Tyli kelionė režimui į glėbį: iš internetinio tarpininko rankų – pažadas dėl Rusijos paso vos už 5 tūkst. eurų

Šviesesniu rytojumi Rusijoje propagandos įtikintiems asmenims šios šalies pilietybė gali būti ranka pasiekiama. Internete susikūrusiose ne taip paprastai prieinamose grupėse knibžda patariančiųjų, kaip kuo greičiau ir sklandžiau tapti „visateisiu rusu“. LRT.lt eksperimentas atskleidė, kad rusiškojo pasaulio šlovintojams siūloma vos už kelis tūkstančius eurų, jeigu prireiks, „atidaryti archyvą“ ir parūpinti agresorės pilietybę. 

Šių procesų fone skirtingų sričių atstovai akcentuoja – jau kurį laiką Rusija gerokai sušvelnino pilietybės suteikimo tvarką ir vilioja buvusios Tarybų Sąjungos šalių žmones. Ant kabliuko užkibusieji galėtų ne tik kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, bet prireikus gali būti aktyvuoti veikti prieš Lietuvos valstybę.

Visai neseniai Lietuva įdėmiai sekė Klaipėdos rajono gyventojo Algirdo Švanio pagrobtos ir nelegaliai kertant valstybės sieną į Rusijos Federaciją išvežtos dar nė vienerių nesulaukusios jo dukros dramą.

Šioje istorijoje be nuostabą keliančios vyro kelionės su iš motinos pagrobtu vaiku nemažu netikėtumu tapo ir gana greitai paaiškėjęs faktas, kad į Lietuvai nedraugišką valstybę gumine valtimi Skirvytės upe pabėgęs A. Švanys, nepatvirtintais duomenimis, turi Rusijos pilietybę.

Būtent dėl to jau pirmosiomis vaiko pagrobimo paromis paaiškėjo, kad Rusija neketina Lietuvai perduoti savo piliečio. Ši aplinkybė, žinia, apskritai smarkiai menkina tikimybę, kad propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje didvyriu dėl savo veiksmų tituluotas A. Švanys kada nors bus grąžintas į Lietuvą ir sulauks įstatymuose numatytos bausmės už vaiko pagrobimą bei neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

Internete – pilietybės siekiančiųjų bendruomenės

Panašu, kad A. Švanys bent kurį laiką galėjo gyventi, o galbūt ir iki šiol gyvena turėdamas du – lietuvišką ir rusišką – pasus, nors tam teisės ir neturi. Pareigūnai yra fiksavę galimą vyro pasirengimą nusikaltimams – anksčiau jis ne kartą vyko į Rusijos Federaciją.

Tikėtina, kad tokių žmonių Lietuvoje gali būti ir daugiau.

LRT žiniomis, Lietuvos ir Rusijos pasienyje pasitaiko tokių atvejų, kai į Rusiją keliauti norintys žmonės pasieniečiams pateikia lietuvišką pasą, tačiau vizos kelionei neturi. Paklausti, kaip jie ketina praeiti patikrą Rusijos pasienio pusėje, jeigu neturi vizos, keliautojai nedaugžodžiaudami tvirtina, kad jiems vizos tiesiog nereikia.

Tokiems pokalbiams užsitęsiant paaiškėja, kad žmogus turi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę, tad nors išvykdamas iš Lietuvos pateikia šios šalies pasą, tačiau Rusijos pasieniečiams rodys jau rusiškąjį ir į šalį pateks kaip visateisis jos pilietis.

Žinia, tam tikros žmonių grupės turi teisę turėti dvigubas pilietybes, tačiau tai apima tik tam tikrus labai konkrečius atvejus.

LRT.lt pavyko išsiaiškinti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ ir susirašinėjimų programėlėje „Telegram“ veikia nemažai įvairių grupių, kuriose žmonės iš įvairiausių šalių dalijasi savo patirtimis įgyjant Rusijos pilietybę ir persikeliant gyventi į šią šalį.

