Galimybė negrįžti, būti sulaikytiems ar įkalintiems, verbavimo grėsmė ir kiti Lietuvos institucijų vardijami pavojai vis dar neatgraso tūkstančių lietuvių nuo kelionių į Baltarusiją. Tokių viešnagių ieškančių Lietuvos gyventojų paslaugoms – Baltarusijos piliečiai, siūlantys vos už kelis šimtus eurų nugabenti į Minską, papasakoti, ką vertėtų aplankyti, o jeigu domina – galima ir kelionė į Maskvą. Akcentuojama, tokios kelionės yra lyg sūris pelėkautuose ir gali būti organizuojamos Baltarusijos specialiųjų struktūrų, kurios Lietuvoje veikia net aktyviau nei Rusijos.
Nors Lietuvos tarnybos vis primena apie keliaujančiųjų į Baltarusiją tykančius pavojus, ranka mojančių į šias grėsmes vis dar yra nemažai.
Kaip teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, šių metų rugsėjį sieną į Baltarusiją kirto 21,5 tūkst. lietuvių, spalį – 23 tūkst.
Tiesa, šiemet sienos kirtimo skaičiai, palyginti su pernai, yra gerokai mažesni. Praėjusių metų rugsėjį sieną į Baltarusiją kirto per 42 tūkst. Lietuvos piliečių, spalį – daugiau nei 45 tūkst. lietuvių.
„Kokia pagrindinė priežastis, sudėtinga pasakyti. Jie naudojasi ir beviziu režimu, nedidelė dalis sako, kad važiuoja artimųjų aplankyti, kapinės, istoriniai dalykai domina. Viena iš priežasčių gali būti tie įspėjimai apie grėsmes, nenoras rizikuoti įžvelgtinas. Juolab dabar pasirodė informacija, kad ten keliolika Lietuvos piliečių neaiškiomis aplinkybėmis yra sulaikyti. Vadinasi, rizikos yra, niekur ji nedingsta. Apskritai Baltarusijos požiūris į Lietuvą ir Europos Sąjungą kaip į priešą išlieka. Kitas dalykas – atkrito nemažai tų, kurie važinėjo to krepšelio, kurį leistinais kiekiais iš Baltarusijos galima atsigabenti“, – vardijo G. Mišutis.
Tikėtina, kad migruojančiųjų srautą kiek sumažino ir Lietuvos sprendimas uždaryti Šumsko ir Tverečiaus punktus.
Norą keliauti į Baltarusiją gali kiek menkinti ir Baltarusijos pasieniečių darbo metodai – chaotiškas darbas, vilkinamos procedūros, nedraugiškumo elementai.
„Kontrolę, įvertinimus vykdo, žmogų tikrina ta pati tarnyba, tie patys pareigūnai, kurie tarp tų pasienio kontrolės punktų užsiima neteisėtos migracijos organizavimu, kurie stumia migrantus, laužo fizinį barjerą. Tai yra tie žmonės, kurie, turėdami užtikrinti teisės viršenybę, patys ne sieną saugo, o pažeidžia tą teisę. Tie patys žmonės, kurie laužo fizinį barjerą, stumia migrantus, jus tikrina, tai ar jūs galite tikėtis, kad kažkam atsitikus galite sulaukti teisinių sprendimų, gynybos ir teisinių vertinimų? Gali būti, kad ne“, – apie Baltarusijos pasieniečius sakė G. Mišutis.
Internete – siūlymas pavėžėti
Nors keliaujančiųjų skaičius ir sumažėjo, aiškėja, kad Baltarusija gali ieškoti būdų, kaip prisivilioti atvykti lietuvius.
LRT.lt eksperimentas atskleidė, kad vienas iš būdų patekti į šią grasinimus Lietuvai vis siunčiančią bei į Rusijos karą prieš Ukrainą įsitraukusią šalį – kelionė Baltarusijos gyventojo vairuojamu automobiliu.
350 eurų – tiek kainuoja kelionė nuo pat namų Klaipėdoje slenksčio iki Baltarusijos sostinėje Minske pasirinkto viešbučio, privačių apartamentų ar kitos nurodytos vietos lengvuoju pavežėjo automobiliu.
Iš Vilniaus ar Kauno baltarusis Ilya žada nuvežti pigiau – už atitinkamai 180 ir 250 eurų. Keliaujantiems leidžiama vežtis du XL dydžio lagaminus ir kitų krepšių tiek, kiek tilps į lengvojo automobilio bagažinę.
Šis pavežėjas taip taip siūlo pervežimus ne tik į Baltarusiją, bet ir į Rusiją. Tiesa, informuoja, kad tokiai kelionei lietuviui yra būtinos vizos. Norintieji iš Minsko skristi į Maskvą turi turėti vizas. Ilya buvo pasirengęs pervežimo datą priderinti prie keliauti norinčiojo, kai tik šis turės reikiamus dokumentus.
