Gimnazijos trečiokų, arba vienuoliktokų, tarpiniai patikrinimai, tapsiantys brandos egzamino dalimi, – jau visai čia pat. Tiesa, tarkime, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai sako, kad informacijos vis dar stinga. O geografai netgi pareikalavo atidėti šį svarbų patikrinimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) geografijos tarpinį patikrinimą perkėlė iš kovo 6 d. į to paties mėnesio pabaigą.
Lituanistai teigia, kad tarpinių patikrinimų vykdymas, techninė jo pusė kaip ir aiškūs, tačiau kyla klausimų dėl vertinimo. O laikas, pabrėžia mokytojai, nenumaldomai tiksi. Lietuvių kalbos ir literatūros tarpinis patikrinimas, tapsiantis viena iš trijų šiandienių vienuoliktokų 2025-aisiais laukiančio egzamino dalių, vyks 2024 m. balandžio 2–5 dienomis.
Na, o Lietuvos geografijos mokytojų asociacija kreipėsi į Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kad geografijos tarpinis patikrinimas būtų nukeltas. Mat, anot jų, pristigs laiko išdėstyti visą medžiagą. Dabar tarpinis šio dalyko patikrinimas numatytas kovo 6-ąją.
LRT.lt primena, lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos tarpiniai patikrinimai bus vykdomi du kartus – vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, kitų dalykų – tik vieną kartą vienuoliktoje klasėje.
Šalna: mokytojai turėtų verstis per galvą
Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna sako, kad nustatyta geografijos tarpinio patikrinimo data yra per ankstyva.
„Man atrodo, kad iš esmės žinome techninius dalykus: kada vyks atsiskaitymas, iš ko bus atsiskaitoma, kaip gali atrodyti užduotys, pateiktos internetinėje aplinkoje. Tačiau nerimą kelia tai, kad geografijos tarpinio atsiskaitymo data yra labai ankstyva.
Geografijos mokytojų asociacija apklausė nemažai geografijos mokytojų, dėstančių vienuoliktoje klasėje, ir tokiu būdu išsiaiškino, kad ta data yra per ankstyva ir mokytojai nespės išdėstyti pagal ugdymo programą to, kas numatyta.
Akivaizdu, kad tai yra didžiulė problema“, – kalbėjo R. Šalna. Pasak jo, mokytojai turi forsuoti turinį ir verstis per galvą. „Aišku, vaikų rezultatų sąskaita ir savo sveikatos sąskaita“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite
Geografijos mokytojų asociacija parašė raštą ŠMSM, jame paprašė perkelti tarpinio atsiskaitymo datą kelias savaites į priekį, kad mokytojai galėtų be streso išdėstyti tai, kas nurodyta ugdymo programoje.
Pasak R. Šalnos, jeigu ministerija ir NŠA pažiūrėtų į prašymą objektyviai, atsakingai ir taip, kad atitiktų mokytojų ir mokinių lūkesčius, padėtis iš esmės pasikeistų ir geografijos mokytojai būtų ramūs.
R. Šalna sakė, kad sprendimas dėl datos buvo priimtas, kai mokytojai gyveno praėjusių mokslo metų pabaigos sūkuryje. Į geografijos mokytojų argumentus sureagavo NŠA.
Kaip LRT.lt informavo ŠMSM, geografijos tarpinis patikrinimas perkeltas į kovo 27 d.
Klausimų kelia ir užduotis
Pasak R. Šalnos, geografijos mokytojams nerimą kelia ir brandos egzamino, kurį būdami jau abiturientais laikys šių dienų vienuoliktokai, užduotis. Už ją abiturientai galės pelnyti 60 proc. finalinio įvertinimo.
„Ten numatyta nauja užduotis, ji Lietuvoje dar nepasitikrinta. Dėl to esame sunerimę. Tai, ką žinome apie naująją užduotį – argumentuoto teksto kūrimą, kelia daug klausimų, ir kol kas į daug jų negauname jokių aiškių, logiškų atsakymų“, – kalbėjo R. Šalna.
Jis pabrėžė, kad geografijos mokytojai jau dabar nori atsakymų, nesvarbu, kad iki egzamino liko daugiau nei metai.