Kai kurios grupės ir kanalai vienija būtent Baltijos jūros šalyse gyvenančius žmones ar TSRS sudėtyje buvusių šalių gyventojus. Daugumą šių grupių ar pokalbių kanalų galima rasti kirilica rašmenimis parašytais pavadinimais, pavyzdžiui, „Путь Домой!“ („Kelias namo“), „Гражданство России“ („Rusijos pilietybė“), „Европейские соотечественники в России“ („Europiečiai Rusijoje“) ir pan.

Tiesa, norint į kai kurias jų patekti tenka atsakyti ir į administratorių privačiomis žinutėmis užduodamus klausimus. Išsiuntus užklausą prisijungti prie grupės ar pokalbių kanalo teiraujamasi, kodėl norima tą padaryti, kokia informacija domina ir pan.

Pilietybė – per pusmetį ir už beveik 5,5 tūkst. eurų?

Būtent „Telegram“ tinkle pavyko užmegzti pokalbį su tarpininku Eduardu, kuris, kaip galima suprasti iš programėlėje esančio skelbimo, išmano Rusijos pilietybės gavimo būdus, kurių vienas – nuotolinis.

Pokalbio pradžioje Eduardas Rusijos pilietybės siekiančia Egle apsimetančiai žurnalistei uždavė bendruosius klausimus apie dabar turimą pilietybę, buvo bandoma išsiaiškinti, kokiu pagrindu pilietybės moteris galėtų prašyti.

Bendravimo per „Telegram“ metu jis ne kartą pakartojo, kad procesas gali būti vykdomas nuotoliniu būdu, tačiau tai kainuos.

Tarpininkas akcentavo, kad būtina rasti pagrindą, kuriuo būtų galima prašyti Rusijos Federacijos pilietybės. Tokiu galėtų būti giminystės ryšys, siekis vieną pilietybę keisti kita arba iš pradžių bandyti gauti leidimą laikinai gyventi Rusijoje ir tik paskui siekti pilietybės.

Pokalbiui su tarpininku užsitęsus kelias dienas ir į Rusiją gyventi persikelti neva norinčiai, tačiau iš tiesų neegzistuojančiai Eglei užsiminus, kad ji gimė iki 1991-ųjų, kai Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos dalimi, Eduardas netrukus pateikė gana konkretų pasiūlymą, kaip būtų galima pasiekti Eglės tikslą ir kiek tai kainuos.

Anot tarpininko, procesas esą užtruks apie 6–7 mėnesius ir tai Eglei turėtų kainuoti apie 570 tūkst. rublių, o tai atitinka apie 5,4 tūkst. eurų.

„Išduosime nuotoliniu būdu. Norinti pradėti registraciją reikia turėti paso nuotrauką arba skenuotą, gimimo liudijimą. Jei yra įrodymų iš tėvų (SSRS), jei ne, atidarysime archyvą. Spalvotą nuotrauką baltame fone elektronine forma, avansas – 30 proc.“, – Egle prisistačiusiai žurnalistei rašė Eduardas.

Nors Europa Rusijai ir taiko sankcijas ir pervesti tarpininko nurodytos sumos į jo sąskaitą iš Lietuvos turėtų būti neįmanoma, panašu, kad vis dėlto yra būdas atsiskaityti su pilietybės gavimo procesus išmanančiu verslautoju – buvo nurodyta, kad mokėti teks kriptovaliuta.

Eduardas taip pat nurodė elektroninio pašto adresą, kuriuo reikėtų siųsti minėtus dokumentus bei pažadėjo nurodyti rekvizitus, kur teks pervesti minėtą avansą.

Tokias paslaugas, kaip ir Eduardas, siūlančiųjų yra ir daugiau. Tiesa, bendravimas su šiais asmenimis yra kiek komplikuotas – pokalbis mezgasi gana lėtai, o jo pradžioje atsakymų tenka laukti ir po kelias valandas.

