo jų bus galima atleisti studijas pasirinkusius aukšto meistriškumo sportininkus. Doktorantams, netekusiems socialinių garantijų, numatyta tikslinė valstybės finansinė pagalba.
Dėl paramos doktorantai galės kreiptis į Valstybinį studijų fondą nuo 2024 m. sausio 1 d.
KREPŠELIS SUAUGUSIESIEMS. Atveriama vieno langelio principu veiksianti suaugusiųjų švietimo platforma. Nuo kitų metų gyventojai bus kviečiami naudotis vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema, – skirta mokytis ir tobulinti kompetencijas suaugusiesiems.
Platformoje besimokantieji turės savo individualias paskyras, gaus 500 eurų siekiantį mokymosi krepšelį prioritetinėms mokymosi programoms, skirtoms suaugusiųjų skaitmeninėms, raštingumo, daugiakalbystės, inžinerijos, mokymosi mokytis ir kt. kompetencijoms tobulinti. Mokymosi krepšeliu galės pasinaudoti 18–65 m. dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.
