Šeši iš dešimties lietuvių mano, kad Baltarusijos piliečių patekimas į Lietuvą turėtų būti sugriežtintas. Tokios pozicijos laikosi ir prezidentūra, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas. Visgi palaikymo tokiai idėjai gali pristigti, o ir paruoštų tai numatančių teisės aktų dar nėra.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų rugsėjo 22 – spalio 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose. Skelbiant šios apklausos duomenis, nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Straipsnis trumpai
- 6 iš 10 respondentų mano, kad sąlygos į Lietuvą norintiems patekti Baltarusijos piliečiams turėtų būti sugriežtintos.
- Prezidentas siūlė suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
- L. Kasčiūnas pritaria, kad Baltarusijos piliečiams sąlygos turi būti griežtinamos, tačiau projektą dėl to turi teikti Vyriausybė.
- A. Mazuronis sako, kad sąlygų Baltarusijos piliečiams griežtinimas yra nebeaktualus.
- V. Jurkonis teigė, jog norint griežtinti Baltarusijos piliečių patekimo į Lietuvą sąlygas reikia labai aiškiai įvardinti tokio sprendimo priežastis.
Kaip parodė gyventojų nuomonės apklausa, šeši iš dešimties gyventojų mano, jog patekimo į Lietuvą sąlygos baltarusiams turėtų būti sugriežtintos. Apie tai, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip Rusijos piliečiams, kalbėjęs yra ir prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jo siūlymų Seimas kol kas nesiėmė.
Tiesa, net jei ant parlamentarų stalų toks siūlymas ir nugultų, neaišku, ar jį pavyktų priimti, mat nepritariančių tam, kad į Lietuvą norintiems atvykti baltarusiams būtų griežtinamos sąlygos, yra ir valdančiųjų, ir opozicijos gretose.
Per trejus metus – triskart daugiau baltarusių
Lietuvoje gyvenančių baltarusių skaičius sparčiai augti pradėjo po 2020-ųjų rugpjūtį įvykusių suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų. Juose laimėtoju pasiskelbus diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masiniai protestai.
Už tai, kad išėjo į gatves reikalauti demokratinių rinkimų, nemažai baltarusių sulaukė režimo represijų, o norintieji išvengti žiauraus susidorojimo pasirinko palikti Baltarusiją.
Migracijos departamento duomenys rodo, kad 2020-ųjų sausio 1-ąją, t. y. likus aštuoniems mėnesiams iki minėtųjų rinkimų, Lietuvoje gyveno beveik 17,8 tūkst. Baltarusijos piliečių. O 2021-ųjų sausį, praėjus keturiems mėnesiams po suklastotų rinkimų, Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius jau siekė 23,4 tūkst.
Šių metų pradžioje, sausio 1-ąją, Lietuvoje gyveno 48,8 tūkst. baltarusių, o, naujausiais duomenimis, šių metų spalio 1-ąją Lietuvoje gyveno jau beveik 61 tūkst. Baltarusijos piliečių. Kitaip tariant, šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau Baltarusijos piliečių, nei yra gyventojų Alytuje arba, pavyzdžiui, Mažeikiuose ir Jonavoje kartu sudėjus.
Seimas balandį priėmė sprendimą dėl ribojimų į Lietuvą atvykstantiems Rusijos piliečiams, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda jį vetavo. Šalies vadovo manymu, griežtesni reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečiams. Visgi parlamentas G. Nausėdos veto atmetė.
Taip pat skaitykite
Tačiau didesnė dalis gyventojų linkusi palaikyti prezidento poziciją. Kaip parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, šeši iš dešimties lietuvių mano, jog patekimo į Lietuvą sąlygos Baltarusijos piliečiams turėtų būti sugriežtintos.
Už griežtesnes sąlygas dažniau pasisakė moterys bei 50-ies metų ir vyresni gyventojai, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai. Mažiausiai pritariančiųjų sąlygų griežtinimui buvo 18–29 metų amžiaus grupėje.
Iš viso 26 proc. apklausos dalyvių nurodė nemanantys, kad patekimas į mūsų šalį baltarusiams turėtų būti sudėtingesnis. Kad sąlygos neturėtų būti griežtinamos, mano kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, vadovai.
Vienintelė gyventojų grupė, kuri tokiai nuomonei daugiau nepritarė, nei pritarė, yra ne lietuvių tautybių gyventojai.
Likę 14 proc. respondentų į klausimą neatsakė arba nurodė neturintys nuomonės
Prezidentūra pozicijos nekeičia
Prezidentūra dar kartą paragino Seimą apsvarstyti galimybę suvienodinti ribojimus į Lietuvą atvykstantiems rusams ir baltarusiams po to, kai vasarą samdinių grupuotė „Wagner“ persikėlė į Baltarusiją. Kol kas toks siūlymas į parlamento darbotvarkę įtrauktas nebuvo.