Buvusioms Tarybų Sąjungos valstybėms – speciali tvarka

LRT.lt tolesnių tarpininko Eduardo nurodytų veiksmų neatliko – pinigų jam nepervedė ir dokumentų kopijų nepateikė, tad išgalvotai Eglei iš Lietuvos Rusijos Federacijos pilietybė nebuvo suteikta.

Vis dėlto jeigu į šį tarpininką kreiptųsi tikras asmuo, o ne žurnalistės dėl eksperimento išgalvotas gyventojas ir Eduardas nėra sukčius, kuris pelnosi iš kažkodėl šviesesniu rytojumi Rusijoje patikėjusių žmonių, tikėtina, dar sovietmečiu gimęs lietuvis ne itin sunkiai gali tapti rusu.

Tai, kad į tokius asmenis Rusija jau kurį laiką žiūri palankiau ir lengviau išduoda pilietybes, pastebi ir Karaliaučiaus lietuvių bendrijos pirmininkas Sigitas Šamborskis.

„Supaprastinta ta tvarka. Dabar galima kreiptis, jeigu tavo tėvai ar seneliai buvo TSRS piliečiai. Tai ką tai reiškia? Tai faktiškai visi gali kreiptis ir jeigu esi labai lojalus, įrodai savo lojalumą Rusijai, ją šlovini, tai tada ir gauni. Aišku, jie patikrins ir jeigu buvo kažkokių pasisakymų prieš Rusiją ir pan. Jie patikrins tavo socialinius tinklus, kur dirbi, gal esi naudingas ir visa kita. Savaime suprantama, kad per specialiąsias struktūras ta informacija praeina ir yra surenkama“, – sakė S. Šamborskis.

Minėtose grupėse, kuriose žmonės dalijasi patirtimis persikeliant į Rusiją, taip pat neretai užsimenama apie anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusias šalis ir galimybes jų gyventojams gauti Rusijos pilietybes, šį faktą pateikiant kaip pilietybės prašymo pagrindą.

Bendrijos pirmininkas patikino, kad žurnalistui eksperimentiniais tikslais nepavyktų užbaigti proceso, nes Rusija greitai išsiaiškintų, koks asmuo kreipiasi ir tuo kelias pasibaigtų. Vis dėlto žurnalistas iš nacionalinio transliuotojo, pasak S. Šamborskio, Rusijos tarnyboms būtų labai įdomus ir tokį asmenį būtų bandoma užverbuoti.

Tiesa, pašnekovas pastebėjo, kad nuotoliniu būdu gauti pilietybę turėtų būti sudėtinga, mat šiame procese reikia prieigos prie tam tikrų Rusijos sistemų ir nebūnant šalies viduje tą padaryti turėtų būti sunkiai tikėtina.

Tačiau tarpininkų, kurie žmonėms talkina pilietybės įgijimo procese, yra. Paprastai tokie asmenys padeda surinkti žmogui reikalingus dokumentus, pasirūpina jų vertimais, užpildo reikiamas anketas.

„Čia tokia naujoviška verslo rūšis. Nėra labai daug klientų, bet vienas kitas atsiranda“, – pastebėjo S. Šamborskis.

Pašnekovo žiniomis, Rusijoje, Kaliningrado srityje, gyvenantys žmonės siekia persikelti į Lietuvą, ieško būdų įrodyti, kad turi lietuviškų šaknų ir gali siekti mūsų šalies pilietybės. Tuo tarpu lietuvių, norinčių tapti Rusijos Federacijos piliečiais, yra gerokai mažiau.

„Aš nežinau, kas čia gali norėti… Nėra tikrai masiškai, kad norėtų. Pavieniai atvejai. Nežinia dėl ko jie taip įsitikinę, ar ta propaganda Rusijos tokia paveiki yra. Sunku pasakyti. Šiais laikais, ypač vyrui, norėti į Rusiją truputį rizikinga. Gali patekti ir į armiją, kariuomenę, frontą ir galvelę gali padėti. Nežinau, kokios drąsos čia reikia. Kaip Švanys… Labai keista“, – teigė S. Šamborskis.

