Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Teismo sprendimu, kaltais pripažintas tiek buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, tiek buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Abiem jiems teismas skyrė baudas ir laisvės atėmimo bausmes.
Ne visi bylos dalyviai teisme pasirodė gyvai – E. Masiulis, Vytautas Gapšys, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, vienintelis R. Kurlianskis teismo posėdyje dalyvavo gyvai.
Trečiadienį visi byloje kaltinamaisiais įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys išgirdo jiems nepalankų teismo sprendimą – visi jie pripažinti kaltais.
E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui teismas skyrė ne tik pinigines, bet ir laisvės atėmimo bausmes. Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui teismas skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Buvusiam Seimo nariui, anksčiau vadovavusiam Liberalų sąjūdžiui E. Masiuliui skirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos apeliacinis teismas skyrė ir Darbo partijos atstovui V. Gapšiui. Jam skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vieninteliai be laisvės atėmimo bausmių išsisuko buvę liberalai G. Steponavičius ir Š. Gustainis.
Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Kaltais byloje pripažintiems juridiniams asmenims Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui ir koncernui „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) skirtos piniginės baudos.
„MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigalios jo paskelbimo dieną. Tai reiškia, kad vykdyti paskirtas bausmes kaltinamieji turės artimiausiu metu.
Šis sprendimas per tris mėnesius galės būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Prokuroras: ištaisytos klaidos
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius po teismo sprendimo paskelbimo žurnalistams komentavo, kad toks apeliacinio teismo nuosprendis parodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė nemažai klaidų.
„Šis įsiteisėjęs apeliacinio teismo nuosprendis byloja tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės neteisingai. Kitaip tariant, yra konstatuota įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta aibė Baudžiamojo proceso kodekso, taip pat ir Baudžiamojo kodekso taikymo klaidų“, – komentavo prokuroras.
Anot J. Lauciaus, buvo padaryta grubių, bjaurių ir esminių klaidų, dėl jų asmenys, padarę korupcinio pobūdžio nusikaltimų, buvo išteisinti be jokio pagrindo.
„Šitoje byloje mes matome puikų teismų instancinės sistemos, kuri yra sukurta taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, veikimo pavyzdį. Pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo ir aiškinimo klaidos buvo ištaisytos“, – sakė J. Laucius.
Be to, pasak prokuroro, šis įsiteisėjęs apeliacinio teismo nuosprendis yra labai svarbus nekaltumo prezumpcijos prasme.
„Nekaltumo prezumpcijos esmė yra tai, kad asmuo yra laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Ponų, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais šioje byloje, kaltumas įstatymo nustatyta tvarka yra įrodytas, jų kaltė pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visi šitie ponai, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais, kalbant paprastai, žmonių kalba, yra nusikaltėliai“, – teigė prokuroras.
Jis kalbėjo, kad R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys yra sunkūs nusikaltėliai, nes, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jie pripažinti padarę sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
„Tai ne mano nuomonė, tai teisinis faktas“, – sakė J. Laucius.
Be to, kaip kalbėjo prokuroras, teisinė realybė yra tokia, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus, padarytus įstatymų leidybos srityje, yra nuteisti ir trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir buvęs „MG Baltic“ koncernas, dabar vadinamas „MG grupe“.
„Teismas pasakė, kad laisvės atėmimo bausmės pradžią jis skaičiuoja nuo tada, kai nuosprendis bus nukreiptas vykdyti, o nuteistieji bus sulaikyti ir pristatyti į laisvės atėmimo įstaigas.
Procesas turėtų būti toks, kad paskelbus nuosprendį teismas imasi nukreipti jį nuosprendį vykdančiai institucijai, prokuroras šiame procese dalyvauja, jis turi sužiūrėti, kad nuosprendis būtų laiku ir tinkamai nukreiptas vykdyti.
