Registrų centro duomenimis, šių metų vasarį Lietuvoje buvo beveik 9 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, dalinai arba pilnai priklausančių Rusijos piliečiams. Tuo metu Baltarusijos piliečiams jų priklausė bene 3 kartus mažiau – kiek daugiau nei 3 tūkst. Visgi baltarusių įsigyjamo NT mastai šalyje sparčiai auga – pernai Lietuvoje Baltarusijos piliečiai jo nusipirko beveik 2 kartus daugiau nei 2021-aisiais.
Agentūros „NT Market“ vadovė Jūratė Andrijauskienė LRT RADIJUI sako, kad itin aktyviai Rusijos ir Baltarusijos piliečiai į Lietuvą investavo praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Daugiausia juos domino objektai Vilniaus ir Klaipėdos kraštuose. Šiuo metu, pastebi ekspertė, Rusijos piliečių NT pirkimai šalyje sulėtėjo, o baltarusiai, priešingai, ir toliau aktyviai įsigija tiek gyvenamuosius, tiek komercinius objektus.
Taip pat skaitykite
„Daugiausiai domimasi gyvenamuoju turtu, nes žmonės, atvykę iš Baltarusijos, yra linkę ne nuomotis, o pirkti būstą. Iš pradžių, gal kokį pusmetį, jie nuomojasi, o paskui įsivertina galimybes čia gyventi, susirasti darbą ir perka būstą. Klaipėdoje daugiau negu pusė NT objektų, kuriuos nupirko baltarusiai, yra gyvenamosios paskirties. Įsigiję gyvenamosios paskirties turto, žmonės jau dairosi ir verslo patalpų“, – pasakoja agentūros „NT Market“ vadovė.
Pašnekovė pastebi, kad dažniausiai į Lietuvą atvykę baltarusiai kuria bendras įmones kartu su lietuviais, įsigiję komercines patalpas jose vykdo ir gamybą, ir prekybą. Visgi bendrame kontekste, anot J. Andrijauskienės, ir Baltarusijos, ir Rusijos piliečių įsigyjamas NT reikšmingos dalies nesudaro: sandoriai su tokiais asmenimis apima vos 1–2 proc. visų pardavimų, o tai „reikšmės mūsų pajamoms neturi“.
NT analitikas Arnoldas Antanavičius LRT RADIJUI tvirtina – nors Rusijos ir Baltarusijos piliečiai didelės reikšmės Lietuvos rinkai ir neturi, tačiau „tokiais laikais, kai rinka buvo ir tebėra sulėtėjusi, manau, bet kuriai rinkai bet kuris pirkėjas yra toks įdomesnis“.
Anot eksperto, šių šalių piliečiai, dažniausiai perkantys gyvenamosios paskirties NT su tikslu apsistoti Lietuvoje, yra „tokie tiksliniai pirkėjai“: „Jie yra sveiki rinkai, priešingai nei perpardavinėtojai, bandantys spekuliuoti, uždirbti iš kainų pakilimo ir panašiai“. Dėl to, pasak A. Antanavičiaus, tokių pirkėjų atsiradimas yra „tam tikras rinkos pagyvinimas“, nepaisant to, kad ir vos keliais procentais.
Kaip pastebi ekspertas, užsieniečių įsitraukimas į NT rinką Lietuvoje visa būdavo epizodinis. „Kažkuriuo metu buvo iš Vakarų Europos pirkėjai, Skandinavijos šalių pirkėjai, kai galbūt jie matė mūsų šalyje perspektyvas kainų kilimo, nes pas mus tai dar buvo nauja banga, o jie matė tokias bangas anksčiau. (...) Po to keitėsi geopolitinė situacija, pas mus padidėjo ukrainiečių ir pačių baltarusių srautas. Tai epizodiškai užsieniečių dalyvavimas, sakyčiau, vyksta, bet nebūtinai taip tolygiai“, – aiškina NT analitikas.
Paklausta, kokiomis savybėmis kaip pirkėjai pasižymi užsieniečiai ir konkrečiai rusai bei baltarusiai, „NT Market“ vadovė J. Andrijauskienė sako, kad dideliais skirtumais, lyginant su lietuviais, jie nepasižymi, tik galbūt pirkdami turtą yra linkę greičiau sutikti su pardavėjo siūloma kaina. Tai, pasak ekspertės, itin būdinga baltarusiams.
„Baltarusiai į derybas labai leidžiasi, nes bent jau ne kiekvienas klaipėdietis linkęs parduoti baltarusiams turtą. Dėl to, jeigu jie jau randa tinkamą objektą, derybos yra nedidelės, 1–2 proc. ribose“, – tvirtina J. Andrijauskienė.
Ekspertė pastebi, kad lietuviai, parduodantys NT, nėra nusistatę prieš visus užsieniečius, o tik prieš tam tikrų tautybių žmones. „Vakarų piliečiai priimami gan džiaugsmingai, o, pavyzdžiui, esam susidūrę, kad buto neišnuomojo, nepardavė patalpų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Yra tam tikras nusiteikimas, dažniausiai tai lemia politinės pažiūros, bet tokių derybų ir tokių atsisakymų yra ne toks didelis procentas. Dauguma žmonių, kuriems reikia parduoti ir jie pasiryžę parduoti, tikrai nesirenka pirkėjų pagal tautybes“, – pabrėžia agentūros „NT Market“ vadovė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
