Estija neabejoja, kad Rusijos puolimo atveju Jungtinės Valstijos padėtų jai apsiginti, sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Ketvirtadienį su oficialiu vizitu viešėdamas Vilniuje H. Pevkuras sakė „Reuters“: „Taip, aš pasitikiu JAV, ir taip, aš pasitikiu visais mūsų sąjungininkais.“
H. Pevkuras pridūrė, kad JAV kariuomenei reikia Europos – o Europai reikia JAV. „Nemanau, kad NATO žlugs“, – sakė jis.
Ministras palygino dabartinę įtampą NATO su ilgai trunkančia santuoka. „Nebūna, kad visus 50 metų viskas eitųsi kaip per sviestą. Pasitaiko ir nesutarimų, ir problemų, ir turime visa tai spręsti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto dabartinėje situacijoje Europa nėra pasirengusi kariniu požiūriu atsilaikyti viena, pažymėjo H. Pevkuras.
„Ar esame ten, kur norime būti? Ne“, – sakė jis. „Mes visi [NATO] turime daugiau investuoti į gynybą“, – tęsė H. Pevkuras, pažymėdamas, kad dauguma aljanso valstybių narių nesilaiko praėjusių metų susitarimo padidinti išlaidas bent iki 5 proc. BVP.
Šis skaičius buvo aptariamas dar prieš JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradedant reikalauti, kad jo siektų visos NATO valstybės.
Estija šiemet šiek tiek viršys šį tikslą: jos išlaidos gynybai, siekiančios 5,1 proc. BVP, bus vienos didžiausių NATO aljanse.
Rusija „nesąmone“ pavadino Europos lyderių teiginius, kad ji gali užpulti NATO.
Estijos žvalgyba vasario mėnesį įspėjo, kad Rusija jau kaupia amuniciją ateities karams, kai bus pasibaigęs karas Ukrainoje.
Pasak H. Pevkuro, NATO turėtų neapsiriboti Europa ir susitelkti į pagalbą užbaigiant karą Irane. Jo manymu, tai padėtų susigrąžinti JAV dėmesį Ukrainai.
„Kai [Irano] problema bus išspręsta, atsiras galimybė sulaukti daugiau JAV dėmesio Ukrainai, – sakė jis. – Mūsų regionui tai tebėra pagrindinė problema.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį mėnesį pagrasino, kad JAV trauksis iš aljanso dėl to, kad Europos šalys narės atsisakė prisijungti prie JAV vykdomos Hormuzo sąsiaurio blokados.
„Reuters“ taip pat pranešė, kad JAV ketina atidėti ginklų tiekimą kai kurioms Europos šalims dėl jų pozicijos karo su Iranu klausimu.
Be to, „Reuters“ šaltinių teigimu, užsitęsus ginklų atsargas sparčiai eikvojančiam karui Irane, pradėjo vėluoti JAV ginklų pristatymai pagal sutartis, kurios jau buvo pasirašytos ir Europos sąjungininkių iš anksto apmokėtos. Amerikiečių ginkluotė nepasiekia kelių šalių, esančių strategiškai svarbiose pozicijose Europos žemyne.
Didžiausias nerimas dėl to kyla su Rusija besiribojančiose Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Joms amerikietiškų ginklų tiekimas – nacionalinio saugumo klausimas.
