Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) teigimu, vyresnio amžiaus lietuvių skaitmeniniai įgūdžiai ir naudojimosi internetu rodikliai – žemesni nei bendrijos vidurkis. Nerimaujama, kad skaitmeninant paslaugas ir šalyje uždarant bibliotekas, kuriose vyksta mokymai senjorams, didėja vyresnio amžiaus žmonių atskirtis.
Pasak FRA tyrimo, Lietuva užima 19 vietą pagal tai, kiek vyresnio amžiaus žmonių naudojasi internetu. Be to, tik 13 procentų gyventojų nuo 65-erių iki 74-erių metų turi pagrindinius skaitmeninio raštingumo įgūdžius.
Nerimaujama, kad skaitmeninant vis daugiau paslaugų, didėja senjorų atskirtis. Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius teigia, kad tampa sudėtinga susisiekti net su banku.
„Pats eksperimentavau – 40 kartų skambinau, nė karto niekas nepakėlė ragelio. Ateina žinutė, kad kreipkitės elektroniniu paštu. Ir ką daryti nevaldančiam, reikia ieškoti pagalbos iš šalies“, – LRT TELEVIZIJAI sakė jis.
„Yra be galo svarbu palikti kai kuriais atvejais alternatyvą tiems žmonėms, kurie neturi galimybių pasinaudoti internetu arba neturi išmaniųjų telefonų“, – antrino Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovų, dalis vyresnio amžiaus gyventojų negali įpirkti elektroninių prietaisų. O jei kompiuterį nuperka artimieji, kaip juo naudotis, senjorams dažnai tenka mokytis savarankiškai.
„Trečio amžiaus universitetas yra ne kartą paviešinęs, kad mes galime apmokyti senjorus. Klausiu, kokiu būdu, tai nuotoliniu būdu. Tai kaip nuotoliniu būdu apmokys, jei jie nemoka net įjungti kompiuterio“, – aiškino K. Makaravičius.
Vyresni gyventojai skaitmeninio raštingumo dažniausiai mokomi bibliotekose. Tačiau Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija skaičiuoja, kad kasmet uždaroma nuo 15 iki 20 bibliotekų.
„Jei yra, sakysim, virš 200-300 gyventojų mikrorajone ir gyventojai naudojasi paslaugomis, šitiems gyventojams tikrai atlieps ir negalės tenkinti jų poreikių“, – sakė asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė.
Kai kurios ES valstybės ieško būdų, kaip gerinti vyresnio amžiaus žmonių žinias. Pavyzdžiui Nyderlanduose veikia specialios telefono linijos.
„Dienos metu tiesiog paskambinti ir paprašyti pagalbos jei jiems, sakysim, yra problemų su savo telefonu arba išmania televizija. Tokie paprasti, labai elementarūs dalykai“, –aiškino LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Huijben-Puščiūtė.
Taip pat senjorai ar šalyje gyvenantys užsieniečiai gali prašyti informatikos studentų paslaugų. Už jų atvažiavimą gyventojas turi susimokėti 10 eurų, dar tiek pat už 15 minučių konsultaciją. Paslauga naudojasi apie 250 tūkst. gyventojų.
„Labai smagu pasikviesti tokį studentą, nes tai yra ne tik žinių pagilinimas, bet ir smagus pabendravimas su kitos kartos atstovais“, – tikino E. Huijben-Puščiūtė.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas vienas sparčiausių Europos Sąjungoje.
