Socialdemokratai susirinko į partijos tarybos posėdį, kuriame tarsis dėl valdančiosios koalicijos – ar likti su „Nemuno aušra“, ar dirbti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri neseniai dėl korupcijos skandalo prarado pagrindinį savo veidą Saulių Skvernelį. Tačiau socialdemokratai laikosi slaptumo: posėdis uždaras, o iš partijos kolegų paimti telefonai, kad šie neišduotų informacijos pašaliniams asmenims.
Bandydami priimti sprendimą, socialdemokratai užsakė visuomenės nuomonės apklausą bendrovėje „Baltijos tyrimai“, bet, deja, gyventojų apklausa konkrečios krypties socialdemokratams neatskleidė.
„Žmonės neturi aiškios nuomonės, apklausoje visi pagrindiniai variantai atrodo panašiai. Nėra taip, kad būtų galima pasakyti, o atsakymas gautas“, – sakė vienas socialdemokratas, nenorėjęs būti identifikuojamas.
„Apklausa rodo, kad nėra spaudimo keisti koaliciją“, – aiškino pašnekovas.
Kaip pasakoja politikai, gyventojai atskleidė, kad jie gana panašiai vertina tiek mažumos Vyriausybės variantą, tiek koaliciją su Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tiek su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“.
Socialdemokratai labiau žvelgia į savo elektorato nuomonę, nes nenori pataikauti tiems rinkėjams, kurie vadinami „Vilniaus burbulu“.
Socialdemokratai nesutiko pasidalinti šiuo visuomenės nuomonės tyrimu, bet mačiusieji apklausos duomenis pasakoja, kad didesnė dalis Lietuvos socialdemokratų partijos elektorato pageidautų mažumos Vyriausybės, antra pagal gerumą opcija jiems pasirodė koalicija su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o trečia – dabartinė koalicija su „Nemuno aušra“. Bet skirtumai, anot politikų, nėra aiškūs.
„Bet mažumos Vyriausybės mes nesvarstysime, čia jau nesvarbu, kas kaip atsako“, – teigia kalbėti sutikęs socialdemokratas.
Toks požiūris – kad mažumos Vyriausybė galima tik išskirtiniu atveju, bet ne dabar – būdingas daugeliui socialdemokratų, nes darbas neturint valdančiosios koalicijos palaikymo Seime yra itin sunkus.
Mažumos Vyriausybės sąlygomis 2006–2008 metais yra dirbęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas, bet kiekvienas balsavimas Seime buvo tikras nervų karas, o opozicija, tarp jų ir toji, kuri rėmė kabinetą, prisiūlydavo teisės aktų, kuriems įgyvendinti reikėdavo papildomų biudžeto lėšų.
Pagrindinį spaudimą keisti koaliciją daro prezidentas Gitanas Nausėda. Tam yra keletas priežasčių.
Pirma, R. Žemaitaitis visiškai nepaiso prezidento, koalicijos partnerių ir elgiasi tik taip, kaip naudinga „Nemuno aušrai“. Puikiausias pavyzdys – balsavimas po pateikimo dėl Kapčiamiesčio poligono. Pasakęs, kad jei nebus sutarta dėl poligono, koalicija neteks esmės, G. Nausėda savotiškai užprogramavo savo tolesnius žingsnius.
Antra, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ po teisėsaugos kratų ir prokurorų vizitų Seime pas buvusį pirmininką S. Skvernelį yra šiek tiek apkarpytais sparnais, todėl jau nebepretenduotų į Seimo pirmininko poziciją.
Trečia, manoma, kad kuo labiau artės rinkimai, tuo labiau R. Žemaitaitis konkuruos su Ignu Vėgėle ir kitais panašaus tipažo politikais, todėl radikalės.
Socialdemokratai nelabai trokšta pasiduoti prezidento spaudimui, nors sąjunga su „Nemuno aušra“ jiems nėra lengva: R. Žemaitaičio parlamentarai ne visuomet balsuoja už valstybei ir socialdemokratams svarbius projektus, įtraukia į nereikalingas kovas, tenka nuolat komentuoti R. Žemaitaičio išsišokimus.
Kita vertus, apynasrį „Nemuno aušrai“ deda institucijos. Vyriausioji rinkimų komisija dėl neleistinos automobilių nuomos neskyrė valstybės biudžeto dotacijos „Nemuno aušrai“. Partija prarado 241 tūkst. eurų.
Vyriausioji rinkimų komisija taip pat nagrinėja iš prokurorų gautą medžiagą apie „Nemuno aušros“ finansavimą rinkimų kampanijos metu, čia irgi gali grėsti netekti dotacijos.
