Kitų metų biudžeto priėmimas – stebint mokytojams. Maždaug pusantro šimto susirinkusių pedagogų viltys, kad atlyginimai didės daugiau nei žadėta, tai yra po 15 procentų nuo sausio ir rugsėjo. Vis dėlto streikuojantiems profsąjungos atstovams tenka nusivilti – daugiau pinigų jiems Seimas nerado.
Palikę posėdžių salę mokytojai pareiškė, kad streikas nebus tęsiamas, nes su šia valdžia prasmės kalbėtis pedagogai nebemato.
„Valdančiosios partijos aiškiai atsakė į tai, kad mokytojų ir mokinių interesai jiems nerūpi, ir taip užbaigė derybas, kurios galutinai sužlugo“, – teigė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Profsąjungos pirmininkas teigia, kad nuo rugsėjo vykusiuose streikuose iš viso dalyvavo daugiau nei penki tūkstančiai mokytojų. Jų, Andriaus Navicko teigimu, šiuo metu numatytas atlyginimų kėlimas dukart po 10 procentų netenkina. Esą tokiu būdu bus kompensuojama infliacija, tačiau šimto trisdešimties procentų vidutinio darbo užmokesčio rodiklis nebus pasiektas, nors tai padaryti yra įsipareigojusi Vyriausybė bei politinės partijos.
Andrius Navickas sako, kad derybas planuojantis tęsti kitąmet su nauja valdžia, tačiau mokytojai viliasi, kad 2024-ųjų biudžetą vetuos prezidentas.
„Ką siūlo Vyriausybė 10 ir 10 proc., tai yra 13 proc. metinis augimas. Tai yra lygiai toks pat koks pernai. Nieko čia nėra pakeista. Net aišku be streikų ir to nebūtų buvę, eitume dar labiau atgal“, – komentavo A. Navickas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad tokio dydžio atlyginimų kėlimo buvo galima tikėtis – dar prieš streiką su mokytojais kalbėta, kokios yra valstybės galimybės.
Be to, ministras tikina – jei Finansų ministerijos prognozės nepasiteisins ir šalies darbo užmokestis augs sparčiau nei numatyta, įsipareigojimų mokytojams vis tiek bus laikomasi.
„Jeigu net bus ne 6,5 vidutinis šalies darbo užmokesčio augimas, o 7 proc., tai net tokiu atveju vis tiek sieksime 130 proc. santykio kaip įsipareigota. Tad yra numatyta net šiek tiek daugiau nei minimaliai reikėtų pagal įsipareigojimą. Bendrai didėjimas pusės milijardo biudžetas švietimui yra labai didelio masto“, – sakė Gintautas Jakštas.
Tačiau ne pinigai svarbiausia. Buvęs lietuvių kalbos mokytojas sako, kad visų pirma reikėtų pradėti nuo kitokio požiūrio į pedagogus. Mokytojai atsidūrę nežinomybėje – švietimo įstaigose trūksta metodinės medžiagos, todėl sudėtinga pasiruošti pamokoms, didėja krūviai, susiduriama su psichologinės pagalbos stoka, priimami nauji sprendimai, kuriems įgyvendinti trūksta pagalbos.
„Prieinam visi tą aklavietę, kad tų pokyčių įgyvendinti nebeįmanoma. Per dažni tie pokyčiai, nebėra nuoseklumo. Yra nežmoniškas nuovargis, nėra palaikymo, nėra pagalbos, nėra išteklių, o mes vis tikimės puikaus derliaus“, – sakė lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas.
Derlius ne toks geras kaip norėtųsi. Tarptautinis mokinių vertinimo programos tyrimas rodo, kad Lietuvos 15-mečiai tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių – vidutiniokai. Nuo 2018 metų, kai paskutinį kartą buvo atliktas tyrimas, beveik nepasistūmėta. Iš 81 tirtos šalies lietuviai užima 24 vietą pagal matematikos žinias, pagal gamtos mokslų žinias – 29-ąją, skaitymo gebėjimus – 32-ąją.
„Mes galbūt net stipriai atrodom, turint omenyje, kad mūsų aprūpinimas yra prastas. Tai toks ekonominis efektyvumas švietimo yra aukštas. Ir čia niekieno kito nuopelnas kaip tik mokytojų. Mokytojai su perpildytomis klasėm, be laboratorijų, maldami liežuviais sugeba pasiekti tokių rezultatų, kokių ir kitose šalyse su didesniais resursais nepasiekia“, – teigė Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto tyrėjas Jogaila Vaitiekaitis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras pabrėžia – rezultatai vidutiniški ne tik Lietuvoje. Per pandemiją suprastėjo ir kitų šalių mokinių pasiekimai. Ministras sako, kad viena labiausiai nerimą keliančių tendencijų – žinių atotrūkis tarp lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų.
„Labai prasti rezultatai yra būtent tautinių mažumų penkiolikmečių. Turime nedelsiant imtis veiksmų ištirti kodėl yra būtent tokia situacija susidariusi, nes investicijos į šias mokyklas kartais pasiekia net didesnės nei lietuviškai mokomų mokyklų“, – sakė G. Jakštas.
Ugdymo mokslų instituto tyrėjas J. Vaitiekaitis įžvelgia dvi pagrindines problemas. Atskirtį tarp didmiesčių ir kaimų, pasiturinčių bei vargingesnių šeimų. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad devintoko Vilniuje ir tokio pat amžiaus moksleivio kaime žinios skiriasi maždaug dvejais mokslo metais. Ekspertai jau kalba apie švietime esančias dvi Lietuvas, tarp kurių atskirtis kasmet didėja.
„Ta problema yra labai paprasta. Kaime nėra mokyklos. Kaimuose mes uždarėme apie 200 mokyklų per pastaruosius penkis maždaug metus“, – teigė J. Vaitiekaitis.
Tyrime geriausiais rezultatais pasižymėjo Singapūro 15-mečiai. Taip pat neatsiliko ir kitos Rytų Azijos šalys kaip Japonija bei Pietų Korėja. Prasčiausiai įvertinti Kambodžos mokiniai. Tuo metu Lietuva rezultatais atsilieka ir nuo kaimyninių šalių, nors pasak ekspertų, sąlygos panašios.
„Pavyzdžiui Estijoje, Lenkijoje šie skirtumai tarp miesto ir kaimo, skirtumai tarp turtingų ir neturtingų jie yra daug mažesni. Va čia ir yra Lietuvos didžioji švietimo piktžaizdė“, – komentavo J. Vaitiekaitis.
Ugdymo mokslo instituto tyrėjas sako, kad Latvija Lietuvą lenkia nežymiai, tačiau Estija ir Lenkija gana nutolusios. Nors Estijos rezultatai taip pat krito, šalies švietimas išlieka vienas geriausių pasaulyje, o ugdymo programos įvertintos kaip itin ambicingos. Mokytojai sako, kad dirbant yra nemažai laisvės, o mokiniai per pamokas gali naudotis ir telefonais.
„Yra tikslas, rezultatai, kuriuos turi pasiekti mokiniai. Bet kaip aš juos pasiekiu, kaip mokiniai jų pasiekia, tai yra mano pačios sprendimas. Turiu vadovėlį ir planą. Bet seką visada galiu nustatyti pati“, – teigė mokytoja Carolina Remmet.
Tačiau Estijai kaip ir Lietuvai, tenka spręsti vis gilėjančią pedagogų trūkumo regionuose problemą. Tuštėjant kaimų mokykloms, užtikrinti vienodos švietimo kokybės šalyje, neįmanoma.