Visgi pozicijos prezidentūra nekeičia. Raštu portalui LRT.lt perduotame komentare nurodoma, kad, prezidentūros požiūriu, keičiasi Rusijos ir Baltarusijos režimų Lietuvai keliamų grėsmių pobūdis, tačiau ne jų intensyvumas.
„Todėl Lietuva privalo taikyti vienodas nacionalinio saugumo užtikrinimo priemones Rusijos ir Baltarusijos režimų ir jų piliečių atžvilgiu. Seimas turėtų nustatyti vienodas šių šalių piliečių patekimo į Lietuvą sąlygas.
Tokios priemonės leistų geriau apsaugoti Baltarusijos ir Rusijos opozicijos atstovus Lietuvoje, užkardyti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų priešiškas operacijas“, – teigė prezidentūra.
Žada kalbėtis su premjere
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, taip pat pritariantis reikalavimų baltarusiams griežtinimui, teigė, jog siūlymas suvienodinti sąlygas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi ateiti iš Vyriausybės. Apie tai jis žada kalbėtis ir su premjere Ingrida Šimonyte.
Taip pat skaitykite
„Projekto nėra. <...> Tai yra Vyriausybės jurisdikcija ir kompetencija. Aš nuosekliai laikausi tos pačios pozicijos, kad ribojimai turėtų būti suvienodinti. Dėl daugelio priežasčių.
Pirmiausia, manau, kad opozicija ir kvalifikuotas verslas, kurie norėjo pabėgti nuo autoritarinio režimo, jau išvyko, jie čia turi užuovėją ir gali plėtoti savo veiklą, opozicija, žmogaus teisių gynėjai taip pat gali saugoti savo gyvybes ir puoselėti demokratines idėjas, o verslas toliau gali dirbti savo kvalifikuotą darbą“, – komentavo NSGK pirmininkas.
Tačiau, anot L. Kasčiūno, Lietuvoje daugėja „su demokratija ir profesija nesusijusių žmonių“, todėl, kaip sakė politikas, natūralu, kad kyla klausimas, kaip tokia situacija veikia šalies nacionalinį saugumą ir gynybą.
„Ar mes esame pajėgūs kontroliuoti visą procesą, tai yra, patikrinti žmones? Priminsiu, kad yra apie tūkstantį neišduotų ar panaikintų leidimų. Tai reiškia, kad mes kalbame apie žmones, kurie yra susiję su režimu, tų sąsajų gali būti įvairių – per vidaus reikalų struktūras, per kariuomenę. Tai yra skambutis mums ir manau, kad reikia visa tai labai rimtai vertinti“, – sakė politikas.
Pasak NSGK pirmininko, taip pat kyla klausimas dėl Lietuvoje jau esančių Baltarusijos piliečių – ar jie grįžta į Baltarusiją, o po to vėl į Lietuvą, kas yra jų šeimų nariai ir pan. Kitaip tariant, L. Kasčiūno teigimu, kyla klausimų, ar nėra lengvai pažeidžiamų vietų, ar į Baltarusiją vykstantys, o po to į Lietuvą grįžtantys baltarusiai nėra verbuojami.
„Baltarusijos diaspora Lietuvoje neišvengiamai yra ir Baltarusijos KGB [interesų] objektas. Tai reikia vertinti labai rimtai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Be to, NSGK pirmininkas kalbėdamas su portalu LRT.lt pabrėžė, jog net ir dabar Rusijos piliečiai, kuriems taikomi griežti ribojimai norint patekti į Lietuvą, turi galimybes atvykti į mūsų šalį humanitariniu pagrindu. Toks pagrindas, anot L. Kasčiūno, išliktų ir sugriežtinus sąlygas baltarusiams.
Taip pat skaitykite
Mano, kad klausimas – nebeaktualus
Tačiau ne visi politikai pritaria NSGK pirmininko bei prezidento požiūriui. Manančių, kad nereikia baltarusiams griežtinti sąlygų patekti į Lietuvą, yra ir valdančiųjų, ir opozicijos gretose. Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis portalui LRT.lt komentavo, kad klausimas dėl ribojimų Baltarusijos piliečiams griežtinimo nebėra aktualus.
„Kaip maniau, taip ir manau, kad sugriežtinti nereikia. Tai visiškai nebeturi aktualumo. Buvo sakoma, kad tai reikia padaryti dėl įvairiausių saugumo sumetimų, dėl „Wagner“ grupuotės dislokavimo, dėl didesnio militarizavimo Baltarusijos teritorijoje – tie klausimai šiandien yra visiškai nebeaktualūs. Reikia tai atvirai pasakyti“, – aiškino parlamento vicepirmininkas.