Jeigu esi labai lojalus, įrodai tą savo lojalumą Rusijai, ją šlovini, tai tada ir gauni.

S. Šamborskis

Tikslas – propaganda prieš Europą

Socialinių tinklų grupėse nemažai kalbama apie vadinamąją tautiečių perkėlimo programą, kuri taip gali būti lengvesnis būdas gauti Rusijos pilietybę.

Šioje programoje dalyvaujantys žmonės gauna leidimą gyventi tam tikrame Rusijos pasiūlytame mieste ir vėliau gali prašyti jiems suteikti pilietybę.

„Jeigu esi buvusios Tarybų Sąjungos pilietis arba moki rusų kalbą, gali paprastai patekti į tą programą ir viskas. Tvarka gauti Rusijos pilietybę dabar yra stipriai palengvinta. Anksčiau buvo tokia nuostata, kad tik tie žmonės, kurie buvo Tarybų Sąjungos piliečiai arba gimė Tarybų Sąjungoje, gali gauti pilietybę. Dabar yra toks naratyvas, kad visi, kas gyveno Rusijos imperijos ribose, tai reiškia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, gali gauti Rusijos pilietybę“, – patikino Lietuvos pilietybę gavęs verslininkas Viktoras Voroncovas.

Neatmetama, kad „Telegram“ kanaluose ir grupėse pagalbą persikeliant į Rusiją būtent tokiu būdu teigiantys žmonės gali būti finansuojami Rusijos tarnybų.

V. Voroncovo nuomone, Rusija laisviau dalija pilietybes, nes pagrindinis jos tikslas – mulkinti vietos gyventojus bei dirbtinai kurti šios šalies galybės mitą.

„Vyksta labai didelė migracija. Iš propagandinės pusės, jeigu vyksta migracija iš Rusijos, labai neblogai būtų parodyti, kad vyksta migracija ir į Rusiją. Pavyzdžiui, iš tokių nedraugiškų šalių kaip Lietuva, Latvija, Estija žmonės grįžta, nes negali čia gyventi, diskriminuojami ir t. t. Aš galvoju, kad čia pagrindinė užduotis – propaganda, siekis turėti pavyzdžių, kuriuos galėtų parodyti žiniasklaida“, – apie tai, kaip Kremliaus propaganda siekia išnaudoti šiuos naujuosius piliečius, aiškino V. Voroncovas.

Dar viena, tačiau labiau šalutinė, priežastis, kodėl Rusijai palanku auginti gyventojų skaičių – apverktina kai kurių regionų ekonominė būklė.

„Ten apskritai trūksta žmonių. Bet koks žmogus, kuris atvažiuoja į Chabarovsko sritį ar Kamčiatką, stumia ekonomiką į priekį. Bet koks žmogus“, – pastebėjo V. Voroncovas.

Nuslėpti antrą pilietybę – nelegalu, bet įmanoma

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, turi kuo greičiau apie šį faktą pranešti Migracijos departamentui.

Pildant specialią anketą žmogus turi atsakyti į tam tikrus klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar žmogus turi teisę į daugybinę pilietybę. Pateiktą informaciją departamentas įvertina ir jeigu nustatoma, kad žmogus, įgijęs kitos šalies pilietybę, turi teisę išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, šie duomenys įtraukiami į gyventojų registrą.

Anot Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, jeigu nustatoma, kad asmuo neturi teisės išsaugoti Lietuvos pilietybę, todėl, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, pradedama pilietybės netekimo procedūra.

Vis dėlto, pripažįstama, kad galimybių nuslėpti šį faktą ir gyventi tarp dviejų šalių – įmanoma, nes vieningos sistemos, kuri užtikrintų informacijos apsikeitimą tarp šalių, nėra.