Na ir paskui įsijungia kitos institucijos, jų veiksmai bus tokie, kad tuos ponus, kuriuos šiandien matėme laisvėje, po kurio laiko matysime nelaisvėje. Įstatymas kalba, kad nuosprendis turi būti nukreiptas vykdyti per tris dienas nuo jo paskelbimo. Manau, ilgai laukti nereikės ir atsakymus gausite kitą arba dar kitą savaitę“, – aiškino prokuroras.
Teismas: bylos dalyvius siejo korupciniai ryšiai
Apeliacinis teismas, pakeitęs pirmosios instancijos „MG Baltic“ byloje asmenis išteisinusio Vilniaus apygardos teismo sprendimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neanalizavo ir nevertino visų aplinkybių, susijusių su koncerno „MG Baltic“ veikla, jo įtaka konkrečioms politinėms partijoms, o kartu ir korupcinių ryšių, siejusių byloje išteisintus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai ir sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.
„Koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių, atstovavusius politinei partijai Liberalų sąjūdžiui, bei V. Gapšį, atstovavusį politinei partijai Darbo partijai, siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai“, – nurodė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Teismas nustatė, kad R. Kurlianskio ir minėtų buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.
„Per byloje inkriminuotus nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius buvo fiksuoti sistemingi Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, kuriuos dažniausiai inicijuodavo būtent Kurlianskis. Ir tą darydavo neatsitiktinai, priderindamas šiuos susitikimus prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų“, – dėstė bylą nagrinėjusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis.
Anot teismo, tokių nuolatinių R. Kurlianskio apgalvotai suderintų susitikimų, juose vykusių pokalbių visuma atskleidžia, jog tarp R. Kurlianskio ir E. Masiulio buvo sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimai“, – dėstė Apeliacinis teismas.
Kaip nurodė teismas, R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikimų metu abu asmenys suvokė, kad prašymai veikti konkrečiu būdu pateikiami ir pažadas šiuos veiksmus atlikti duodamas už neteisėtą materialinę naudą, dėl kurios turėjo būti susitarta vėliau. Vieno iš R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikimų metu, anot teismo, asmenys susitiko ir susitarė ne dėl paskolos ar teisėtos finansinės paramos partijai Liberalų sąjūdis, bet dėl konkretaus dydžio kyšio, o vėliau vykusiuose susitikimuose suderino ir jo perdavimo aplinkybes.
„Tokių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leido konstatuoti, kad R. Kurlianskis papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o E. Masiulis – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu“, – tvirtino teismas.
Kyšiai užmaskuoti kaip parama juridiniams asmenims
Anot Apeliacinio teismo, buvęs liberalas Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, veikė prašomas R. Kurlianskio. Tuometinis politikos, anot teismo, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus, žinodamas, kad už tai kaip kyšis viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutui“, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8,7 tūkst. eurų parama.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog R. Kurlianskis prašė „darbiečio“ V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis,. Už šių susitarimų įvykdymą, teismo vertinimu, buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie buvo gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Teismo vertinimu, buvęs Seimo narys G. Steponavičius, žinodamas, jog Š. Gustainio teikta Vartojimo kredito įstatymo pataisa yra svarbi R. Kurlianskiui, kaip koncerno „MG Baltic“ atstovui, balsavo taip, kaip buvo naudinga koncernui. Taip veikdamas G. Steponavičius, anot teismo, siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžio, jo ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti.
„Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu. Tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė“, – teigė teismas.
Juridiniai asmenys byloje pripažinti kaltais, atsižvelgiant į tai, kad jiems susitarimų metu atstovavo konkretūs asmenys. Apeliacinis teismas nurodė, kad R. Kurlianskis atliko neteisėtus veiksmus koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, jis turėjo teisę atstovauti koncernui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Teismo vertinimu, reikšmingas pareigas ėjusių Liberalų sąjūdžio atstovų E. Masiulio, Š. Gustainio ir G. Steponavičiaus bei Darbo partijos atstovo V. Gapšio veiksmai taip pat buvo atliekami šių politinių partijų naudai ir interesais.