Baltarusijai ir jos pasieniečiams žėrė komplimentus
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, iš kurios parašytų skelbimų galima rasti rusakalbių grupėse, Ilya nurodo, kad su juo galima susisiekti privačia žinute arba bendrauti anglų kalba skelbiamu numeriu per programėles „Viber“, „WhatsApp“ ir pan.
LRT.lt išbandė abu šiuos būdus.
Portalo žurnalistei, apsimetusiai keliauti į Minską norinčia gyventoja, rusų kalba bendraudamas per programėlę „Messenger“ Ilya žadėjo ne tik nuvežti į šį miestą, bet ir pakonsultuoti, ką čia vertėtų aplankyti ir pamatyti pirmąkart atvykstančiam.
Manydamas, jog bendrauja su kitu galimu klientu anglų kalba per programėlę „WhatsApp“, pavėžėjas ramino, kad jokio pavojaus keliaujantiems į Baltarusiją nėra.
„Baltarusijoje jūsų niekas nesulaikys, jei nepažeisite įstatymų. Atvirkščiai, pas mus visur labai geras požiūris į turistus. Vienintelis dalykas, kurio turėtumėte saugotis, yra mažos maisto ir degalų kainos ir tai, kad jums čia patiks ir nenorėsite išvykti“, – tikino Ilya.
Jis taip pat pasakojo, kad kaskart važiuodamas į Lietuvą mato daug automobilių su lietuviškais numeriais. Visi tie žmonės esą važiuoja pilnomis bagažinėmis maisto, pilnais bakais pigių degalų ir niekas nesako, kad Baltarusijoje jiems iškilo koks nors pavojus.
Ilya neigė ir jau kurį laiką viešojoje erdvėje vis pasirodančią informaciją, jog Baltarusijos pasieniečiai užlaiko lietuvius savo pusėje, elgiasi nepagarbiai.
„Aš dažnai keliauju per sieną ir pasakysiu atvirai: Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečiai dirba puikiai. Jų užduotis – neleisti patekti nelegaliems migrantams ir užkirsti kelią kontrabandai. Paprasti bet kurios šalies piliečiai neturi ko bijoti, normalus patikrinimas, jie visada mandagūs ir korektiški. Tokių eilių būna, bet dažniausiai švenčių dienomis. Į Baltarusiją paprastai pervažiuojame per 2–3 valandas. Iš Baltarusijos 3–5 valandos, kartais šiek tiek ilgiau. Bet tai ne dėl prasto pasieniečių darbo, o dėl daugybės žmonių, kurie dabar važinėja. Dabar nėra lėktuvų ir traukinių tarp Vilniaus ir Minsko kaip anksčiau“, – dėstė Ilya.
Baltarusijoje įstrigusiems piliečiams padėti gali būti sudėtinga
Vis dėlto kelionei į Minską viliojančio pavežėjo žodžiai labiau primena šios šalies propagandą nei realybę.
Neseniai paaiškėjo, kad šiuo metu yra iš Baltarusijos namo grįžti nebegalinčių lietuvių – jie buvo sulaikyti ar įkalinti.
„Šiuo metu turime informacijos dėl keliolikos Lietuvos Respublikos piliečių, sulaikytų ir / ar atliekančių bausmę Baltarusijoje. Baltarusijos institucijos ne visada iš karto informuoja Lietuvos Respublikos institucijas apie LR piliečių sulaikymo atvejus“, – teigė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.
Kol kas neatskleidžiama daugiau informacijos, kodėl lietuviai pateko į Baltarusijos tarnybų akiratį ir buvo sulaikyti ar įkalinti. Tai daroma siekiant, kad situacija netaptų dar labiau komplikuota.
Ministro atstovė pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija šiemet net tris kartus informavo visuomenę apie suintensyvėjusius Baltarusijos institucijų priešiškus ir provokacinius veiksmus prieš Lietuvos piliečius, jau esančius ar laikinai atvykusius į Baltarusiją, taip pat ir apie tai, kad Lietuvos piliečiai Baltarusijoje gali būti sulaikomi ir neteisėtai.
„Dar kartą primename apie galiojančią primygtinę rekomendaciją Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, o tiems, kurie šiuo metu ten yra, nedelsiant išvykti. Baltarusija nėra laikoma valstybe, gerbiančia teisės viršenybės principą, joje nėra nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos, todėl sunku tikėtis sąžiningo ir nepriklausomo tyrimo ir teismo proceso“, – dėstė P. Levickytė.
Daugiau informacijos apie Baltarusijoje įstrigusius lietuvius neteikia ir Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
„Šią akimirką vienintelis mūsų komentaras yra tai, kad nekomentuojame“, – sakė NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta.
