Naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose jau uždrausta Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Šiuo klausimu diskutuojama ir Lietuvoje, tačiau yra besiimančių veiksmų: Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnazija žengė vieną žingsnį į priekį – ji viena pirmųjų švietimo įstaigų šalyje, visiškai uždraudusi naudotis išmaniaisiais telefonais ir pasiūliusi mokiniams „mainus“.
Išmaniųjų telefonų naudojimo mokykloje tema kelia daug diskusijų, kartu ir nemažai abejonių. Oponentai svarsto apie teisę į privatumą ir privačią nuosavybę. Tuo metu mokytojai skundžiasi, kad vaikai, kartkartėmis žvilgčiojantys į telefonų ekranus, blaškosi ir nesusikaupia, tėvai baiminasi prarasti ryšį su vaikais, o jaunimas ne visada nori atsisakyti mobiliųjų telefonų.
Socialinio tinklo paskyroje Paluknio Longino Komolovskio gimnazija nurodo, kad ji pirmoji švietimo įstaiga šalyje, dar pavasarį uždraudusi mobiliuosius telefonus. Tėvai, prasidėjus šiems mokslo metams, turėjo oficialiai pasirašyti ir sutikti su tokia tvarka ugdymo įstaigoje.
LRT.lt nusprendė apsilankyti gimnazijoje ir išsiaiškinti, ar taip yra iš tiesų. Domino ir mokinių nuotaikos, susijusios su tokiu sprendimu.
Vietoj tradicinio skambučio – Antonio Vivaldi „Keturi metų laikai“
Koridoriai dar tušti, vyksta pamokos. Staiga vietoj tradicinio ir įkyraus mokyklinio skambučio iš koridorių lubose įrengtų garsiakalbių skamba viena dalis iš A. Vivaldi ciklo „Keturi metų laikai“– „Ruduo“. Pamokos baigiasi, vaikai išeina iš klasių.
Taip pat skaitykite
Mokiniai telefonų naudojimo pokyčius vadina „mobiliųjų reforma“, kuri, kaip jie aiškina, pirmą kartą pradėta taikyti tik vienoje klasėje.
„Turime griežtą klasės auklėtoją – Karoliną Mackievič. Vieną dieną, matyt, jai trūko kantrybė. Pasiūlė eksperimento forma kelias dienas mokykloje praleisti be telefonų“, – su šypsena pasakoja septintokas Rafalas.
Kitas priduria, kad iš pradžių tai sukėlė dviprasmiškų jausmų.
„Buvo keista, telefonas nejučia tapo mano dalimi, jį visada laikiau rankoje. Pirmosiomis dienomis netgi jaučiau vidinį nerimą, tarsi netrukus turėtų atsitikti kas nors blogo. Žinoma, nieko blogo nenutiko nei pirmąją dieną be telefono, nei kitą. Paskui įpratau“, – pasakoja berniukas.
Septintos klasės mokiniai sutinka: „Susirūpinome, kodėl telefonai atimti tik iš mūsų klasės. Pasiūlėme administracijai, kad prie šios iniciatyvos prisijungtų visa mokykla“, – sako Gabriela.
„Iki šiol kai kurie vaikai kartais pasako, kad mes atsakingi už atimtus mobiliuosius telefonus“, – pasakoja Katažina.
Į pokalbį įsitraukia įstaigos direktorė Renata Krasowska, kuri sako, kad „mobiliųjų reforma“ prasidėjo, kai mokykla įsigijo daug laisvalaikio ir pramogų įrangos.
„Tai buvo nauji baldai, stalo teniso, futbolo ir oro ritulio stalai, biliardas, lentyna su naujomis knygomis ir žurnalais, įvairūs stalo žaidimai. Visa tai, kad mokiniai turėtų kuo užsiimti, mokykloje skambėtų vaikų juokas. Bibliotekoje įsteigėme mokyklos radijo stotį „Znad Lukny“. Mokiniai turi galimybę vesti laidas, o per pertraukas iš garsiakalbių leisti šiuolaikinę muziką. Viena sąlyga – turėjo paslėpti telefonus giliai kuprinėje. Taip viskas prasidėjo“, – pasakoja R. Krasowska.