Prašyta ir baudų, ir laisvės atėmimo
Teisėjų kolegija „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą išnagrinėjo per septynis mėnesius, byla baigta nagrinėti šių metų birželio 22 d.
2022 m. balandį Vilniaus apygardos teismo sprendimu prekyba poveikiu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, papirkimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis, kyšininkavimu, prekyba poveikiu, neteisėtu praturtėjimu kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, kyšininkavimu kaltinamas eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, piktnaudžiavimu kaltinamas buvęs liberalas G. Steponavičius, prekyba poveikiu ir kyšininkavimu kaltinamas parlamentaras V. Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašė Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais ir skirti jiems bausmes.
Buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį siūlė pripažinti kaltu dėl papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir skirti jam 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 22,6 tūkst. eurų baudą, atimti teisę eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose 7 metams.
E. Masiulį siekta pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, skirti jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę, atimti iš jo teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 7 metams. Taip pat Apeliacinio teismo prokuroras prašė iš E. Masiulio konfiskuoti 242,4 tūkst. eurų, tęsiant politiko turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Parlamentarą V. Gapšį siūlyta pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, skirti jam 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 7 metams, taip pat iš jo išieškoti valstybės naudai 27,1 tūkst. eurų.
Buvusį Seimo narį Š. Gustainį prokuroras prašė pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirti 28,2 tūkst. eurų dydžio baudą, atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 metams, taip pat išieškoti iš jo valstybės naudai 8,7 tūkst. eurų.
Prokuroras J. Laucius teismo prašė buvusį liberalą G. Steponavičių pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo, skirti jam 17 tūkst. eurų baudą, atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 4 metams.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė kaltais dėl korupcijos pripažinti ir anksčiau byloje išteisintus tris juridinius asmenis. Koncernui „MG grupė“ (anksčiau – „MG Baltic“) siūloma skirti 1,2 mln. eurų baudą, Liberalų sąjūdžiui – 527 tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – 376,6 tūkst. eurų baudą.
Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. balandį išteisinęs kaltinamuosius byloje, patvirtino E. Masiulio versiją, kad jo 2016 m. politikui degtinės butelio dėžutėje perduoti 90 tūkst. buvo paskola, o ne kyšis už politinės partijos veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai, kaip teismą bandė įtikinti teisėsauga.
E. Masiulis aiškino, kad pinigus iš R. Kurlianskio skolinosi investicijoms į nekilnojamąjį turtą pajūryje, o R. Kurlianskis dėstė, kad jis pinigais rėmė liberalo politinę veiklą, nes jam ši veikla patiko.
Teisėsauga anksčiau skelbė turinti duomenų, kad E. Masiulis už iš R. Kurlianskio esą gautą kyšį stengėsi daryti įtaką Liberalų sąjūdžio nariams, siekdamas „MG Baltic“ palankių sprendimų priėmimo. Tarp projektų, kurie, pasak pareigūnų, esą domino koncerną, apie kuriuos su politikais neva yra kalbėję „MG Baltic“ atstovai, yra kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbai, Vartojimo kreditų įstatymo pataisos ir kt.
Teisėsauga tikina, kad R. Kurlianskis neva galėjo siekti paveikti tuomečius Liberalų sąjūdžio politikus ir dėl paminklo daktarui Jonui Basanavičiui Vilniuje, kad jis būtų pastatytas Konstantino Sirvydo skverne, o ne prie Filharmonijos, kur stovi šiuo metu.
E. Masiulis taip pat buvo kaltinamas, kad jo prašymu buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015 metų lapkritį susitiko su tuomečiu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju Antanu Guoga. Teisėsaugos duomenimis, R. Kurlianskis, panaudojęs žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką, esą pareikalavo A. Guogos atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus sprendimo kurti Klestinčios Lietuvos frakciją.