Jis, kaip ir P. Levickytė, akcentavo, kad lietuviai neturėtų vykti į Baltarusiją, nes pavojus iš ten negrįžti yra visiškai realus.
„Jeigu dar kažkas mano, kad į teroristinę valstybę yra saugu važiuoti, tai yra visiškai jo atsakomybė ir tas žmogus turi įvertinti, kad greičiausiai Lietuvos valstybė turės labai ribotas galimybes jam padėti. Kaip ir amerikiečiai sako savo piliečiams, kad jie gerai pagalvotų, kur važiuoja, taip ir mūsų valstybė labai aiškiai komunikuoja, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija nėra tos valstybės, kur patekus į bėdą Lietuva turėtų daug priemonių padėti“, – įspėjo pašnekovas.
Anot D. Butos, tai, kad Rusijoje ir Baltarusijoje galima patekti į bėdą, rodo ir įvairūs Lietuvos saugumo tarnybų signalai, kad pasieniečiai tikrina keliaujančiųjų telefonus, vertina socialinių tinklų įrašus, kontaktus, bando verbuoti, gali pakišti narkotikų ir pan.
„Asmeniškai pasakysiu, jeigu koks nors Baltarusijos pilietis pasiūlytų man važiuoti į Baltarusiją, kategoriškas atsakymas būtų: „Tikrai ne“. Nepaisant to, kad dirbčiau valstybės tarnyboje ar gamykloje, ar kažkur kitur. Kiekvienas Lietuvos pilietis vienaip ar kitaip gali būti įdomus režimui, kuris yra priešiškas Lietuvos valstybei. Kartais tos mažesnės kainos gali labai brangiai kainuoti“, – pabrėžė NKVC vyriausiasis patarėjas.
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina teigė, kad bet kokias kelionės į Baltarusiją vertina neigiamai.
„Niekas nežino, kas ten gali nutikti. Mane stebina žmonių naivumas. Jeigu žmogus yra naivus, tai niekuo jam nepadėsi. Tik problema, kad paskui valstybė turi įsikišti, jeigu yra problemų. Dėl žmonių naivumo paskui visa valstybė turi problemų“, – sakė G. Grina.
Pavežėjai gali vykdyti užduotis
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad tokie asmenys kaip Ilya į Lietuvą gali patekti dėl įvairių priežasčių.
Į Lietuvą iš Baltarusijos laisvai gali patekti tie asmenys, kurie turi Šengeno vizą. Lietuva tokių baltarusiams jau neišduota, tačiau kai kurios kitos šalys jas vis dar dalina. Net ir ne Lietuvoje gavęs tokią vizą asmuo gali atvykti į Lietuvą, kuri priklauso Šengeno erdvei.
„Tai yra trūkumas, mes negalime to kontroliuoti. Jeigu Šengeno viza yra išduota Vokietijoje, Ispanijoje, jis turi teisę būti Lietuvoje. Tokių yra labai daug – apie 500 tūkst. baltarusių turi Šengeno vizas. Mes neišduodame, svarstome kitus ribojimus, bet kitos šalys ir toliau išduoda. Pavyzdžiui, Lenkija“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Tokie asmenys kaip Ilya į Lietuvą patekti gali ir turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes čia dirba. Rusijos piliečiams tokie leidimai mūsų šalyje nebeišduodami, o baltarusiai juos gali gauti.
„Tų pagrindų gali būti daug ir įvairių“, – pastebėjo NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas ir anksčiau yra sakęs, jog atėjo metas riboti leidimų laikinai gyventi išdavimą Lietuvoje, imtis kitų priemonių.
Pašnekovas taip pat akcentavo tokiomis kelionėmis susigundžiusiųjų tykančias grėsmes ir tai, kad rizikuojama į keblią padėtį įstumti Lietuvą.
„Jie tampa savotiškais įkaitais. Juos gali bandyti mainyti, jais gali bandyti šantažuoti valstybę. Net jeigu tu manai, kad esi ne politikas, ne valstybės tarnautojas, kad esi neįdomus, nes neužimi svarbių postų, nesi pareigūnas, karys ir važiuoji tiesiog pasižiūrėti, kaip gyvena Minskas, ten vis tiek gali būti įvairių situacijų“, – pastebėjo politikas.
Neatmetama tikimybė, jog internete žmones į Baltarusiją vežti besisiūlantys pavežėjai iš tiesų gali turėti jiems atitinkamų tarnybų deleguotą funkciją į režimo valdomą šalį atvežti tam tikrą žmogų ir paspęsti jam spąstus: sufabrikuoti kokią nors bylą, slapta įkišti narkotikų, vyrui paspęsti vadinamuosius medaus spąstus.