„Sužinoti, jeigu žmogus piktybiškai slepia šią informaciją, yra be galo sunku, tačiau vis dėlto yra būdų ir yra įmanoma sužinoti, bet, aišku, ne apie kiekvieną sužinome. Pavyzdžiui, gali kitos tarnybos, atlikdamos kokią nors procedūrą, nustatyti arba gali kilti įtarimų, kad tas asmuo turi kitos valstybės pilietybę. Pavyzdžiui, jeigu važiuoja į Rusiją ir parodo rusišką pasą. Tai čia lengviausias būdas. Arba praneša kiti žmonės sužinoję. Būna, kad kaimynai praneša. Tada Migracijos departamentas tikrina. Bet išties, kažkokio mechanizmo, kad automatiškai Migracijos departamentas gautų informaciją iš kitų valstybių, tokių, kaip Rusija, kad asmenys įgijo jų pilietybę – nėra“, – dėstė E. Gudzinskaitė.

Taigi, jeigu žmogus nuo Lietuvos valstybės institucijų kruopščiai slėps antrosios pilietybės įgijimo faktą, nors ir nusižengdamas įstatymams, tačiau dviejų valstybių piliečiu jis gali būti neapibrėžtą laikotarpį.

E. Gudzinskaitė pripažino, kad antroji pilietybė, jeigu gyventojas apie ją nepranešė, gali nė nesutrukdyti, pavyzdžiui, pasikeisti baigusio galioti paso, nes Lietuvos tarnybos tiesiog neturės informacijos, kad žmogus šio dokumento turėti neturi teisės.

Jeigu toks dviejų šalių pilietis vis dėlto įkliūva Migracijos departamentui, jo laukia bauda nuo 300 iki 850 eurų.

Pasak E. Gudzinskaitės, praėjusiais metais sulaukta 2045 pranešimų apie įgytą antrąją pilietybę, o šiemet – jau kiek daugiau nei 1800 pranešimų.

Kaip minėta, departamentas sulaukia ir gyventojų pranešimų apie asmenis, kurie turi daugiau nei vieną pilietybę, nors tam teisės ir neturi. Ne visi šie pranešimai pasitvirtina, tačiau didžioji dauguma jų atitinka tikrovę.

„Dažniau paaiškėja, kad asmuo neturi teisės į daugybinę pilietybę ir tada Migracijos departamentas imasi veiksmų ir procedūrų, kad pradėtų Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą“, – pastebėjo E. Gudzinskaitė.

Bilietas į skirtingus pasaulius

Už nacionalinį saugumą atsakingi Seimo nariai susiklosčiusią situaciją, kai žmonės turi mūsų šaliai nedraugiškos kaimynės pilietybę ir šį faktą slepia nuo Lietuvos institucijų, vertina neigiamai, tačiau taip pat pripažįstama, kad sukontroliuoti procesą nėra lengva.

„Deja, viena vertus, jie patys neinformuoja, jeigu įgyja Rusijos pilietybę. Antra vertus, Rusija mūsų neinformuoja, nes ji, be abejo, nemato poreikio to daryti, nes čia yra Rusija. Tai nėra gera kaimynė, su kuria gali sutarti“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kaip vienintelį problemos sprendimą komiteto pirmininkas mato aktyvų Lietuvos saugumo tarnybų, kurios, matydamos intensyvėjančius ryšius tarp atskirų grupių, gyvenančių Lietuvoje, ir piliečių, kurie gali ieškoti prieigos prie pilietybės institutų Rusijoje, prevencinį darbą tuos žmones stebint, įspėjant ir pan.