„Jei dabar šio klausimo nekelsime, o koncentruosimės tik į tarpinį patikrinimą, tai Nacionalinė švietimo agentūra ir tampys mokytojus už nosies“, – sakė R. Šalna.
Kaip teigė NŠA atstovai, gruodžio viduryje agentūra interneto svetainėje po derinimo su Geografijos mokytojų asociacija paskelbė atnaujintus geografijos brandos egzamino rašymo dalies vertinimo kriterijus.
Šio egzamino užduočių pavyzdžiai, apimantys samprotaujamojo pobūdžio teksto – geografijos argumentuoto teksto – kūrimą, paskelbti rugpjūčio mėnesį. Vertinimo kriterijai nusako, už ką kiek taškų skiriama vertinant sukurtą tekstą. Už šią egzamino užduotį skiriama 15 taškų iš 60.
Lituanistų atstovas: ne, nepasiruošta
Reaguodama į lituanistų nuogąstavimus NŠA sako, kad pirmojo ir antrojo lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ir išplėstinio kursų tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžiai, vertinimo instrukcijos NŠA interneto svetainėje paskelbti dar rugpjūčio mėnesį.
O tai, ko pasigedo mokytojai, pasak NŠA, derinama šiuo metu. Tai techniniai pirmojo tarpinio patikrinimo, skirto kalbėjimo gebėjimams vertinti, vykdymo aspektai: kaip užduotys bus pateikiamos mokiniams, kaip bus atliekamas įrašas ir vertinimas pasitelkiant elektroninę testavimo sistemą. Vykdymo ir vertinimo instrukcijas NŠA planuoja paskelbti iki pedagogų mokymų.
Planuojama, kad mokymai lituanistams, kurie vertins kandidatų atliktis per pirmąjį lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą, vyks 2024 m. vasario–kovo mėn. Numatyta išmokyti daugiau kaip tūkstantį mokytojų.
Ką apskritai darome, jei nereikės gilios, detalios teksto analizės, ir ką mokinys kalbės penkias minutes apie tekstą, kurio nereikia giliai analizuoti?
M. Grigaitis
NŠA priduria: gruodžio viduryje NŠA interneto svetainėje paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduočių pavyzdžiai ir atnaujintas vertinimo kriterijų projektas. Šie užduočių pavyzdžiai buvo išbandyti skirtingose mokyklose. Po išbandymo buvo tobulinami užduočių vertinimo kriterijai, apimantys turinio, kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimą.
Tačiau tai pedagogų neguodžia.
„Ne, nepasiruošta, nes nėra patvirtintos pirmojo tarpinio atsiskaitymo negrožinio teksto analizės vertinimo normos. Jos iki šiol neaiškios. O tai labai trukdo rengiantis šiam patikrinimui“, – sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis.
Anot jo, kai mokytojų sąjunga pateikė prašymą paaiškinti instrukcijas, sulaukė nerimą keliančio atsakymo.
„Sulaukėme atsakymo, kad maždaug nereikės gilios teksto analizės. Tuomet mes keliame klausimą, ką apskritai darome, jei nereikės gilios, detalios teksto analizės, ir ką mokinys kalbės penkias minutes apie tekstą, kurio nereikia giliai analizuoti? Tada bus kartojimas to paties per tą patį. Neįsivaizduoju, kokias kompetencijas tikrinsime per tokį patikrinimą“, – aiškino lietuvių kabos mokytojas.
Visa tai, anot M. Grigaičio, kelia nežinomybę tiek mokytojams, tiek mokiniams.
„Labai neaišku, kaip organizuoti patį ugdymo procesą. Situacija gana keista, nes, tarkime, baigiamojo egzamino, kuris vyks po pusantrų metų, instrukcijos yra kaip ir išbaigtos, ir čia yra tikrai labai daug pozityvių ženklų“, – sakė mokytojas.
Vadina neatsakingu delsimu
M. Grigaitis pagyrė NŠA, kad pagaliau išaiškinta paties pirmojo tarpinio patikrinimo tvarka: bus dvi patalpos, mokinys turės laiko individualiai pasiruošti, jis turės spausdintą tekstą, nereikės kelis kartus jungtis prie kompiuterio, užduotis bus keičiama kas kelis mokinius.