Gimnazijos direktorė pastebi, kad sekėsi ne taip gerai, kaip mokytojai tikėjosi.
„Vaikai nenorėjo žaisti. Jei per pamokas mokiniai tik slapčia žvilgčiojo į išmaniųjų telefonų ekranus, per pertraukas „skendėjo“ alternatyvioje realybėje telefonuose. Stovėdami vos per kelis žingsnius, jie neretai net bendravo per programėles telefonuose. Tai tęstis negalėjo“, – tęsia įstaigos vadovė.
Mokyklos administracija nusprendė surengti visos mokyklos susirinkimą, pirmiausia su mokiniais, paskui ir su jų tėvais.
„Per susitikimą su vaikais paprašiau patikrinti jų telefonus ir išsiaiškinti, kiek laiko praleidžia prie ekranų. Rezultatai buvo stulbinantys – nuo 7 valandų per dieną ir daugiau. Rekordą pasiekė berniukas, kuris per dieną prie telefono praleidžia daugiau nei 13 valandų. Kaip toks vaikas gali normaliai funkcionuoti? Kada jis miega, valgo, kada mokosi?“, – svarsto R. Krasowska.
„Vėliau surengtas susitikimas su tėvais, pristatėme šiuos rezultatus ir papasakojome naujausius mokslinius tyrimus apie tai, kaip įtaisai veikia vaiko sveikatą ir mokymąsi. Nebuvo reikalo ilgai įtikinėti. Tėvai supratingi. Visi kartu rūpinamės vaikų gerove“, – sako pašnekovė.
Mokytojai turi specialias dėžutes, į kurias mokiniai kas rytą deda mobiliuosius telefonus.
„Akivaizdu, kartais kas nors bando kombinuoti. Ypač tai buvo aktualu pirmosiomis dienomis. Kažkas sakė, kad į mokyklą nesinešė telefono, kitas atsinešė du mobiliuosius telefonus – vieną įdėdavo į dėžutę, o kitą – į kišenę“, – pasakoja mokinė Agata.
Lenkų kalbos mokytoja Gražina Paulauskienė sako, kad kiekvienoje grupėje visada atsiranda „maištininkas“.
„Tikėjausi didesnio pasipriešinimo. Tas, kuris bandė kaip nors apeiti taisykles, buvo labai greitai aptinkamas. Meluoti sunku, nes mokinys šiuo atveju turi bijoti ne tik mokytojo pastabumo, bet ir bendraamžių žvilgsnių. Jei visi privalo atiduoti, vadinasi, visi. Su draugais reikia būti sąžiningam“, – juokiasi lenkų kalbos mokytoja.
Paklausti, kaip telefonų atsisakymas paveikė jų mokymosi rezultatus, mokiniai sutinka, kad pradžia nebuvo lengva.
„Šiandien galiu prisipažinti, kad telefonas ne kartą padėjo išlaikyti testus. Mokiniai kūrybingi, net ir rašydami kontrolinį darbą sugebėdavome ieškoti atsakymų telefone. Kartu su „mobiliųjų reforma“ atsirado atsakomybė, kad žinau ir sugebu tik tiek, kiek išmokau. Buvo sunku, rezultatai iš pradžių smuko. Daugeliui taip buvo“, – prisipažįsta Amelija. Emanuelis paguodžiamai priduria, kad prisitaikymo etapas praėjo greitai. „Šiandien mokausi geriau, niekas manęs neblaško“, – sako jis.
Matematikos mokytoja Mažena Krasowska taip pat sutinka, kad mokykla pasirinko gerą kryptį.
„Tai labai vykusi iniciatyva. Mokykla įgavo visiškai kitokių spalvų. Tai normalus ir tikras mokinių gyvenimas kaip mūsų laikais. Mokiniai taip pat pasikeitė. Pastebiu, kad per pamokas daug ilgiau išlieka susikaupę ir dėmesingi, labiau susitelkę. Visi suprantame, kad matematika – sunkus dalykas, geresniam rezultatui svarbi kiekviena detalė“, – sako matematikos mokytoja.