A. Mazuronis sakė apklausos rezultatus vertinantis kaip intensyviai politikų skleidžiamos dezinformacijos rezultatą. Pasak jo, jei Lietuvoje matomas tam tikrų sričių specialistų poreikis, nereikia stebėtis, kad į tai reaguos ir kaimyninės Baltarusijos piliečiai.
„Jei yra nuolydis, tai vanduo visada tekės į apačią. Jei yra paklausa, visada atsiras pasiūla. Tik dabar klausimas, kuo tą paklausą užpildysime. Ar tuo, ką mes dabar matome, vis didėjančiu skaičiumi piliečių iš trečiųjų valstybių – Kazachastano, Uzbekistano, Afrikos valstybių?
Man atrodo, kad vertybiškai, kultūriškai Baltarusijos žmonės [artimesni mums]. Jie neremia agresijos, jų negalima prilyginti Rusijai, nes jie tiesiog yra kitokie. Jie matę Europos, matė pasaulio, jie čia gyvena, jų įmonės čia yra persikėlusios, jie čia vaikus leidžia į darželius, moka mokesčius nuo gana didelių atlyginimų, moka PVM apsipirkinėdami ir visaip kaip prisideda prie mūsų ekonominio vystymosi“, – sakė „darbietis“.
Pasak jo, tokiems žmonėms reikia sudaryti galimybes pabėgti nuo neteisėto ir diktatoriško režimo, šiuo metu įsitvirtinusio Baltarusijoje. Be to, A. Mazuronis teigė, kad anksčiau ar vėliau situacija pačioje Baltarusijoje pasikeis, todėl baltarusiai iš Lietuvos į tėvynę grįš turėdami vakarietiškas, europietiškas vertybes.
„Man atrodo, kad tai turėtų būti mūsų ilgalaikė strategija Baltarusijos atžvilgiu. Aš pasigendu ilgalaikės strategijos – prezidentas sugalvoja vienaip, Užsienio reikalų ministerija sugalvoja kitaip, o kur tikroji priežastis jų sugalvojimų, apskritai nėra aišku“, – vertino Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis.
Taip pat skaitykite
Skeptiškai į sąlygų baltarusiams griežtinimą žiūrintis sakė ir kitas parlamento vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Jis portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu yra sustabdytas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas Rusijos piliečiams, bet Baltarusijos piliečių situacija yra kitokia.
„Baltarusiai gali atvykti į Lietuvą. Ar mes kalbame apie kažkokį sugriežtinimą, kuris yra įmanomas, bet ne visišką uždarymą? Tai gal ir palaikyčiau, įvertinęs saugumo situaciją regione. Bet jei kalbame apie tą patį uždarymą, manau, kad tokiam sprendimui papildomų motyvų aš negirdėjau“, – sakė V. Mitalas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad, Seimui ėmusis svarstyti prezidento siūlymus sugriežtinti ribojimus baltarusiams, jis jų nepalaikytų, Laisvės frakcijos seniūnas atsakė: „Ne. Tikrai nebūtinai. Mano nuomonė nuo tada, kai buvo priimtas įstatymas (numatęs ribojimus Rusijos piliečiams) ir buvo kilusi diskusija, iki dabar radikaliai nepasikeitė.
Bet pagrindinis dalykas yra tas, kad aš tikiu Lietuvos migracijos ir saugumo procedūromis, kurios yra taikomos. Manau, kad čia jų žodis turėtų būti lemiamas. Jeigu jie sakys, kad visiškai nebesusitvarko su srautu ar patikra nebeveikia, tada gal ir kiti argumentai įsijungs. Bet kol kas aš to negirdėjau.“
Reikia aiškių argumentų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius, apžvalgininkas Vytis Jurkonis portalui LRT.lt sakė, kad pirmiausia reikėtų sužinoti, kokia motyvacija ir kokiais argumentais remiantis siūloma griežtinti sąlygas į Lietuvą norintiems atvykti Baltarusijos piliečiams.
Pasak apžvalgininko, žinomi argumentai, kuriuos išsako baltarusių demokratinės jėgos, kodėl nereikėtų net kalbėti apie vienodą rusų ir baltarusių traktavimą.
„Kai sulyginami rusai ir baltarusiai, tai mažų mažiausiai žeidžia baltarusius. Baltarusių pasipriešinimas Minsko režimui 2020 metais buvo itin ryškus, todėl baltarusių prašymas daryti aiškią skirtį tarp Baltarusijos režimo ir Baltarusijos žmonių atrodo pagrįstas“, – sakė V. Jurkonis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad baltarusiškos pilietinės iniciatyvos, remiančios Ukrainą, yra gerokai labiau matomos. Be to, pasak VU TSPMI lektoriaus, baltarusių bendruomenė Lietuvoje yra gerokai didesnė negu rusų demokratų, tad, jei būtų įvesti papildomi ribojimai, tai paveiktų gerokai daugiau žmonių.