„Dėl pirmojo tarpinio atsiskaitymo vykdymo yra pozityvių poslinkių, bet vertinimo srityje yra daug nežinomybės ir neaiškumų. Sakyčiau, tai neatsakingas delsimas“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Jo manymu, visa tai turėjo būti parengta ir paaiškinta vėliausiai šių metų rugsėjį, vos prasidėjus šiems mokslo metams.
„Po Naujųjų metų tai jau mirtinai būtina, kad grįžę į mokyklas turėtume ne vertinimo instrukcijų projektus, o patvirtintas vertinimo normas. Paskui turi prasidėti mokymai, kad NŠA paaiškintų, kaip reikės vertinti, kad tas vertinimas būtų standartizuotas, o ne kiekvienas mokytojas vertintojas tai darytų pagal savo įsivaizdavimą ir interpretacijas.
Kaip girdime dabar, mokymai numatyti tik kovą. Tai jau visiškas cinizmas. Egzaminas vyks balandį, o mokymai – kovą. Jie turėjo, mano galva, vėliausiai vykti spalį, lapkritį“, – aiškino M. Grigaitis.
Jis sakė, kad dėl baigiamojo egzamino, kuris vyks kitų metų vasarą, vertinimo instrukcijų NŠA leidosi į dialogą, darbas vyko produktyviai. Pasak M. Grigaičio, tai leido pasiekti to, kad šis etapas sutvarkytas logiškai.
„Dėl šio dalyko vyko produktyvus dialogas ir rezultatais esame patenkinti. Kalbu apie instrukciją. Nekalbu apie tai, kad dar nėra užduočių pavyzdžių, neaišku, kaip bus formuluojamos užduotys. Dar lieka to, kas kelia daug streso ir nežinomybės“, – pabrėžė pedagogas.
Grigaitis: būsimas egzaminas „šiek tiek atsikabina nuo programos“
M. Grigaitis sakė, kad lietuvių kalbos mokytojai kelia klausimą, kad bent jau per antrą tarpinį patikrinimą turėtų būti tekstai iš privalomosios literatūros, ką mokiniai mokosi per pamokas, o dabar būsimas egzaminas „šiek tiek atsikabina nuo programos“.
„Pagal dabar dar galiojančią dvyliktokams programą egzaminas pernelyg susietas su privalomaisiais autoriais. O su naująja mes einame į kitą kraštutinumą, kai egzaminas pernelyg nesusijęs su programa“, – apibūdino M. Grigaitis.
Antrojo tarpinio patikrinimo užduotį jis vadino ydinga dėl to, kad joje yra labai daug uždaro tipo klausimų, kai yra galimas tik vienas atsakymas.
„Tie atsakymai labai dažnai persipina ir plačiau žvelgiantis mokinys tikrai gali suklysti visai ne dėl to, kad visai nemoka“, – sakė mokytojas.
Įžvelgia pasyvią agresiją
M. Grigaitis įžvelgia dar vieną kritikuotiną aspektą. Pasak jo, net tų mokyklų, kurios neturi abiturientų, mokytojai patirs spaudimą, kad dalyvautų tarpiniuose patikrinimuose. M. Grigaitis tai vadino galios demonstravimu.
„Buvo pasakyta, kad išvengti to nepavyks. Iš esmės tai buvo pasakyta pasyvios agresijos forma. Apmokėjimas, kaip matome, tikrai nebus labai didelis, jeigu neklystu, bus 10 eurų už valandą. Buvo sakoma, kad prievartos nebus, bet akivaizdu, kad ji bus, ir tai tiesiog liūdna.
NŠA tikrai galėtų sukurti normalią vertintojų komandą arba bent jau tikrai humaniškai motyvuoti, sudarydama normalias vertinimo sąlygas, tai yra normali metodinė medžiaga, normalūs mokymai, normalus atlygis, ir tada žmonės greičiausiai noriai eitų vertinti. O dabar vėl bus toks įspūdis, kad bus tiesiog per prievartą žmonės suvaryti“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytojų atstovas.