Mokytojų kolektyvas sutinka: „Pagaliau mokykloje įsivyravo normali atmosfera.“
„Vaikai tapo vaikais. Jie žaidžia, šoka, kalbasi, eina pasivaikščioti, juk turime tokią gražią aplinką“, – pabrėžia prie pat miško įsikūrusios įstaigos direktorė.
Siekdama geresnių rezultatų ir didesnio įsitraukimo, mokykla nusprendė imtis dar vieno eksperimento.
„Mūsų stebėjimai parodė, kad tėvai vis rečiau prisijungia prie elektroninio dienyno sistemos. Kai kurie dėl laiko stokos, kai kurie, nes neturi tinkamos įrangos ar žinių, kaip tai veikia. Pirmiausia nusprendėme savaitę kur kas griežčiau tikrinti namų darbus. Jei mokinys neatlikdavo namų darbų, per artimiausią pertrauką mokytojas paskambindavo tėvams ir informuodavo juos. Tai turėjo stulbinamą poveikį. Artimiausiomis dienomis pradėsime naudoti popierinius dienynus, kurie leis šeimoms lengviau stebėti realią padėtį. Tie patys elektroninių dienynų įvertinimai bus įrašyti ir į popierinį žurnalą. Vaikai ir tėvai taip pat ras mokinio įvertinimą, trumpą mokytojo komentarą, kaip vaikui sekėsi, keletą patarimų ir rekomendacijų, privalomos literatūros sąrašą, dalyvavimą visuomeninėje ir pilietinėje veikloje. Savaitės pabaigoje tėvai turės pasirašyti, kad susipažino su informacija“, – sako direktorė.
Gimnazijoje taip pat siūloma daug popamokinės veiklos.
„Vaikams su tvirtais charakteriams siūlome bitininkystės pamokas“, – sako M. Krasowska ir rodo į bityną, esantį prie pat mokyklos tvoros.
„Netrūksta norinčiųjų – mažų ir kiek didesnių bitininkų. Raginu kitas mokyklas sekti mūsų pavyzdžiu ir ieškoti savų būdų. Mokiniai turi tik vieną vaikystę, tegul laikas mokykloje būna gražus ir prasmingas. Lai telefonas pagaliau nustoja būti vieninteliu pasaulio galaktikos centru mūsų jaunimui“, – šypsosi Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos direktorė R. Krasowska.
Švietimo bendruomenė jau daug metų diskutuoja, ar tikslinga uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais visose švietimo įstaigose. Seime svarstytas mobiliųjų telefonų naudojimą reglamentuojančio įstatymo projektas, tačiau iki šiol valstybinė mobiliųjų telefonų mokyklose politika nėra apibrėžta.
Kaip LRT.lt paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, telefonų klausimas mokyklose nacionaliniu lygiu nėra reglamentuotas. Mokykla pati sprendžia, ar leisti mokykloje naudotis telefonais.
„Į mokyklą atsinešamos priemonės turi tarnauti mokymui ir mokymuisi. Mobilieji telefonai, kaip ir kompiuteriai, kita įranga, gali būti viena priemonių, padedanti įvairinti ugdymo procesą. Iš tiesų nieko peiktino, jei mokytojas ugdymo procesui pasitelkia ir mobiliuosius telefonus. Kai kurios mokyklos, matydamos, kad tai blaško mokinių dėmesį, naudotis mobiliaisiais telefonais uždraudusios arba leidžia naudotis tik tam tikru metu ugdymosi tikslais“, – nurodo ministerija.
Ministerija nenurodė, kiek mokyklų taiko tokį draudimą.
Tuo metu vis daugiau šalių draudžia mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais. Draudimas jau galioja Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nyderlandų mokyklose taip pat bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir išmaniaisiais laikrodžiais.