„Kita medalio pusė yra aiškiai artikuliuoti, kodėl reikėtų griežtinti baltarusių buvimo sąlygas. Taip pat pabrėžti, jog net ir griežčiausiu atveju atvykusiems pagal žmogaus teisių liniją ir esantiems Lietuvoje humanitariniais pagrindais situacija nesikeis.
Dalį baltarusių trikdo mojavimas sugriežtinimų vėzdu prisidengiant bendra nacionalinio saugumo teze – tam būtų prasminga nurodyti konkrečius atvejus ar situacijas. Tarkime, būtų galima paminėti sankcijų apeidinėjimo klausimus“, – sakė apžvalgininkas.
Pasak V. Jurkonio, iš dešimčių tūkstančių baltarusių, gyvenančių Lietuvoje, mažoji dalis čia yra humanitariniais pagrindais. Didžioji dalis, anot jo, yra dirbantys statybų ir logistikos sektoriuje.
„Ir čia jau klausimas šiuos užsieniečius atsivežančioms įmonėms: ką, kur ir kaip jie tikrina samdydami savo darbuotojus. Turbūt iš visų šitų aptartų klausimų ir susidėliotų paveikslas, kas, kodėl ir kiek nori griežtinti baltarusių atvykimą į Lietuvą ir labiau kontroliuoti procesus, bet tai nėra labai aiškiai artikuliuojama.
Nors dažnai sakoma, kad abi šalys yra agresorės, bet paraleliai įvairių institucijų atstovai nuo Seimo iki prezidentūros taip pat periodiškai primena, kad vis dėlto reikėtų atskirti Baltarusijos žmones nuo Baltarusijos režimo. Tai klausimas, kaip šituos du dalykus – griežtinimą ir tą atskyrimą, siūlo derinti tie, kurie bando inicijuoti griežtesnę politiką“, – klausimus kėlė VU TSPMI lektorius.
Jis priminė, kad anksčiau būta argumentų dėl grupuotės „Wagner“ samdinių, tačiau, pasak V. Jurkonio, dauguma jų nėra Baltarusijos piliečiai ir apskritai „Wagner“ situacija yra gerokai pasikeitusi.
Apžvalgininkas taip pat sakė, kad šių klausimų aptarimas taps vis jautresnis artėjant prie intensyvaus Lietuvos vidaus politikos ir rinkimų ciklo, nes griežtinimo ir ribojimų klausimai, kai kurių politikų nuomone, gali padėti užsidirbti politinių taškų.
„Pagrindinis pavojus būtų tai, jog ribojimais būtų tik „atsižymima“, vengiant spręsti sudėtingus ir tikrus klausimus, ką atskleidė ir tiriamosios žurnalistikos atstovai apie optikos ir dronų, net staklių ginklams pardavimų istorijas į Rytus“, – sakė V. Jurkonis.
Paklaustas apie svarstymus, kad į Lietuvą iš Baltarusijos šiuo metu gali atvykti diversantų, Baltarusijos žvalgybos agentų ar kitų mūsų šaliai nedraugiškų asmenų, apžvalgininkas teigė, kad nors šis klausimas yra svarbus, dar svarbiau yra klausti, ar visa tai įmanoma tik turint Baltarusijos pasą.
„Ar tikrai tokio pobūdžio žmonės negalėtų atvykti su kitų valstybių pasais, nebūtinai baltarusiškais? Taip pat klausimas, ar tai yra griežtinimas, kai permąstomos patikros procedūros ir algoritmai, ar vis dėlto apsiribojama tiesiog išskiriant vieną grupę žmonių, vieną grupę pasų.
Taip, tai yra gana reikšminga grupė, kalbame apie dešimtis tūkstančių žmonių. Bet kartu, ką parodė ir Šoigu meilužės istorija, kad tokiu rizikingu asmeniu gali būti ir Lietuvos pilietis. Nepaprasta buvo ir buvusio žvalgybos generolo Jurijaus Kudimovo, turinčio Lietuvos pilietybę, istorija. Lyg ir nebuvo žinių, kaip ši istorija pasibaigė“, – vardijo apžvalgininkas.
Anot jo, Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai atskleidė ne vieną istoriją, kai Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, veikiančios įmonės buvo susijusios su Rusija ir Baltarusija.
„Galima prisiminti ir baltarusiškos įmonės bandymus Lietuvoje užsakyti sparnus jų krovininiams dronams. Tiesa, tąkart buvo prisidengta JAV. Trumpai tariant, griežtesni ribojimai pagal pasą niekaip neišsprendžia mūsų geresnio radaro klausimo ir, baisiausia, kad gali sukurti iliuziją, neva šie klausimai yra sprendžiami“, – portalui LRT.lt komentavo apžvalgininkas V. Jurkonis.
