Panašu, kad Panevėžio kolegija išliks savarankiška. Pagal pirminį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtą planą, ji turėjo tapti jungtinės aukštosios mokyklos dalimi. Tačiau, piestu prieš tokį užmojį stojus vietos verslui ir savivaldai, ministras Gintautas Jakštas sako nematąs tikslo spausti kolegijos. Daugumos kitų kolegijų pertvarkos jau suplanuotos.
Pertvarką inicijavusi ŠMSM planavo, kad kitais metais pirmakursius priimtų nebe 12, o 7 valstybinės kolegijos.
Kolegijos šiemet ministerijai teikė savo vizijas ir planus, kaip jos matančios savo ateitį. Mažėjant studentų skaičiui, dalis jų matė save kaip kitų aukštųjų mokyklų padalinį. Kai kurios stipresnės kolegijos, kurios atitinka ŠMSM keliamą reikalavimą turėti ne mažiau nei 1200 studentų, pasiūlė mažesnėms prisijungti prie jų.
Dalis kolegijų sakė norinčios išlikti savarankiškos ir pateikė stiprinimo planus. Tokį statusą išsaugoti siekė Vilniaus, technologijų ir dizaino kolegija, Panevėžio kolegija, Kauno valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Utenos kolegija.
Kaip trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete sakė G. Jakštas, kolegijoms, savivaldybėms, vietos darbdaviams buvo skirta laiko padiskutuoti dėl aukštosios mokyklos jų mieste likimo.
Panevėžio verslas ir savivalda stojo ginti vietos kolegiją, teigė, kad ji būtina ir miestui, ir regionui, teigta, kad žinodami, kad mieste yra darbuotojus rengianti institucija, dosnesni ir investuotojai.
„Matome, kad Panevėžio kolegija, vietos savivalda ir vietos darbdaviai yra linkę patys prisiimti atsakomybę už studijų kokybę ir tai, kad kolegijai vienai, be prisijungimų, pavyks pasiekti visus suplanuotus kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Tad tikslo spausti nematome“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad jei kolegijos, savivaldos, darbdavių nuostatos pasikeistų, ministerija padėtų organizuoti jungimo procesą.
„Bet dabar matome, kad kolegijos yra pasiruošusios savarankiškai pasiekti iškeltus tikslus“, – pridūrė G. Jakštas.
Kaip pabrėžė ministras, kad sprendimus dėl Alytaus ir Kauno kolegijų, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Vilniaus kolegijų jungimo Vyriausybė jau priėmė.
„Šiuo metu ruošiami statutai ir reorganizavimo sąlygos, svarstomi turto, studentų miestelio klausimai, kur kokios programos bus perkeltos, kaip viskas bus organizuojama jau sujungtose institucijose“, – kalbėjo G. Jakštas.
Sprendimus dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie „Vilnius TECH“, Marijampolės kolegijos – prie Mykolo Romerio universiteto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos – prie Kauno technikos kolegijos ministerija jau pateikė Vyriausybei. Tikimasi, kad Vyriausybė apsispręs iki sausio vidurio.
Ir džiaugiasi, ir liūdi
LRT.lt primena, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) nenorėjo jungtis su Vilniaus kolegija, kaip kad rekomendavo ŠMSM, ir siekė išsaugoti savarankiškumą, buvo pateikusi priemonių planą, kaip sieks sustiprėti.
VTDK direktorius Rolandas Vitkūnas neseniai LRT.lt sakė, viena vertus, besidžiaugiantis, mat, pagal žurnalą „Reitingai“, jo vadovaujama kolegija pasiekė trečią vietą tarp neuniversitetinių aukštųjų mokyklų (VTDK eina išsyk po šio reitingo tradicinių lyderių – Vilniaus ir Kauno kolegijų), bet, kita vertus, liūdi.
„Gal ir aukštesnių rezultatų buvo galima pasiekti, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo ankstyvo pavasario sakė, kad mūsų rezultatai prasti, kolegija buvo vertinama prastai dėl tam tikrų rodiklių“, – sakė R. Vitkūnas.
Kaip vienas iš nepalankių VTDK rodiklių nurodoma mokslinių tyrimų ir eksperimentinė veikla.
Kiti metai aukštosioms mokyklos gali tapti rimtu išbandymu, ypač toms, kurios į mokamas vietas pirmakursius priimdavo menkai pasirengusius jaunuolius. R. Vitkūnas pabrėžė, kad VTDK priimdama už mokslą mokančius studentus laikėsi 4,3 balo kartelės, kuri taikoma valstybės finansuojamoms vietoms.