L. Kasčiūno nuomone, žmones siekti išlaikyti dvigubą pilietybę gali skatinti ideologiniai ir pragmatiniai sumetimai.

„Manau, kad yra ideologinių aspektų, susijusių su noru priklausyti rusiškajam pasauliui, bet išlaikyti ryšius ir čia, Lietuvoje. Bet yra ir pragmatinių aspektų, susijusių su tuo, kad nori pasėdėti ant dviejų kėdžių: pavažinėti su lietuvišku pasu laisvai po Europą, kaip Europos Sąjungos piliečiui ir turbūt su rusišku pasu pragmatiškai judėti Rusijos Federacijos ir galbūt Baltarusijos kryptimi, kur viskas su rusišku pasu yra lengviau, ir ten galbūt turėti visokiausių reikalų. Tai ir vienu, ir kitu atveju, be jokios abejonės, yra rizika mūsų nacionaliniam saugumui“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

LRT.lt kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl to, ar jos atstovams yra žinomi tarpininkų bandymai „prekiauti“ pilietybėmis nuotoliniu būdu bei supaprastinta Rusijos pilietybių suteikimo tvarka ir ar šie veiksniai, VSD vertinimu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Į šiuos klausimus VSD neatsakė, tačiau lakoniškai paaiškino tai, kokių priemonių imamasi sprendžiant daugybinės pilietybės klausimus.

„VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, teikia informaciją Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Pilietybės reikalų komisijai, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti suteikti ar grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios reglamentuotos Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje“, – teigiama departamento atsiųstame komentare.

Taip pat pastebima, kad vykdant pavestas funkcijas VSD gavus informaciją, kad LR pilietis įgijo antrą pilietybę, neturėdamas teisės į dvigubą pilietybę, VSD apie tai informuoja atsakingas institucijas, šiuo atveju Migracijos departamentą.

Tai yra rizika mūsų nacionaliniam saugumui

L. Kasčiūnas

Pilietybė – būdas formuoti penktąją koloną?

Situacijas, kai žmonės turi ne tik Lietuvos, bet tuo pačiu metu ir jai nedraugiškos agresorės pasą, nors dvigubai pilietybei teisės ir neturi bei slepia tai nuo Lietuvos tarnybų, Seimo narys Saulius Skvernelis vadina gilia problema.

Politikas neatmeta, kad Rusija, suteikdama pilietybę ir žinodama, kad asmuo galėjo išsaugoti Lietuvos pilietybę, prireikus gali šantažuoti, bandyti paveikti, verbuoti.

„Penktos kolonos formavimas. Žmonės, būdami Lietuvoje, vieną dieną gali pasakyti, kad žiūrėkite, mes turime daugybę Rusijos piliečių čia, Lietuvoje, kurie yra persekiojami, skriaudžiami ir juos reikia gelbėti. Formuojasi, iš esmės, penkta kolona, kuri bet kada gali būti panaudota ir pajungta jau veikiant prieš mūsų valstybės interesus. Tai yra rimta problema“, – dėstė S. Skvernelis.

Tiesa, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas akcentavo, kad formuojant penktąją koloną pilietybės faktorius gali būti naudojamas, tačiau šiam procesui nėra būtinas, nes Rusijai lojalūs žmonės gali ir neturėti šios šalies pilietybės, tačiau „jeigu įvyktų X diena, jis galėtų būti aktyvuojamas iš Rusijos pusės“.

„Kita vertus, pilietybės dalijimas siejasi su visa ta rusiškojo pasaulio koncepcija, su Rusijos piliečių teisių gynimo nesąmonėmis, kurias nuolat akcentuoja Kremlius, su tuo naratyvu apie rusakalbių ar Rusijos piliečių erdves, kurios peržengia Rusijos Federacijos ribas. Šia prasme, yra rizika, kad propagandoje gali stiprėti būtent šitoks naratyvas, kad yra ir Baltijos šalyse mūsų piliečių, kuriuos reikia ginti. Suprantame, ką reiškia ginti, kai kalbame apie Rusijos Federaciją. Atsiranda sąlyga eskaluoti, sąlyga kurti propagandinę informacinę ataką. Tokia rizika yra“, – dėstė L. Kasčiūnas.