„Tūkstančiai įvairiausių variantų. Tai yra milžiniška rizika, bet mes negalime uždrausti Lietuvos piliečiams važiuoti, judėti. Jie tuo naudojasi. Mes galime riboti tik uždarę sienos kirtimo punktus. Tą ir darome. 2 iš 6 yra uždaryti. Galimybė, kad gali būti daugiau uždaryta, visą laiką yra“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pripažįstama, kad sukontroliuoti tokius pavežėjus, sekti viešojoje erdvėje pasirodančius skelbimus, stebėti tokias paslaugas teikiančius asmenis tarnyboms yra nelengva užduotis.
Taigi, gyventojų flirtas su Lietuvai nedraugiška valstybe ir siekis aplankyti režimo valdomą šalį išlieka labiau žmogaus sąmoningumo klausimu.
Baltarusijos saugumo tarnybos Lietuvoje veikia net aktyviau nei Rusijos
To, jog į Baltarusiją žmones nuvežti siūlantieji gali būti šios šalies agentai, neatmeta ir Seimo narė Dovilė Šakalienė, taip pat dirbanti ir NSGK.
„Labai aktyviai Lietuvoje veikia Baltarusijos saugumo tarnybos. Kai kuriais atvejais net aktyviau nei Rusijos saugumo tarnybos. Yra informacijos, kad nuvykus į Baltarusiją žmonėms daromas spaudimas, bandoma išgauti tam tikrą informaciją. Tų žmonių, kurie dažniau keliauja arba turi giminaičių, atveju per šeimos narius gali būti daromas poveikis. Tai iš tikrųjų yra labai pavojinga“, – akcentavo NSGK narė D. Šakalienė.
Teigiama, kad Baltarusijos tarnybos Lietuvoje išbando vis naujus veikimo metodus ir jeigu jie lieka nepastebėti ir pasiteisina, nelieka pagrindo ir toliau jų netaikyti.
Pašnekovė pabrėžė, kad Rusijos karo prieš Ukrainą, kuriame Baltarusija yra agresorės sąjungininkė ir tam tikra platforma, taip pat ir vis agresyvėjančios Aliaksandro Lukašenkos retorikos bei didinamo finansavimo gynybai arba imperinei plėtrai kontekste važinėjantieji į tokias keliones turi būti be galo naivūs arba tikėti sąmokslo teorijomis.
D. Šakalienė akcentavo, kad Lietuvos tarnybos dirba savo darbą ir stebi migracijos procesus, įstatymų leidėjai savo ruožtu, nors ir pavėluotai, bet siekia stiprinti žvalgybos tarnybas, tačiau demokratinėje valstybėje negali būti ribojama gyventojų judėjimo laisvė.
„Jeigu žmogus nori važinėti ten, tai jis gali tą daryti. Kokia bus to kaina, kokių sau jis prisidarys problemų arba valstybei pridarys problemų – kitas klausimas. Toks labai paslaugus noras iš bet kur vežioti lietuvius kelia klausimą, ar jau pats vežiojimas nėra vykdoma užduotis, kurios metu yra užmezgami kontaktai su labai įvairiais žmonėmis ir „žvejojama“, kokių tie žmonės gali turėti ryšių, naudingos informacijos, kuo gali padėti surinkti tam tikrus reikalingus duomenis Baltarusijos žvalgybos tarnyboms, kurios ranka rankon dirba su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Seimo narė pastebėjo, kad diskusija dėl galimybių baltarusiams atvykti į Lietuvą yra labai sudėtinga, nes įprastai susiduriama su argumentais, ar nenuvilsime opozicijos, režimo kritikų, kurie mūsų šalyje ieško saugaus gyvenimo. Vis dėlto ji akcentuoja, kad atvykstančiųjų iš Baltarusijos srautas auga ir atėjo metas griežtinti atvykimo kontrolę.
„Jau, atrodo, rugpjūčio mėnesį buvo daugiau nei 60 tūkst. Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir turinčių laikinus ar nuolatinius leidimus. Iš jų tik apie 5 tūkst. yra opozicija, disidentai ir t. t. Kitų didžioji dauguma yra vairuotojai, kurie taip pat važinėja pirmyn ir atgal. Kalbant apie griežtinimą – akivaizdu, kad tikrai reikėtų tą daryti. Reikėtų įvertinti griežtesnį atvykstančių žmonių filtravimą, nes tikrai auga srautas atvykstančių žmonių, kurie turi ryšį su Baltarusijos saugumo tarnybomis, Baltarusijos ginkluotomis struktūromis, režimu“, – sakė D. Šakalienė.
Anot NSGK narės, nesuteiktų leidimų atvykti į Lietuvą skaičiai auga, tačiau kartu pastebimai auga ir darbo krūvis tokius klausimus nagrinėjančioms institucijoms, žvalgybai. Spręsti šį klausimą, pasak pašnekovės, jau ragina ir pastarosios.
